Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-06 · Administracinė byla Nr. I-9489-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
I-9489-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02172-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9489-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02172-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą ir skundo papildymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą ir skundo papildymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau papildė, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 83). Skunde (b. l. 2-6) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. liepos 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas 14 - 18 m² kamerose po 4 - 5 asmenis, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, taip pat kamerose buvo įrengta dvigubai daugiau miegamųjų vietų, t. y. po 8-10, nei gali būti laikoma asmenų ir jam nebuvo suteiktas minimalus gyvenamasis patalpos plotas bei apribota galimybė judėti. Nebuvo užtikrinta galimybė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais, tualetu, dušu, t. y. daugelyje kamerų, kuriose jis buvo, tualetas nuo bendro kameros ploto atskirtas neaukšta sienele ir neįzoliuotas, neįrengta atskira oro šalinimo sistema, todėl pasinaudojus tualetu ilgą laiką tvyrojo nemalonūs kvapai. Daugelyje tualetų nėra durų, todėl pareigūnui (tame tarpe ir moterims) pradarius kameros duris ar pažiūrėjus pro duryse esantį langelį, dažnai patirdavo stresą. Naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas ne tik nuo pareigūnų, bet ir nuo kitų besiprausiančių asmenų. Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtame duše vienu metu prausdavosi keli asmenys, kur kartu besiprausiantys asmenys jį nužiūrinėdavo, o nusiprausus eidavo į gretimą patalpą, kur būdavo palikti rūbai, rankšluosčiai ir šioje patalpoje duryse yra įrengtas langelis, skirtas pareigūnams stebėti viduje esančius asmenis, todėl dažnai jautė pareigūnų pažiūrėjimus pro langelį. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengtas signalizacijos iškvietimo mygtukas. Dėl to jis jautėsi nesaugus ir lengvai pažeidžiamas. Norint į pareigūnus kreiptis paprastu buitiniu klausimu, turėdavo 10-15 minučių stipriai belsti į duris. Kamerose neįrengta ventiliacija, vėdinama per langus, nuo susikaupusios drėgmės sudrėksta čiužinių apačia, patalynė, kamerų kampuose įsiveisia pelėsis. Dėl to jis patyrė miego sutrikimus, buvo priverstas vartoti raminamuosius bei migdomuosius vaistus, tapo impulsyvus, konfliktiškas, grubus, sumažėjo bendravimo galimybės. Prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas D. J. skundo papildyme (b. l. 86-87) nurodė, kad kameros Nr. 6 Šiaulių tardymo izoliatorius, kurioje jis buvo, net nenurodė. Kameroje Nr. 6 buvo laikomas su 6 asmenimis, trūko laisvo ploto, kameros sienos padengtos pelėsiu, nes per didelė drėgmė. Kameroje Nr. 6 nebuvo iškvietimo mygtuko, jis negalėjo išsikviesti pareigūnų, todėl teko į duris belsti, tačiau niekas į beldimą nereagavo. Iš kameros Nr. 6 buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nes jam nesuteikdavo Šiaulių tardymo izoliatorius reikiamų vaistų. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo iškvietimo mygtuko, jis save sužalojo, nes jam buvo sutrikusi sveikata, dėl nesuteiktų reikiamų vaistų. Taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 75 buvo 2 asmenys, kameroje Nr. 72 – 2 asmenys, kameroje Nr. 10 – 4 asmenys, kameroje Nr. 62 – 4 asmenys, kameroje Nr. 55 – 6 asmenys, kameroje Nr. 61 – 4 asmenys, kameroje Nr. 58 – 5 asmenys, kameroje Nr. 48 – 5 asmenys, kameroje Nr. 12 – 4 asmenys, kameroje Nr. 25 – 4 asmenys, kameroje Nr. 46 – 5 asmenys, kameroje Nr. 86 – 4 asmenys, kameroje Nr. 32 – 5 asmenys. Nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo, sanitariniai mazgai buvo atviri, nebuvo jokių pertvarų, turėjo kęsti kitų asmenų patyčias, nes gamtinius reikalus atlikdavo kitų asmenų akivaizdoje. Kamerose buvo per didelė drėgmė, nebuvo kur išsidžiovinti išskalbtų rūbų. Dušo kabinos buvo atskirtos plokšte, jokių durų ar užuolaidų nebuvo.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 83).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 74–81) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad aktualiu laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-27 pažymos Nr. 60/09-342128 “Dėl D. J.”, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai nuo 2018-11-20 iki 2019-07-08 buvo laikomas šiose kamerose:

