- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-427-794/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15966-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. B. ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei pagal atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė nustatyti prašomą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad šalių vaikai Arina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) šiuo metu gyvena su atsakove. Šalys gyvena skyrium. Vaikai yra aiškiai išreiškę savo norą gyventi su atsakove ir kartais lankytis pas ieškovą. Atsakovė siekė susitarti su ieškovu dėl bendravimo grafiko, tačiau ieškovas nebendradarbiavo. Ieškovas 2,5 m. nepraleido su vaikais Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų, vaikų žiemos, rudens ar pavasario atostogų, gimtadienių, tik vasarą pasiima vaikus vienai savaitei atostogų į Nidą, yra pasiėmęs tik sūnų vienam savaitgaliui į savaitgalio stovyklą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos, yra poreikis teismui nustatyti konkrečią laikiną bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepime į prašymą prašė netenkinti atsakovės prašymo. Nurodė, kad jam nėra suprantamas atsakovės tikslas prašyti teismo nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais laikiną tvarką, kai 2022 m. gruodžio mėn. yra paskirti teismo posėdžiai, kuriuose bus nagrinėjamas ginčas iš esmės. Dukra, atsakovės pamokyta, per apklausą pasakojo, kad ji norėtų su tėčiu būti nuo ketvirtadienio kas antrą savaitę, o sūnus sakė, kad norėtų būti su abiem tėvais po lygiai. Du mėnesiai prieš vaikų apklausą, kai ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės ir uždrausta bendrauti su vaikais, jie buvo nuteikinėjami prieš ieškovą ir „ruošiami“ apklausai. Ieškovas su vaikais bendrauja beveik kiekvieną dieną: žinutėmis, „video“ skambučiais. Vaikams paprašius, susitinka, pietauja, parveža iš mokyklos, nuveža į būrelius ir t. t. Ieškovas norėtų bendrauti daugiau, bet vaikai yra prigąsdinti atsakovės ir bijo būti nubausti, jei susitinka su ieškovu. Atsakovės kaltinimai, kad ieškovas nebendrauja su vaikais švenčių dienomis yra nepagrįsti.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, orientuojamą į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui, nustatymą, todėl atsakovės prašoma bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovo S. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. B. ir L. B. tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimant vaikus penktadienį iš vaikų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į vaikų darbo ir poilsio režimą bei tėvų darbo grafikus, ir grąžinant vaikus sekmadienį 17 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės trečiadienį, paimant vaikus iš vaikų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į vaikų darbo ir poilsio režimą bei tėvų darbo grafikus, ir grąžinant vaikus tą pačią dieną 21 val. į jų gyvenamąją vietą; 3) vaikų mokslo metų atostogų metu (išskyrus vasaros atostogas), ieškovas su vaikais bendrauja pusę tų atostogų laiko. Konkretų ieškovo bendravimo laiką tėvai suderina prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Jei susitarti nepavyksta, ieškovas su vaikais bendrauja pirmąją atostogų pusę, atsakovė bendrauja antrąją pusę; 4) vaikų vasaros atostogų metu, ieškovas su vaikais bendrauja pusę tų atostogų laiko. Konkretų ieškovo bendravimo laiką tėvai suderina prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Jei susitarti nepavyksta, ieškovas su vaikais bendrauja pirmąją atostogų pusę, atsakovė su vaikais bendrauja antrąją atostogų pusę. Vasaros atostogų metu tėvai jų bendravimo su vaikais laikotarpiu rūpinasi vaikų užimtumu.; 5) švenčių dienomis (Šv. Kalėdos ir Naujieji metai, Šv. Velykos) vaikai lyginiais metais būna su vienu iš tėvų, nelyginiais – su kitu ir atitinkamai kitais metais – atvirkščiai, pradedant nuo 2022 m. Kalėdų ir Naujųjų metų, vaikai būna su atsakove, 2023 m. Šv. Velykų – vaikai būna su ieškovu; 6) motinos dieną (pirmasis gegužės sekmadienis) vaikai būna su motina, tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) vaikai būna su tėvu; 7) tėvai privalo užtikrinti galimybę vaikams tuo metu paplitusiomis ir prieinamomis ryšio priemonėmis (Sutarties pasirašymo metu – balso ar vaizdo skambučiai, greitasis susirašinėjimas) susisiekti su kitu iš tėvų ir kitam iš tėvų susiekti su vaikais; 8) tėvai įsipareigoja nedelsiant pateikti vienas kitam visą informaciją apie vaikus, jeigu šios informacijos negali gauti e-sveikata.lt ir dienynas.tamo.lt ar kt.; 9) tėvai kiekvieną kartą gali bendru sutarimu susitarti dėl kitokios nei numatyta bendravimo tvarkos. Kitos prašymo dalies teismas netenkino.
