- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-1350-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-03-02152-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. Š. dėl išlaikymo priteisimo, prašydama pakeisti 2007-12-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007 patvirtintos tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 punktą, priteisiant iš atsakovo E. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. Š., gimusiai 1995-02-06, ir T. Š., gimusiam 1996-08-20, po 1400 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikai baigs vidurinę mokyklą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo E. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. Š., gimusiai 1995-02-06, ir T. Š., gimusiam 1995-08-20, po 1400 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas E. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkąs ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-12-20 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo susitarta dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo turtu, perleidžiant jų nuosavybėn 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės V. Š. prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. Š., gimusiai 1995-02-06, ir T. Š., gimusiam 1995-08-20, priteisimo tenkino iš dalies. Iš atsakovo E. Š. buvo priteista jo nepilnamečiams vaikams J. Š., gimusiai 1995-02-06, ir T. Š., gimusiam 1995-08-20, išlaikymui periodinės išmokos po 400 Lt (keturis šimtus litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2012-01-27 iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
Atsakovas E. Š. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, kadangi ieškovės reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas ir jos ieškinys negalės būti tenkinamas. Nurodė, kad visas iki šalių nepilnamečių vaikų pilnametystės mokėtinas išlaikymas jau yra suteiktas turtu, 2007-12-20 pareiškimu ieškovė patvirtino viso išlaikymo gavimo faktą. Be to, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patiria neproporcingų suvaržymų ir nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi procesas dėl atsakovo E. Š. 2012-02-13 atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutarties panaikinimo nutrauktas atsakovui atskirojo skundo atsisakius.
Šalies argumentai
Atsakovas E. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-12-20 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo susitarta dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo turtu, perleidžiant jų nuosavybėn 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas E. Š. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą – bei prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre apie draudimą perleisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1300-0022-4012, esančius (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo E. Š. jo nepilnamečiams vaikams – dukrai J. Š., gim. 1995-02-06, ir sūnui T. Š., gim. 1996-08-20, priteistą laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsakovo E. Š. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo – taikymo atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-17 nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutartį be pakeitimų. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, preliminariai įvertino ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, todėl negalėtų būti tenkintinas. Ieškovė tvirtina, kad teismas yra šališkas, turi išankstinę nuomonę dėl ieškovės pateikto ieškinio, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir negalės būti tenkintinas. Ieškovės manymu, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neturėtų atlikti įrodymų vertinimo, neturėtų vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo, neturėtų pasisakyti dėl ginčo esmės. Ieškovė pažymi, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi nustatytas laikino išlaikymo dydis yra minimalus ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia atsakovo teisėtų interesų. Pasak ieškovės, atsakovas visais įmanomais būdais vengė ir vengia mokėti išlaikymą vaikams, santuokos nutraukimo metu atsakovas privertė ieškovę pasirašyti pakvitavimą, kad ji gavo vaikų išlaikymui skirtus pinigus, o aplinkybę, kad atsakovas nesumokėjo 200 000 Lt, atsakovas pats patvirtino atsiliepime į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. Š. prašo ieškovės V. Š. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-17 nutartį nepakeistą. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėtų vertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumo, neturėtų pasisakyti dėl ginčo esmės. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. „Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, tvirtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tokios tikimybės nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Pasak atsakovo E. Š., iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės pareikšto ieškinio tenkinimo tikimybė vertintina kaip labai maža, o tai leidžia konstatuoti sprendimo neįvykdymo rizikos nebuvimą bei galimą ieškovės piktnaudžiavimą procesu reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Taip pat atsakovas tvirtina, jog turi būti įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų netaikymo galimi padariniai, jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, net jei ir egzistuotų ieškovui nepalankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ginčo byloje ieškinio atmetimo atveju atgręžtinis vykdymas iš nepilnamečių vaikų būtų sunkiai įmanomas tiek moraliniu, tiek realaus įvykdymo aspektu, todėl toks atsakovo teisių suvaržymas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų. Atsakovas tvirtina, kad išlaikymą vaikams teikia ir dabar, o ieškovės teiginiai dėl išlaikymo pareigos nevykdymo yra deklaratyvūs ir aiškiai prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal V. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 1400 Lt kiekvienam vaikui kasmėnesinį periodinį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo pagrįstumą, 2012-01-27 nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Iš atsakovo E. Š. jo nepilnametės dukros J. Š., gim. 1995-02-06, ir nepilnamečio sūnaus T. Š., gim. 1996-08-20, išlaikymui buvo priteistos periodinės išmokos po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2012-01-27 iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi procesas dėl atsakovo E. Š. 2012-02-13 atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutarties panaikinimo nutrauktas atsakovui atskirojo skundo atsisakius. Atsakovas E. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-12-20 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo susitarta dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo turtu, perleidžiant jų nuosavybėn 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas E. Š. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš atsakovo E. Š. jo nepilnamečiams vaikams – dukrai J. Š., gim. 1995-02-06, ir sūnui T. Š., gim. 1996-08-20, priteistas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą grindžia tuo, jog 2012-04-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, preliminariai įvertino ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, todėl negalėtų būti tenkintinas. Ieškovė tvirtina, kad teismas yra šališkas, turi išankstinę nuomonę dėl ieškovės pateikto ieškinio, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir negalės būti tenkintinas. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas visais įmanomais būdais vengia mokėti išlaikymą vaikams, 200 000 Lt atsakovas nesumokėjo, nors pagal CK 3.192 str. 1 d. numatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas turi būti teikiamas sistemingai, nuolat, užtikrinant būtinus ir kasdienius vaikų poreikius. Nustatytas išlaikymo dydis yra minimalus ir atitinka visus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei nepažeidžia atsakovo teisėtų interesų.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 375 str. 2 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2012-04-17 nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, jog teismas, panaikinęs laikinąją apsaugos priemonę, yra šališkas, turi išankstinę nuomonę dėl ieškovės pateikto ieškinio, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir negalės būti tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra pagrindas joms taikyti. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-12-20 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, taip pat teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe buvo išspręstas klausimas dėl teiktino nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė faktiškai prašo pakeisti teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl jau priteisto išlaikymo formos; ieškovė nurodo, kad negavo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtos 200 000 Lt dydžio vienkartinės išmokos, tačiau prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1443-600/2007 esantis 2007-12-20 pareiškimas (b.l. 56), kuriame išreikšta ieškovės pozicija, akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė tokią vienkartinę išmoką gavo; tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neatitiko faktinės padėties – šalys buvo susitarusios, jog faktiškai išlaikymas vaikams yra priteistas turtu, nes ieškovei buvo palikta didesnė dalis turto. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį atsakovo nurodytų aplinkybių neneigia. Esant nurodytoms aplinkybėms bei šalių sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta teismo sprendimu, naikinti teismo nutartį apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad esant pateiktiems bylos duomenims, nėra pagrindo priteisti bei išieškoti iš atsakovo laikiną išlaikymą pagal ieškovės ieškinį iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštus reikalavimus, o teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovas pagal CK 3.196 str. 1 d. 2 p. savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą suteikė konkrečia pinigų suma. Nors apeliantė atskirajame skunde ir teigia, kad 200 000 Lt atsakovas nesumokėjo, o pakvitavimą, kuriame apeliantė patvirtina gavusi vaikų išlaikymui skirtus pinigus, atsakovas privertė ieškovę pasirašyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių apeliantės nurodytų aplinkybių nevertina, nurodydamas, kad šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.
Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės V. Š. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.