Kameroje Nr. 75 - 1 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,8 iki 4,4 Kameroje Nr. 72 - 1 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,88 iki 4,44 Kameroje Nr. 10 - 1 - 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,3 iki 4,07 Kameroje Nr. 27 - 2 - 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,97 iki 3,98 Kameroje Nr. 62 - 1 - 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17 iki 4,25 Kameroje Nr. 55 - 5 - 5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 3,75 iki 3,75 Kameroje Nr. 61 - 3 - 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,83 iki 4,37 Kameroje Nr. 58 - 3 - 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,09 iki 3,82 Kameroje Nr. 48 - 3 - 5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,27 iki 3,76 Kameroje Nr. 12 - 4 - 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,33 iki 4,33 Kameroje Nr. 25 - 2 - 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,13 iki 4,06 Kameroje Nr. 46 - 4 - 5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,58 iki 3,67 Kameroje Nr. 86 - 3 - 4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,93 iki 4,45 Kameroje Nr. 32 - 1 - 5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 20,9 iki 4,18

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį” (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m² pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m²– atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.

Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Nors pareiškėjas teigia, kad kamerose esančių gultų skaičius dvigubai didesnis nei galimas laikyti asmenų skaičius, tai neatitinka realybės. Gultų skaičius matomas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-09-06 pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą Nr. 62/08-265 bei pridėtų nuotraukų.

Dėl san. mazgo įrengimo bei privatumo tualete bei duše

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu ir dušu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, be to, iš san. mazgo, nesant ventiliacijos, sklido blogas kvapas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Taip pat nurodo, kad aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad maudantis duše jį stebėdavo pareigūnai bei kiti kalinami asmenys.

Nurodo, kad dušai nuo 2014 m. yra atskirti pertvaromis (pridedamos nuotraukos), o pareigūnai kalinamų asmenų laukia už durų, kuriose įrengta stebėjimo akutė. Kaip nurodoma ir teismų praktikoje (pvz., 2018-10-10 LVAT byla Nr. A-2696-415/2018), dušo atskyrimas iš abiejų pusių pertvaromis paprastai vertintinas kaip pakankama privatumo užtikrinimo priemonė, nebent būtų įrodyta, kad individualus atvejis yra kuo nors ypatingas. Šioje byloje tokių įrodymų nėra.

Taip pat pridedamas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-02-08 patikrinimo aktas Nr. PA-365, iš kurio matyti, kad ŠTI įrengtos dvi prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 pertvaromis atskirtus dušus. Kartu nurodo, kad asmenys gali persirengti persirengimo kambaryje.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad stebėjimo akutė skirta siekiant užtikrinti režimo laikymąsi bei pačių kalinamųjų asmenų saugumą.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, drėgna, šalta, veisiasi pelėsinis grybelis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Taip pat pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Iš 2018-11-22 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8284 matyti, kad kameroje Nr. 72 temperatūra, drėgmė tinkama, galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Pelėsio nėra.

Iš 2018-12-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8930 matyti, kad kameroje Nr. 75 drėgmė tinkama (kaip ir visose kitose tikrintose kamerose).

Iš 2019-01-15 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-96 matyti, kad kameroje Nr. 48 veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra.

Nurodo, kad kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo skunde nurodomiems higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedamos atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžia kalinimo sąlygų neatitikimą Higienos normos HN134:2015 26, 56, 62 punktams, tačiau tokių punktų minėtame teisės akte net nėra.

Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė išsikviesti budintį pareigūną.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-10-02 pažymoje Nr. 60/09-34797 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 p., reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

Pabrėžia tai, kad kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas). Taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu.

Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodo buvęs kalinamas su sunkaus charakterio ar nestabilios psichikos asmenimis, tačiau šie jo teiginiai abstraktūs ir visiškai nedetalizuoti, paremti subjektyvia nuomone, todėl atmestini.

Pažymi ir tai, kad pareiškėjas iš esmės neskundžia to, kad negali išsikviesti pareigūnų (šūktelėjus ar pabarškinant į duris), o tik teigia, kad tenka laukti 10-15 min. Kadangi pareiškėjas pats nurodo, kad tiek tenka laukti norint kreiptis buitiniu klausimu, darytina išvada, kad jo norai nėra ypatingos skubos, todėl tokiais klausimais pareiškėjas konsultuojamas ir pan. atlikus pagrindines ir svarbiausias pareigūnų funkcijas.

Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Papildomame atsiliepime (b. l. 90) atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas jo paties nurodytu laikotarpiu kameroje Nr. 6 nebuvo.

Pareiškėjo D. J. skundas ir skundo papildymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylai aktualiu laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-27 pažyma Nr. 60/09-34228 „Dėl D. J.“ (b. l. 26-31), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-11-19 iki 2019-07-08 (196 dienas). Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas 196 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 72 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,12 m²) teko nuo 4,06 m² (kameroje 2 asmenys) iki 8,12 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 75 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,06 m²) teko nuo 4,03 m² (kameroje 2 asmenys) iki 8,06 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 10 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,44 m²) teko nuo 3,61 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,81 m² (kameroje 3 asmenys), 7,22 m² (kameroje 2 asmenys), 14,44 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 27 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,30 m²) teko nuo 3,58 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,77 m² (kameroje 3 asmenys), 7,15 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 62 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,39 m²) teko nuo 3,85 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,13 m² (kameroje 3 asmenys), 7,70 m² (kameroje 2 asmenys), 15,39 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 55 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,54 m²) teko 3,51 m² (kameroje 5 asmenys), Nr. 61 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,59 m²) teko nuo 3,90 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,20 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 58 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 13,89 m²) teko nuo 3,47 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,63 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 48 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,88 m²) teko nuo 3,38 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,63 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 12 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,64 m²) teko 3,91 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 25 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,45 m²) teko nuo 3,61 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,82 m² (kameroje 3 asmenys), 7,23 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 46 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,32 m²) teko nuo 3,26 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,08 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 86 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,96 m²) teko nuo 3,99 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,32 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 32 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,44 m²) teko nuo 3,89 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,86 m² (kameroje 4 asmenys), 6,48 m² (kameroje 3 asmenys), 19,44 m² (kameroje 1 asmuo). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 36–39) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 65-72). Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo įrengta dvigubai daugiau miegamųjų vietų, t. y. po 8-10, nei gali būti laikoma asmenų. Toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-27 pažymos Nr. 60/09-34228 „Dėl D. J.“ (b. l. 26-31) matyti, kad pareiškėjas, įskaitant ir jį patį, buvo ir penkiese kamerose Nr. 55, 48, 46, 32, o iš 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 36–39) matyti, kad paminėtose kamerose įrengta po 3 (dviejų aukštų) gultus, tai patvirtina kamerų Nr. 55, 48, 46, 32 fotonuotraukos (b. l. 67,68, 71). Kitose kamerose, pvz.: Nr. 72, 75 įrengta po 1 gultą, kamerose Nr. 10, 27, 62, 61, 58, 12, 25, 86 įrengta po 2 gultus, tai patvirtina šių kamerų fotonuotraukos (b. l. 65-72). Juo labiau, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 43–53) matyti, kad per 2018 metus (iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) kamerose Nr. 72, 12, 86 buvo perstatytos lovos, stalas, kėdės ar demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių, įrengtos naujo tipo lovos, todėl kamerose nebuvo apribota pareiškėjo judėjimo laisvė. Pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad kameroje Nr. 75 buvo 2 asmenys, kameroje Nr. 72 – 2 asmenys, kameroje Nr. 10 – 4 asmenys, kameroje Nr. 62 – 4 asmenys, kameroje Nr. 55 – 6 asmenys, kameroje Nr. 61 – 4 asmenys, kameroje Nr. 58 – 5 asmenys, kameroje Nr. 48 – 5 asmenys, kameroje Nr. 12 – 4 asmenys, kameroje Nr. 25 – 4 asmenys, kameroje Nr. 46 – 5 asmenys, kameroje Nr. 86 – 4 asmenys, kameroje Nr. 32 – 5 asmenys. Toks pareiškėjo teiginys iš dalies neatitinka tikrovės, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-27 pažymos Nr. 60/09-34228 „Dėl D. J.