6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesiūlė savo laikinos bendravimo tvarkos, teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką vadovavosi atsakovės prašoma laikina bendravimo tvarka.
7. Teismas pritaikė atsakovės laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktus, papildydamas juos nuostatomis dėl paėmimo iš gyvenamosios vietos ir paėmimo laiko atsižvelgiant į vaikų darbo ir poilsio režimą bei tėvų darbo grafikus.
8. Teismas iš dalies pakeitė laikinos bendravimo tvarkos 4 punktą, kadangi dalis jo nuostatų perteklinės ir gali sukelti nepatogumų šalims bei lemti, kad nutartis negalės būti visiškai įvykdyta priverstinio vykdymo atveju. Teismas nustatė, kad vaikų vasaros atostogų metu, ieškovas su vaikais bendrauja pusę atostogų laiko. Konkretų ieškovo bendravimo laiką tėvai suderina prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Jei susitarti nepavyksta, ieškovas su vaikais bendrauja pirmąją atostogų pusę, atsakovė su vaikais bendrauja antrąją atostogų pusę. Vasaros atostogų metu tėvai jų bendravimo su vaikais laikotarpiu rūpinasi vaikų užimtumu.
9. Teismas taip pat pakeitė laikinos bendravimo tvarkos 5 punktą dėl vaikų režimo pastovumo ir nustato, kad švenčių dienomis vaikai lyginiais metais būna su vienu iš tėvų, nelyginiais – su kitu ir atitinkamai kitais metais – atvirkščiai, pradedant nuo 2022 m. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, vaikai būna su atsakove, 2023 m. Šv. Velykų – vaikai būna su ieškovu.
10. Teismas pritaikė nepakeisdamas laikinos bendravimo tvarkos 3, 6 ir 7 punktus, nes jie atitinka šalių ir vaikų interesus.
11. Teismas pakeitė laikinos bendravimo tvarkos 8 punktą atsižvelgiant į tai, kad minėtame punkte yra daug perteklinės informacijos. Nurodė, jog visos įmanomos informacijos apie vaikus viename bendravimo tvarkos punkte nurodyti nėra tikslo, nes tai neproporcingai apkrautų laikiną bendravimo tvarką. Be to, nustatė, kad tėvai privalo domėtis jiems prieinama informacija apie vaiką, jeigu turi galimybę ją gauti kitais būdais, neprašydami informacijos iš kito tėvo. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė, kad tėvai įsipareigoja nedelsiant pateikti vienas kitam visą informaciją apie vaikus, jeigu informacijos negali gauti e-sveikata.lt ir dienynas.tamo.lt ar kt.
12. Teismas papildomai nustatė, kad tėvai kiekvieną kartą gali bendru sutarimu susitarti dėl kitokios nei numatyta bendravimo tvarkos. Teismas vertino, kad nustatoma laikina bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Ieškovas S. B. atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos 1, 2, 3 punktus, išdėstant juos taip: 1) tėvas vaikų mokymosi ugdymo įstaigose laiku su vaikais bendrauja kas trečią savaitę su nakvynėmis, pasiimdamas juo iš ugdymo įstaigos (ar jiems atvykstant pas tėvą į namus) pirmadienį, o motina juos pasiima kitos savaitės pirmadienį iš ugdymo įstaigos; 2) tėvas vaikų mokymosi ugdymo įstaigose laiku su vaikais bendrauja kiekvienos kitos savaitės po tėvo bendravimo savaitės pirmadienį ir antradienį su nakvyne, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos (ar jiems atvykstant pas tėvą į namus) pirmadienį, o motina juos pasiima antradienį iš ugdymo įstaigos; 3) vaikų mokslo metų atostogų metu (išskyrus vasaros atostogas), ieškovas ir atsakovė su vaikais bendrauja rotacijos principu po visą atostogų laiką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėjo galimybės bendrauti su vaikais 2022 m. mokslo metų atostogų metu, atsakovas su vaikais bendraus 2023 m. žiemos ir pavasario atostogų metu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Ieškovas nurodo, jog neteikė atskiro prašymo dėl laikinos ieškovo bendravimo tvarkos, nes pagrįstai tikėjosi, kad byla bus išnagrinėta ir bus priimtas teismo sprendimas, kuriuo be kita ko bus sureguliuotas ir ieškovo bendravimo su vaikais klausimas. Ieškovo manymu, teismo nustatyta tvarka visiškai neatitinka vaikų ir ieškovo interesų, nes riboja vaikų bendravimą su tėvu, todėl ieškovas teikia savo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką ir prašo atitinkamoje dalyje panaikinti skundžiamą nutartį.
13.2. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai susiaurino jo bendravimo su vaikais laiką darbo dienomis ir savaitgaliais. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turi būti ribojamas ieškovo bendravimas su vaikais. Ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais pusę viso jų laiko, todėl siūlo pakeisti ieškovo bendravimo su vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais tvarką.
13.3. Nurodo, jog atsakovė suklaidino teismą, selektyviai pateikdama faktines aplinkybes ar nurodydama tikrovės neatitinkančius teiginius. Atsakovė ilgą laiką nuteikinėjo vaikus prieš ieškovą, nes atsakovės pastangomis ieškovui du kartus buvo inicijuoti nepagrįsti ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo nutraukti. Šių tyrimų metu ieškovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės – draudimas bendrauti su vaikais ar gyventi namuose. Tokiu būdu atsakovė atitolino vaikus nuo ieškovo.
Atsiliepimas
13.4. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas neva su vaikais bendrauja retai ir chaotiškai, galimų susitikimų nederina su atsakove, yra nepagrįsti. Ieškovas su vaikais bendrauja beveik kiekvieną dieną: žinutėmis, video skambučiais. Taip pat, vaikams paprašius, susitinka, pietauja, parveža iš mokyklos, nuveža į būrelius ir t.t. Atsakovė per šventes savavališkai išveža vaikus pas savo tėvus į Ignaliną ar kur kitur, taip apribodama ieškovo galimybę matytis ir su vaikais. Todėl nepagrįsti atsakovės kaltinimai, kad ieškovas neva nebendrauja su vaikais švenčių dienomis.
13.5. Kadangi mokslo metų atostogos paprastai trunka apie savaitę, teismui nustačius, kad šios atostogos visada dalijamos per pusę tarp tėvų, eliminuojama galimybė vaikams keliauti su vienu iš tėvų, šiuo atveju – ieškovu, nes paprastai kelionės į užsienį trunka apie savaitę (slidinėti, ilsėtis prie jūros, aktyviai ilsėtis kalnuose ir pan.). Pagal teismo nustatytą tvarką, ieškovas negalės keliauti su vaikais, todėl ši tvarka keistina, nustatant, kad mokslo metų atostogų metu ieškovas ir atsakovė su vaikais bendrauja rotacijos principu po visą atostogų laiką. Įvertinus tai, kad atsakovė trukdė ieškovui bendrauti su vaikais jų mokslo atostogų metu (inicijuodama nepagrįstus ikiteisminius tyrimus) ir ieškovas 2022 m. mokslo metų atostogų laiku su vaikais bendrauti negalėjo, ieškovui turi būti kompensuotas atostogų laikas su vaikais, nustatant, kad 2023 m. žiemos ir pavasario mokslo atostogų metu su vaikais visą atostogų laiką bendrauja ieškovas.
