- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2-1282-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00115-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- Generolo J
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viržis“
dalyvaujant ieškovės Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos atstovui A. A., L. F., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viržis“ atstovams V. V., advokatui E. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viržis“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademija kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Viržis“ 4 248,34 Eur dėl nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad Lietuvos kariuomenė 2015 m. spalio 26 d. paskelbė Pieno ir pieno produktų, šviežios mėsos, mėsos gaminių, paukštienos, duonos ir pyrago gaminių, sausainių ir kitų kepinių, kiaušinių, žuvies ir žuvies produktų, šviežių šakniavaisinių daržovių bei baltųjų gūžinių kopūstų, šviežių vaisių ir daržovių bei raugintų kopūstų pirkimą vykdomą atviro konkurso būdu, kuris buvo vykdomas CVP IS priemonėmis. Tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. UAB „Viržis“ pasiūlymas 11 pirkimo dalyje „Šviežios daržovės“ pasiūlymų eilėje pripažintas laimėjusiu pasiūlymu. Antroje vietoje liko UAB „Grūstė“ pasiūlymas 1 147 422,60 Eur su PVM sumai (Karo akademijos dalis – 69 478,00 Eur). UAB „Viržis“ 2016 m. sausio 14 d. raštu informavo ieškovę, kad atsisako sudaryti sutartį su Lietuvos kariuomene, atsisakymo priežasčių nenurodė. Atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė 2016 m. sausio 22 d. sutartį sudarė su tiekėja UAB „Grūstė“. Atsižvelgiant į atsakovės pasiūlyme pateiktus prekių pardavimo ieškovui įkainius ir UAB „Grūstė“ faktiškai sumokėtos kainos skirtumą, sudarius sutartį ieškovė patyrė 4 248,34 Eur nuostolių. Senaties terminas skaičiuotinas nuo faktinės žalos atsiradimo momento, t. y. nuo 2016 m. vasario 25 d., kai ieškovė apmokėjo pirmąją sąskaitą, išrašytą didesnėmis kainomis, nei buvo atsakovės pasiūlyme, todėl senaties terminas nepraleistas. Ieškinys buvo parengtas ir pateiktas teismui baigus vykdyti sutartį, kai paaiškėjo visa atsakovės ieškovei padaryta žala. Egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė dalyvavo ir 10 pirkimo dalyje „Šakniavaisinės daržovės“, kurioje su ieškove viešojo pirkimo sutartį sudarė. Abiejose pirkimo dalyse konkurso dokumentai buvo vienodi, skyrėsi tik perkamų prekių kategorija, todėl nesuprantama, kaip teikiant dokumentus tame pačiame pirkime galėjo atsirasti tokių klaidų. Be to, net jei ir būtų įsivėlusi techninė klaida, tai neatleistų atsakovės nuo atsakomybės, kuri laikytina atsakovės, kaip verslo subjekto, rizika. Atsakovė ne pirmą kartą dalyvauja viešojo pirkimo konkursuose, ne vieną kartą yra juos laimėjusi ir sudariusi sutartis tiek su ieškove, tiek su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, todėl privalėjo elgtis sąžiningai ir rūpestingai.