“ (b. l. 26-31) matyti, kad pareiškėjas, įskaitant ir jį patį, kamerose Nr. 72 ir 75 buvo nuo 1 iki 2 asmenų, kameroje Nr. 10 buvo 4, 3, 2 ir 1 asmuo, kameroje Nr. 27 buvo 4, 3, 2 asmenys, kameroje Nr. 62 buvo 4, 3, 2 ir 1 asmuo, kameroje Nr. 55 – 5 asmenys, kameroje 61 buvo nuo 4 iki 3 asmenų, kameroje Nr. 58 buvo 4, 3 asmenys, kameroje Nr. 48 buvo 5, 3 asmenys, kameroje Nr. 12 buvo 4 asmenys, kameroje Nr. 25 buvo 4, 3, 2 asmenys, kameroje Nr. 46 buvo 5 asmenys, kameroje Nr. 86 buvo 4, 3 asmenys, kameroje Nr. 32 buvo 5, 4, 3, 1 asmuo. Pareiškėjas skundo papildyme atskirai išskyrė kamerą Nr. 6, kurią, kaip pats teigia, Šiaulių tardymo izoliatorius net nenurodė, kur buvo laikoma 6 asmenys, trūko laisvo ploto, kameros sienos padengtos pelėsiu, nes per didelė drėgmė. Kameroje Nr. 6 nebuvo iškvietimo mygtuko, jis negalėjo išsikviesti pareigūnų, todėl teko į duris belsti, tačiau niekas į beldimą nereagavo. Iš kameros Nr. 6 buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-09-27 pažymos Nr. 60/09-34228 „Dėl D. J.“ (b. l. 26-31) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 6 nebuvo, tai patvirtina atsakovo atstovo papildomas atsiliepimas (b. l. 90) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-11-04 pažyma Nr. 69/06-4925 (b. l. 93). Iš asmens sveikatos istorijoje esančio Psichiatro konsultacijos įrašo (b. l. 20) matyti, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietos ligoninėje gydytas nuo 2018-10-22 iki 2018-10-31. Taigi, pagal paties pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas, laikotarpis iki pareiškėjo išvykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nepatenka į šios bylos aktualų laikotarpį, todės teismas dėl paminėto laikotarpio nepasisako.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerose neįrengta ventiliacija, vėdinama per langus, nuo susikaupusios drėgmės sudrėksta čiužinių apačia, patalynė, kamerų kampuose įsiveisia pelėsis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA- 8224 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 16 d., b. l. 59–61) konstatuota, kad kamerose Nr. 72 ir Nr. 75 bendra dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 72 išmatuota oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 75 išmatuota oro temperatūra (matavimus atliekant prie praviro lango) žemesnė kaip 18⁰C (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Išmatuota oro santykinė drėgmė kamerose Nr. 72 ir Nr. 75 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Įvertinus kamerų patalpas (lubas) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, kamerose Nr. 72 ir Nr. 75 pažeidimų nenustatyta. Ant kamerų Nr. 72 ir Nr. 75 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8930 (patikrinimas atliktas 2018 m. gruodžio 5 d., b. l. 57-58) konstatuota, kad kameroje Nr. 10 apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi. Santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 75 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-107 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 10 d., b. l. 54-56) konstatuota, kad bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 48 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus kamerų patalpas ir joje esančius įrenginius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 48 veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Kameroje Nr. 48 ant sienų ir lubų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, ŠTI gyvenamąsias patalpas, taip pat ir santechninius įrenginius, valo patys jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., b. l. 62-63) konstatuota, kad kameroje Nr. 55 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus kameros Nr. 55 patalpas (siena prie lango) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtoje kameroje veiksnių (prie lango nukritusio tinko), galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai, valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale.

Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2018 m. lapkričio 28 d.

Operatyviosios kontrolės metu patikrinus ŠTI minkšto inventoriaus sandėlį nustatyta, kad ŠTI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nustatyta, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita (toliau – Kortelė). Operatyviosios kontrolės metu peržiūrėta pareiškėjo Kortelė ir nustatyta, kad pareiškėjo parašu patvirtinta, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 25 d. buvo aprūpintas minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių.

Operatyviosios kontrolės metu sanitarinės švaryklos patalpoje iš praustuvės paimtas geriamojo vandens mėginys laboratoriniams tyrimams. Atliktų tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus.

ŠTI administracijos duomenimis, ŠTI laikomiems asmenims Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatos įgyvendinimas užtikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. ŠTI laikomi suimtieji ir nuteistieji sanitariniam švarinimui vedami pagal ŠTI direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. patvirtintą grafiką Nr. 20/01-129. ŠTI laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tam sąlygos yra: įrengtos 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 pertvaromis atskirtus dušus, tiekiamas karštas vanduo. Duomenys apie konkretaus asmens švarinimąsi ŠTI nėra registruojami. Tik atvykus į ŠTI vykdomas atvykusiųjų sanitarinis švarinimas, kas ir yra nusiprausimas duše, kuris registruojamas sanitarinio švarinimo atlikimo pažymoje.

Pareiškėjo teiginys dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose neįrengtos ventiliacijos atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Gyvenamosiose patalpose ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kad kamerų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patvirtino skunde pats pareiškėjas. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai (dėl drėgmės, pelėsio) yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių įrodymų dėl drėgmės, pelėsio, išskyrus kamerą Nr. 75, kurioje išmatuota oro temperatūra (matavimus atliekant prie praviro lango) žemesnė kaip 18⁰C (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-219 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 40-42) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 43–53) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017-2018 metus buvo remontuojamos paskirties patalpos, tarp jų ir įvairios gyvenamosios kameros įvairios, o būtent: (iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) kamera Nr. 32- nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos; Nr. 12 – suremontuotos sienos, lubos; Nr. 86 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos lubos ir sienos, perklijuotos sienų ir grindų plytelės), įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 12 – perklijuotos sienų ir grindų plytelės, perdažytos lubos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytas stalas, lovos, kėdės; Nr. 12 – sutvarkyta pakyla, pasidėti muilui, kitoms WC priemonėms, pakabintos pakabos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių. Įrengtos naujo tipo lovos; Nr. 62 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos lubos ir sienos); Nr. 72 - suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos lubos ir sienos),

išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, sumontuotos naujos lentynos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 21 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais (b. l. 4), o Lietuvos higienos normos HN 134:2015 26 punkte nurodyti techniniai parametrai, pagal kuriuos patalpose tiekiamas oro kiekis negali būti mažesnis kaip 36 m³h, skaičiuojant 1 m² grindų ploto (b. l. 5). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, akto redakcija, galiojanti nuo 2018-11-01) 21 punktas reglamentuoja reikalavimus laisvės atėmimo vietos mokymo klasei, o 26 punktas nurodo, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje naudojamos skalbimo priemonės turi būti naudojamos pagal gamintojo nurodytą paskirtį ir instrukcijas (TAR, 2018, Nr. 2018-13439). Taip pat skunde pareiškėjo nurodytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 56, 62, 68 punktų net nėra.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ir pareigūnų veiksmų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su skundais nesikreipė.

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengtas signalizacijos iškvietimo mygtukas, o norint į pareigūnus kreiptis paprastu buitiniu klausimu, turėdavo 10-15 minučių stipriai belsti į duris. Be to, patalpinus kartu su sunkaus charakterio ar ne visai stabilios psichinės būsenos asmeniu, o tokie atvejai įkalinimo įstaigoje pakankamai dažni, jautėsi nesaugus ir lengvai pažeidžiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-10-02 pažymoje Nr. 60/09-34797 (b. l. 32) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.

Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 “Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kiti galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose.

Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai skunde yra deklaratyvūs, abstraktūs, nedetalizuoti, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėto nepatogumo pareiškėjas nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentas dėl signalizacijos mygtuko įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sanitarinio mazgo