14. Atsakovė G. B. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Atsakovė nurodo, jog ieškovas nesikreipė dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tik todėl, kad chaotiškas ir retas bendravimas jam tiko, tačiau tai netinka vaikams, todėl, paskatinta sūnaus, matydama, kad vaikui trūksta tėvo dėmesio, atsakovė pateikė prašymą dėl laikinos ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovės siūlyta bendravimo tvarka atitiko vaikų prašymus bei interesus, vaikai sutiko su tokia laikina bendravimo tvarka.
14.2. Teismo patvirtinta nutartis dėl ieškovo ir vaikų bendravimo tvarkos neriboja ieškovo bendravimo su vaikais galimybių, o užtvirtina ir įpareigoja ieškovą bendrauti su vaikais, ko iki tol nebuvo. Ieškovas neimdavo vaikų ir su jais nepraleisdavo kokybiško laiko, kuris privalo būti. Atsakovė ne kartą yra siuntusi el. paštu ieškovui siūlymą tartis ir bendrauti dėl vaikų, buvo ne kartą siūlyta suderinti su ieškovu jo ir vaikų matymosi datą ir laiką, tačiau ieškovas į šiuos atsakovės siūlymus nereagavo.
14.3. Teismo nutartis įpareigojo ieškovą bendrauti su vaikai, imti juos su nakvyne savaitgaliui, bei įpareigojo pasiimti iš mokyklos, nuvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą su atsakove darbo dienomis, ko iki šiol dar nėra buvę. Atsakovė mano priešingai, jog teismas išplėtė ieškovo bendravimo su vaikais laiką darbo dienomis, o ypač savaitgaliais.
14.4. Atsakovės paskaičiavimais, ieškovo siūloma bendravimo tvarka toli gražu nėra ½ viso vaikų laiko. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra 11 naktų per mėnesį, o tai tikrai ne ½ viso laiko. Mano, jog ieškovas nenori pusės laiko su vaikais.
14.5. Atsakovė su ieškovo nurodyta bendravimo tvarka nesutinka. Kadangi ieškovas sutinka su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove, darytina išvada, kad atsakovė, gyvendama su vaikais visą jų gyvenamą laiką bei skyrybų laikotarpį, jau daugiau nei 2,5 metų, geriau supranta ir žino ko reikia vaikams, nei ieškovas, kuris bendrauja su vaikais sms ir telefoniniais pokalbiais, todėl atsakovės argumentai yra rimtesni, išsamesni, realesni, situacija yra aptarta su psichologe bei atsižvelgta į vaikų norus, kurie yra užfiksuoti teisme, vaikų apklausos metu (prieš metus) ir šiuo metu, vaikų teisių tarnybos atstovės apklausoje. Teikdama prašymą dėl ieškovo ir vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovė skatino jų bendravimą, kuris buvo apribotas sms žinutėmis ir telefoniniais pokalbiais, bet ne bendravimu gyvai, kokybiškai, pilnavertiškai. Visa tai yra detaliai aprašyta atvejo vadybos dokumentuose, kuriuos teismui yra pateikusi Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
14.6. Atsakovė niekada nedarė vaikams jokio spaudimo dėl bendravimo su ieškovu, tai yra melas. Prašymas teismui dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo – yra to įrodymas, nes atsakovas su vaikais nepraleidžia kokybiškai laiko (sms susirašinėjimas ir telefono skambučiai – nėra kokybiškas laikas su vaikais).
14.7. Apie ieškovo planuojamas atostogas atsakovė sužinojo iš ieškovo atsiliepimo. Jokiu kitu būdu ji nebuvo informuota, kad planuojamas laikas su vaikais per atostogas. Ieškovas yra planavęs daug atostogų su vaikais ir suteikęs jiems nepateisintų vilčių. Naudodamasi proga atsakovė informuoja, kad 2022 vasario mėnesio kelionei reikia padaryti vaikams asmens tapatybės korteles, kad vaikai galėtų keliauti su ieškovu. Atsakovė sutinka su 2023 m. vasario 9 d. – 2023 m. vasario 16 d. atostogomis, su tam tikromis sąlygomis, t. y. suderintai su mokyklos vadovybe, bei dalykų mokytojais. Pažymėjo, kad atsakovė visada buvo ir yra pasiruošusi deryboms/susitarimams su ieškovu.
14.8. Atsakovė mano, kad teismas sąžiningai ir teisingai padalino vaikų atostogas, suteikdamas abiem tėvams lygias galimybes atostogauti su vaikais, bei palikdamas galimybę visada tartis ir, pagaliau, pradėti protingą bendravimą vaikų priežiūros klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
16. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2023 m. skrydžio bilietus, iš kurių matyti, jog ieškovas yra nupirkęs tiek sau, tiek nepilnamečiams vaikams skrydžio bilietus į Italiją. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketas.
18. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Atsakovei ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su ieškovo atskiruoju skundu atsakovei susipažinti ir kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą, ji su rašytiniais įrodymais susipažino ir dėl jų pasisakė. Taip pat ieškovui atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą ieškovui susipažinti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos yra aktualios ir sprendžiant klausimą dėl laikinos vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
21. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalių vaikai gyvena su mama, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, atsakovė su ieškovu gyvena skyriumi. Apklausos teisme metu, vaikai yra pasakę savo norą gyventi su atsakove ir kartais lankytis pas ieškovą. Atsakovė ne kartą yra siuntusi el. paštu ieškovui siūlymą tartis ir bendrauti dėl vaikų, buvo ne kartą siūlyta suderinti su ieškovu jo ir vaikų matymosi datą ir laiką, tačiau atsakovės teigimu, ieškovas į šiuos atsakovės siūlymus nereagavo, su vaikais bendrauja retai ir chaotiškai, galimų susitikimų nederina su atsakove.
22. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, jų paskirtis laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tai reiškia, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
23. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone, kaip jau aukščiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu, todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.
25. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka visiškai neatitinka vaikų ir ieškovo interesų, nes riboja vaikų bendravimą su tėvu, todėl ieškovas teikia savo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką ir prašo atitinkamoje dalyje panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais ieškovo argumentais pažymi, jog ieškovas nenurodo ir nepaaiškina, kaip jo ir vaikų pirmosios instancijos teismo patvirtinta bendravimo tvarka riboja vaikų bendravimą su ieškovu bei kaip tokia nustatyta tvarka pažeidžia vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka užtvirtina ir įpareigoja ieškovą bendrauti su vaikais.
26. Taip pat ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino jo bendravimo su vaikais laiką darbo dienomis ir savaitgaliais. Ieškovas nurodo, jog turi teisę bendrauti su vaikais pusę viso jų laiko, todėl siūlo pakeisti ieškovo bendravimo su vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais tvarką.
27. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalims buvo taikyta atvejo vadyba, tačiau ieškovas nieko neatsakė/ignoravo, du kartus atvejo vadybininkės A. R., siūlymui dalyvauti mediacijoje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nieko neatsakė/ignoravo atsakovės siūlymą dalyvauti mediacijoje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Taigi, ieškovas, tik pirmosios instancijos teismui patvirtinus atsakovės siūlomą šalių bendravimo su vaikais tvarką, ieškovas išreiškė nesutikimą su patvirtinta bendravimo tvarka bei išreiškė prašymą patvirtinti kitą bendravimo su vaikais tvarką. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovas siūlo nustatyti kitą bendravimo su vaikais tvarką, tačiau nenurodo ir nepaaiškina, kodėl jo siūloma bendravimo vaikais tvarka yra geresnė ir/ar priimtinesnė šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka, nesudaro pagrindo ją keisti. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nutartis įpareigojo ieškovą bendrauti su vaikais, imti juos su nakvyne savaitgaliui, bei įpareigojo pasiimti iš mokyklos, nuvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą ir pan. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės argumentais, jog priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išplėtė ieškovo bendravimo su vaikais laiką darbo dienomis, o ypač savaitgaliais. Taigi, apelianto argumentai, dėl nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais susiaurinimo bei pakeitimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
28. Ieškovas nurodo, jog atsakovė suklaidino teismą, selektyviai pateikdama faktines aplinkybes ar nurodydama tikrovės neatitinkančius teiginius. Atsakovė ilgą laiką nuteikinėjo vaikus prieš ieškovą, nes atsakovės pastangomis ieškovui du kartus buvo inicijuoti nepagrįsti ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su tokiais apelianto argumentais pažymi, jog atsakovė teikdama prašymą dėl ieškovo ir vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, skatino jų bendravimą, kuris buvo apribotas sms žinutėmis ir telefoniniais pokalbiais, bet ne bendravimu gyvai, kokybiškai, pilnavertiškai. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl smurto, buvo pradėtas ne dėl atsakovės iniciatyvos, o dėl atvejo vadybininkės pateikto prašymo Vaikų teisių tarnybai, kuri ir iniciavo ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje jokių apelianto minėtus teiginius patvirtinančių duomenų (CPK 178 straipsnis), tokie aukščiau nurodyti apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
29. Kadangi mokslo metų atostogos paprastai trunka apie savaitę, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad šios atostogos visada dalijamos per pusę tarp tėvų, ieškovo teigimu, yra eliminuojama galimybė vaikams keliauti su vienu iš tėvų, šiuo atveju – ieškovu, nes paprastai kelionės į užsienį trunka apie savaitę (slidinėti, ilsėtis prie jūros, aktyviai ilsėtis kalnuose ir pan.). Ieškovas nurodo, jog pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką, ieškovas negalės keliauti su vaikais, todėl ši tvarka keistina, nustatant, kad mokslo metų atostogų metu ieškovas ir atsakovė su vaikais bendrauja rotacijos principu po visą atostogų laiką.
30. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tėvai kiekvieną kartą gali bendru sutarimu susitarti dėl kitokios nei numatyta bendravimo tvarkos. Be to, atsakovė ne kartą akcentavo, jog yra linkusi tartis ir bendrauti dėl vaikų priežiūros ar bendravimo tvarkos lankstumo įvedimo abipusiu susitarimu, kas tikrai palengvintų bendravimą vaikams ir atsakovei su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo siūloma pakeisti bendravimo tvarka, jog šalys su vaikais bendrauja rotacijos principu po visą atostogų laiką, vien tik todėl, jog kaip nurodo apeliantas, jis negalės keliauti su vaikais, įvertinus ir tai, jog šalys kiekvienu atveju bendru sutarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką. Pažymėtina, jog tokios kelionės, kaip nurodo apeliantas, nėra nuolatinio pobūdžio, o ir byloje nėra duomenų, jog apeliantas nuolat keliaudavo su vaikais bei taip leisdavo atostogas. Be to, atsakovė nurodė, jog ji sutinka su 2023 m. vasario 9 d. – 2023 m. vasario 16 d. apelianto nurodytomis atostogomis su vaikais Italijoje bei dar kartą pažymėjo, jog atsakovė visada buvo ir yra pasiruošusi derybom/susitarimams su ieškovu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais atitinka tiek vaikų interesus, tiek abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo keisti ir/ar papildyti pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų, tiek šalių interesus, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
33. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė procesinį sprendimą užtikrinanti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus. Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį paliktą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.