Atsakovė UAB „Viržis“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB „Viržis“ 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. 16 informavo Lietuvos kariuomenę, kad atsisako sudaryti sutartį dėl 11 pirkimo dalies „Šviežios daržovės“, todėl nuo šio momento prasidėjo senaties terminas, nes jau tada buvo aišku, kad maisto produktai bus perkami didesne kaina. Tuo tarpu ieškinys priimtas 2019 m. vasario 13 d. Ieškovė pati pripažįsta, kad atsakovas patirtą žalą kildina iš viešųjų pirkimų bei kad žala atsirado atsisakius sudaryti sutartį 2016 m. sausio 14 d. Ieškovė neprašo atnaujinti senaties terminą, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių. Atsakovė, dalyvaudama pirkime ir pateikdamas pasiūlymą 11 pirkimo dalyje „Šviežios daržovės“, turėjo tikslą laimėti pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį šioje dalyje, taigi, elgėsi sąžiningai ir nesiekė suklaidinti ieškovės. Teikiant pasiūlymą ir apskaičiuojant pasiūlymo kainą buvo padaryta techninė klaida, t. y. pildant pasiūlymą pasiūlymo formos skiltyse, kuriose turėjo būti nurodytos agurkų ir pomidorų kainos su PVM, nurodė šių daržovių pasiūlymo kainas be PVM. Todėl atsakovei dėl svarbių priežasčių atsisakius sudaryti pirkimo sutarti dėl 11 pirkimo dalies „Šviežios daržovės“, ji negali būti laikoma pažeidusia pareigą elgtis sąžiningai ar pažeidusia ieškovės teisėtų lūkesčių principą. Atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį 11 dalyje „Šviežios daržovės“ dėl svarbių priežasčių. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė užsakė ir iš UAB „Grūstė“ gavo prekes. Nėra aišku, kiek ir kokių prekių buvo užsakyta iš tiekėjos UAB „Grūstė“. Neaišku, ar ieškovė sumokėjo UAB „Grūstė“ už gautas prekes. Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys, iš kurių matyti, jog pasiūlymų pateikimo ir pirkimo sutarties dėl 11 pirkimo dalies „Šviežios daržovės“ vykdymo metu vidutinė mažmeninė agurkų ir pomidorų rinkos kaina buvo ženkliai didesnė už atsakovės pasiūlyme per klaidą nurodytąją be PVM, o būtent šių daržovių kaina turi didžiausią įtaką bendrai viso pasiūlymo kainai. Atsakovės dėl techninės klaidos nurodžiusios 21 proc. mažesnę pasiūlymo 11 pirkimo dalyje „Šviežios daržovės“ daržovių kainą, įpareigojimas vykdyti sutartį ypač nuostolingai, būtų nesuderinamas su protingumo, sąžiningumo principais. Atsakovas, nustatęs esminį suklydimą teikiant pasiūlymą, nedelsdamas atšaukė pasiūlymą. Ieškovė nepagrindė ir apskritai neįrodinėja nei vienos iš atsakovės civilinės teisinės atsakomybės kilimo sąlygų. Iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamų duomenų matyti, kad ieškovė negalėjo patirti jokių nuostolių, kadangi ir su UAB „Grūste“ sudarytoje sutartyje numatytos daržovių kainos yra ženkliai mažesnės nei vidutinės rinkos kainos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolius turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas siekis praturtėti atsakovės klaidos sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė kartu su Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademija CVP IS priemonėmis atviro konkurso būdu vykdė centralizuotą Pieno ir pieno produktų, šviežios mėsos, mėsos gaminių, paukštienos, duonos ir pyrago gaminių, sausainių ir kitų kepinių, kiaušinių, žuvies ir žuvies produktų, šviežių šakniavaisinių daržovių bei baltųjų gūžinių kopūstų, šviežių vaisių ir daržovių bei raugintų kopūstų pirkimą. Tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. Atsakovė UAB „Viržis“ pateikė pasiūlymą 11 pirkimo daliai „Šviežios daržovės“ 996 834,00 Eur su PVM sumai (Karo akademijos dalis – 65 410,00 Eur), ir buvo pripažinta laimėtoja. Antroje vietoje liko UAB „Grūstė“ pasiūlymas 1 147 422,60 Eur su PVM sumai (Karo akademijos dalis – 69 478,00 Eur). Atsakovė 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. 16 informavo Lietuvos kariuomenę, kad atsisako sudaryti pirkimo sutartį dėl 11 pirkimo dalies „Šviežios daržovės“, todėl ieškovė pasiūlė sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui (UAB „Grūstė“), kurio pasiūlymas pagal pasiūlymų eilę buvo pirmas po atsakovės (VPĮ 86 str. 2 d.). Perkančioji organizacija su UAB „Grūste“ 2016 m. sausio 22 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. U-13, galiojusią 24 mėnesius nuo jos įsigaliojimo dienos.
Ieškovės vertinimu, dalyvavimas konkurse reiškia, kad jį laimėjęs asmuo įsipareigoja sudaryti sutartį; atsisakydama tai padaryti atsakovė elgėsi nesąžiningai, todėl turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius 4 248,34 Eur, kurie paskaičiuoti pagal abiejų tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumą.
Ginčas tarp byloje yra kilęs dėl to, ar atsakovė UAB „Viržis“ turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kai viešojo pirkimo komisijai sudarius pasiūlymų eilę ir pakvietus atsakovę sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, ši atsisakė sudaryti pirkimo sutartį.
CK 6.382 straipsnyje numatyta, jog viešojo pirkimo – pardavimo sutartims šio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kadangi Viešųjų pirkimų įstatyme nėra detalizuotas teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo mechanizmas, sistemiškai prasminga aiškinti ir CK bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 str., 6.271 str.) bei CPK normas, tiek, kiek jos aktualios teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimui.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo viešuosiuose pirkimuose taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.
Ieškovės vertinimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. vasario 25 d., kuomet ieškovė apmokėjo pirmąją UAB „Grūstė“ išrašytą sąskaitą didesnėmis kainomis. Atsakovės teigimu, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. sausio 14 d., kai atsakovė pranešė perkančiajai organizacijai apie atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne ta data, kai ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovę. Su tokiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti.
Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista, atsižvelgiant į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovės asmenines savybes, jos veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovės subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Viešojo pirkimo sąlygų 11 punkto pastaboje nurodyta, jog prekių kiekiai dviem metams nurodyti kaip orientaciniai ir maksimalūs. Sutartis su UAB „Grūste“ buvo sudaryta tik 2016 m. sausio 22 d., todėl ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su atsakovės 2016 m. sausio 14 d. rašto data. Be to, pirkėjas neįsipareigojo per visą sutarties galiojimo laikotarpį įsigyti viso prekių kiekio, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad apie patirtą žalą ir jos dydį ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo tik apmokėjusi UAB „Grūstė“ sąskaitą už pateiktas šviežias daržoves, t. y. 2016 m. vasario 25 d. Įvertinus tai, jog sutartis su UAB „Grūstė“ šviežių daržovių tiekimui buvo sudaryta 2016 – 2017 m. laikotarpiui, pirmoji sąskaita apmokėta 2016 m. vasario 25 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. vasario 13 d., teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, konstatuoja, kad ieškinys pareikštas nepraleidus trijų metų ieškinio senaties termino.
Dėl nuostolių atlyginimo
Nors ieškovė atsakovės prievolę kildina iš viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo metu, tačiau tai nesudaro prielaidų netaikyti CK nustatytų šalių pareigų esant ikisutartiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai tarp šalių atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras, tvarką, kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. Sutartinių prievolinių santykių subjektai yra ikisutartinių santykių šalys. Viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Taigi, konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3127/2010).
Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Tokiu būdu atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teismo nuomone, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio
Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti sutartį. Iš esmės analogiška nuostata atkartota ir analizuojamo konkurso sąlygose (62 p.). Atsakovei kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei turėjo būti aiškiai suprantama pareiga sutartį pasirašyti ne vėliau nei buvo nurodyta perkančiosios organizacijos pranešime.
Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog tuo atveju, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Šioje įstatymo nuostatoje yra išvardintas baigtinis sąrašas alternatyvių sąlygų, kurioms esant tiekėjas laikomas atsisakiusiu sudaryti sutartį. Pažymėtina ir tai, jog sudarant pirkimo sutartį, įstatymas draudžia keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinę derybų kainą ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas (VPĮ 18 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad atsakovė 2016 m. sausio 14 d. pranešime Nr. 16 nenurodė jokių motyvų, dėl ko nesudarys sutarties, todėl viešojo pirkimo komisija 2016 m. sausio 14 d., apsvarsčiusi pateiktą atsakovės UAB „Viržis“ atsisakymą, nusprendė, pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui, sudaryti sutartį su antrąją vietą pasiūlymų eilėje užėmusia tiekėja UAB „Grūstė“ (komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolas Nr. 2015-VP41-P-20). Sutartis sudaryta 2016 m. sausio 22 d.
Atsakovės teigimu, dalyvaudama pirkime ji elgėsi sąžiningai ir nesiekė suklaidinti ieškovės. Apskaičiuojant šviežių daržovių kainą buvo padaryta techninė klaida – pomidorų ir agurkų kainos nurodytos be PVM, nors kaina turėjo būti nurodyta su PVM, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai jos veiksmus vertino kaip pažeidžiančius pareigą elgtis sąžiningai ir ieškovės teisėtų lūkesčių principą. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.
Viešųjų pirkimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kuomet tiekėjas sutarties nepasirašo iki perkančiosios organizacijos pranešime nurodyto termino, arba atsisako sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis, nelaikytinos sutarties nesudarymą (nepasirašymą) pateisinančiomis aplinkybėmis (tiekėjo veikimo požiūriu). Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Šiam terminui suėjus, pasiūlymų pakeitimas ar atsiėmimas nebėra galimas. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.
Taigi atsakovė, galiojant jos pasiūlymui, gavo ieškovės kvietimą sudaryti sutartį. Kaip jau minėta Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais yra laikoma, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Atsakovės veiksmai, nagrinėjamu atveju, taip pat patenka į šios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Atsakovė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Nepasirašydama sutarties pirkimo dokumentuose nurodytomis, atitinkančiomis atsakovės pateiktą pasiūlymą, UAB „Viržis“ pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
Kaip jau minėta, atsakovė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, tuo pačiu ir sutarties nepasirašymas padarys ieškovei žalos. Skolininko kaltė preziumuojama (CPK 6.248 str. 1 d.). Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (VPĮ 18 str.) bei Konkurso sąlygų 63 punktą nustatyta, kad pirmosios vietos laimėtojui dėl bet kokios priežasties (tiek pagrįstos, tiek nepagrįstos) atsisakius sudaryti sutartį, sutartis turėjo būti sudaroma su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę esančiu tiekėju – šiuo atveju su UAB „Grūstė“, todėl nepriklausomai nuo UAB „Viržis“ atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, konstatuotina, jog atsakovės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, prekes (šviežias daržoves) įsigijus didesnėmis kainomis.
Dėl nuostolių atlyginimo
Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y., ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.
Tiesioginiais nuostoliais, ieškovės teigimu, laikomas kainų skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos ir tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos, kas nagrinėjamu atveju sudarytų 4 248,34 Eur su PVM.
Įrodinėdama patirtų nuostolių dydį (sumažintas reikalavimas) ieškovė į bylą pateikė UAB „Grūstės“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras su žymomis (rezoliucijomis) apie jų apmokėjimą (el. byla, T. 1, b.l. 99, T.3, b.l. 2-445), valstybės iždo mokėjimo pagal pateiktas paraiškas formą (VBAMS MOK-03) (el. byla, T. 1, b.l. 100), todėl atmestini atsakovės argumentai, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie sąskaitų apmokėjimą ir patirtus nuostolius.
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, taip pat teigė, jog ieškovė nekeitė prekių įkainių pagal sutarties 2 priede nustatytas kainodaros taisykles.
Pažymėtina, jog pirkimo sąlygų 68 punkte buvo numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutarties pagrindinės sąlygos pateiktos konkurso sąlygų 5 ir 6 prieduose. Kaip matyti iš sutarties 6 priedo Prekių pirkimo – pardavimo sutarties projektas (LKA-10-12), sutarties specialiosios dalies 10.1 punkte nustatyta, jog sutarties bendrosios dalies 11.4 punkte numatytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra 7 procentai nuo bendros pasiūlymo kainos (kiekvienai pirkimo daliai) (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=257572&LID=309552&AllowPrint=1). Sutarties bendrosios dalies 11.4. punkte nustatyta, jog nutraukus sutartį dėl sutarties bendrojoje dalyje 9.2.1, 9.2.2,9.2.3,9.2.5,9.2.6, (9.2.7 (jeigu pagal sutarties sąlygas numatytas avanso mokėjimas)) punktuose išvardintų priežasčių, pardavėjas per 14 dienų (skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos) turi sumokėti pirkėjui ne mažiau kaip 7 procentų sutarties kainos (arba bendros pasiūlymo kainos (su PVM – jeigu į sutarties kainą PVM įskaičiuojamas) (konkretus procentinis dydis arba konkreti fiksuota suma nurodoma sutarties specialioje dalyje) šalių iš anksto sutarta minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visų pagal šią sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės.
Taigi, atsakovei, kaip tiekėjai, dalyvavusiai ieškovės skelbtame viešajame pirkime, turėjo būti žinoma, jog pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatytas šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis, kas tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų tinkamai vykdžiusi sutartį sudarytų (duomenys neskelbtini) Eur (UAB „Viržis“ pasiūlymo suma, tenkanti ieškovei, (duomenys neskelbtini) Eur su PVM x 7 proc.). Nagrinėjamu atveju, atsakovė sutarties nepasirašė, todėl ieškovė paskaičiavo realiai patirtus nuostolius įvertinusi skirtumą tarp iš UAB „Grūstė“ įsigytų prekių kainos ir atsakovės UAB „Viržis“ pasiūlyme pateiktų analogiškų prekių įkainių įsigytam šviežių daržovių kiekio, kas sudaro 4 248,34 Eur ir kuris yra mažesnis, nei pirkimo sąlygose (sutarties projekte) įvardintas minimalių nuostolių dydis.
Sutarties specialiosios dalies 2.2 punkte nustatyta, kad prekių įkainiai keičiami vadovaujantis Sutarties 2 priede „Kainodaros taisyklės“ nustatytomis kainodaros taisyklėmis. Kainodaros taisyklių (konkurso sąlygų 9 priedas) 1 punkte nustatyta, jog šios taisyklės skirtos nustatyti bei prireikus perskaičiuoti Sutartyje (Sutarties 1 priede) nurodytas prekių įkainius. Kainos pakeitimas galimas tik po to kai gaunama Statistikos departamento informacija apie vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius praėjusį mėnesį. Kainos pakeitimą inicijuoja suinteresuota sutarties šalis, kartu pateikdama pagrindžiančius dokumentus (Statistikos departamento pažymas). Du mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo visos prekės tiekiamos sutartyje nurodytomis kainomis (pasiūlyme nurodytomis kainomis) (Kainodaros taisyklių 15 p.). Byloje nėra nustatyta, jog kuri nors suinteresuota šalis UAB „Grūstė“ ar ieškovė būtų inicijavusios kainos pakeitimą tiek didinimo, tiek mažinimo prasme. Atsakovės UAB „Viržis“ byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros apie tai, kokiomis kainomis atsakovė įsigijo pomidorus ir agurkus iš kitų tiekėjų bei Lietuvos statistikos departamento informacija apie kai kurių daržovių vidutines mažmenines kainas (kas, atsakovės teigimu, įpareigojo ieškovę keisti įkainius mažinimo linkme) nepaneigia, ieškovės nurodyto patirtų nuostolių dydžio.
CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų – t. y. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta perkančiosios organizacijos (nukentėjusiojo asmens) veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su atsiradusia žala ar jos padidėjimu, todėl nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti jos dydį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 4 248,34 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinį atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viržis“, juridinio asmens kodas 159750366, ieškovei Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijai, juridinio asmens kodas 211959040, 4 248,34 Eur (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 34 ct) nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 248,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.