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrinta galimybė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais, tualetu, t. y. daugelyje kamerų, kuriose jis buvo, tualetas nuo bendro kameros ploto atskirtas neaukšta sienele ir neįzoliuotas, neįrengta atskira oro šalinimo sistema, todėl pasinaudojus tualetu ilgą laiką tvyrojo nemalonūs kvapai. Daugelyje tualetų nėra durų, todėl pareigūnui (tame tarpe ir moterims) pradarius kameros duris ar pažiūrėjus pro duryse esantį langelį, dažnai patirdavo stresą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 34-35) matyti, kad kamerose Nr. 72, 75, 55, 58 sanitariniai mazgai atitverti OSB, kurių aukštis nuo 1,90 m iki 2,36 m, o kamerose Nr. 10, 62, 61, 48, 12, 25, 46, 86, 32 sanitarinio mazgo atitvarinės konstrukcijos yra mūrinės, kurių aukštis nuo 1,84 m iki 2,32. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiškose administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Kadangi pareiškėjas nurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, o iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 65-72) matyti, kad kamerose Nr. 10, 48, 25, 46 įėjimai į sanitarinius mazgus yra su durimis, todėl teismas laiko, kad šiose kamerose pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniais mazgais, buvo užtikrintas. Pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais likusiose kamerose, kur įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, nors ir ne medžiagine, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, teismas laiko pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo, naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais, t. y. teismas konstatuoja, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Ypač kameroje Nr. 72, kur įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas nedideliu permestu rankšluosčiu, kuris neapsaugo privatumo nei iš vieno šono, nei iš apačios, tai matyti iš pateiktos kameros Nr. 72 fotonuotraukos (b. l. 70). Iš kamerų Nr. 86, 61, 75, 62, 55, 27 fotonuotraukų (b. l. 65, 66, 70, 71, 72) matyti, kad polietileno plėvelių, dengiančių įėjimus į sanitarinius mazgus, dalys yra užsirietusios ar pakilusios nuo atitvarinių konstrukcijų ir atidengia dalį sanitarinio mazgo, o kameroje Nr. 75 (b. l. 70) virvelė, laikanti polietileno plėvelę yra atsilaisvinusi ir plėvelė kabo įstrižai sanitarinio mazgo. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog 133 dienas pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje aukščiau nurodytose kamerose, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

Dėl privatumo duše

Skunde pareiškėjas nurodė, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas ne tik nuo pareigūnų, bet ir nuo kitų besiprausiančių asmenų. Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtame duše vienu metu prausdavosi keli asmenys, kur kartu besiprausiantys asmenys jį nužiūrinėdavo, o nusiprausus eidavo į gretimą patalpą, kur būdavo palikti rūbai, rankšluosčiai ir šioje patalpoje duryse yra įrengtas langelis, skirtas pareigūnams stebėti viduje esančius asmenis, todėl dažnai jautė pareigūnų pažiūrėjimus pro langelį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., b. l. 62-63) konstatuota, kad ŠTI administracijos duomenimis, ŠTI laikomiems asmenims Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatos įgyvendinimas užtikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. ŠTI laikomi suimtieji ir nuteistieji sanitariniam švarinimui vedami pagal ŠTI direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. patvirtintą grafiką Nr. 20/01-129. ŠTI laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tam sąlygos yra: įrengtos 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 pertvaromis atskirtus dušus, tiekiamas karštas vanduo. Duomenys apie konkretaus asmens švarinimąsi ŠTI nėra registruojami. Tik atvykus į ŠTI vykdomas atvykusiųjų sanitarinis švarinimas, kas ir yra nusiprausimas duše, kuris registruojamas sanitarinio švarinimo atlikimo pažymoje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 64), iš kurių matyti, kad kiekvienas dušas atskirtas iš abiejų pusių pertvaromis ir pakankamai užtikrina pareiškėjo privatumą, todėl pareiškėjo argumentas, kad kartu besiprausiantys asmenys jį nužiūrinėdavo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo argumentas, kad pareigūnai persirengimo kambaryje per duryse įrengtą langelį jį nužiūrinėdavo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. įkalinimo įstaigoje, turėjo specifinį teisinį statusą, todėl jo atžvilgiu tam tikra apimtimi buvo neišvengiami tam tikri jo asmeninių laisvių suvaržymai, siekiant užtikrinti režimo laikymąsi ir tiek pačio pareiškėjo, tiek su juo buvusių asmenų saugumą.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė nepatogumus, pažeminimą.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 13) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nurodė nusiskundimus, žalingus įpročius, nurodytas esamų ir įtariamų ligų diagnozės kodas, naujų skundų neturi, tęsiamas gydymas. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymos Nr. 61/04-2420 (b. l. 33) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-11-20 iki 2019-07-01 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų ir pareigūnų veiksmų nesikreipė.

Teismas nevertina tų pareiškėjo skundo argumentų, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje (skundo papildyme pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nesuteiktas gydymas ir neskirti reikiami vaistai, todėl buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Atkreiptinas dėmesys, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 196 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, tačiau nustatytas privatumo pažeidimas 133 dienas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo (blogo kvapo) bei tai, kad kameroje Nr. 75 nustatytas Lietuvos higienos normos HN 135:2015 16 punkto pažeidimas, kurie vertintini pareiškėjo naudai.

Tuo pačiu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 15000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas ir skundo papildymas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą ir skundo papildymą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui D. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė