Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1464-661/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
e2A-1464-661/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34375-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas (pran.), Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
SĮ Vilniaus
Atsakovas
A. U., L. U., P. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1464-661/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34375-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ Vilniaus būstas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. U., L. U., P. T., nepilnamečiams A. T., A. T. ir S. T., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų A. U., L. U. ir P. T. 403,12 Eur dydžio skolą, kurią sudaro 390,31 Eur skola už socialinio būsto nuomą bei 12,81 Eur dydžio delspinigiai, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad minėtos institucijos atstovas lankėsi atsakovų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodė, kad minėtame bute gyvena visi atsakovai. L. U. yra dirbanti, jos darbinės pajamos sudaro apie 300,00 Eur per mėnesį, atsakovas P. T. nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, prižiūri nepilnamečius A. T., A. T. bei S. T.. Dėl amžiaus vaikai negali išsakyti savo nuomonės. Nurodė, kad L. U. ir P. T. šeima nuo 2011-11-04 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, jai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas teikia Vilniaus miesto Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai. Išvadoje nurodyta, jog atsakovai iškeldinimo atveju neturėtų kur gyventi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovų A. U., L. U. ir P. T. 390,31 Eur skolą už būsto nuomą, 12,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 403,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju mažamečių iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų neatitiktų vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, būtų pažeisti mažamečių teisėti interesai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovų L. U. ir P. T. šeima laikytina daugiavaike, kuri gauna socialinę paramą, todėl šeimos pažeidžiamumo laipsnis yra didesnis. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad atsakovai tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį, kitus mokesčius dėl savo turtinės padėties. Taip pat byloje buvo pateikti įrodymai, kad L. U. ir P. T. šeima yra įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje atmestas ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolų už buto nuomą priteisimo iš atsakovų (c. b. 2-16860- 866/2014, c. b. Nr. e2-28428-595/2015), tačiau atsakovai geranoriškai sprendimų nevykdė ir toliau nemoka už buto nuomą. Toks atsakovų elgesys, kuomet su ieškovu (apeliantu) nebendradarbiaujama sudarant nuomos sutartį, taip pat nemokant nuomos mokesčio, laikytinas aplaidžių, nerūpestingu ir nesąžiningu, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ateityje situacija nesikeis. Susidariusi situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto gyventojai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio, esant nustatytoms aplinkybėms, vertintina kaip piktnaudžiavimas, todėl iškeldinimas šiuo atveju, ieškovo (apelianto) nuomone, pripažįstamas proporcinga priemone.Teismui priėmus vaiko interesams nepalankų sprendimą, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą tenka ne tik tėvams, kurie pirmiausia turi jais rūpintis, bet tokia pareiga tenka ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrindė savo motyvų, kodėl iškeldinus atsakovus iš Vilniaus miesto savivaldybės nuomojamo buto, bus pažeisti mažamečių vaikų interesai. Be to, jei būtų patenkintas ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo, Vaikų teisių apsaugos tarnyba vykdytų teisės aktų nustatytas pareigas užtikrinti vaiko teisę turėti būstą, priežiūrą. Todėl teismui priėmus sprendimą iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, minėto įstatymo reikalavimai nebūtų nepažeisti. Pirmos instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino abiejų tėvų pareigos prisidėti prie racionalaus vaikų vystymosi, o šią pareigą automatiškai perkėlė ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovus iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, remdamasi CK 6.611 straipsniu, ir priteisti buto nuomos mokestį. Ginčą sprendęs teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai tvirtina, kad atsakovai tinkamai nevykdo savo įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį, kitus mokesčius, tačiau ne piktybiškai, o dėl savo turtinės padėties.Lietuvos Respublikos CK 6.611 straipsnio 1 dalyje numatyta, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką iškeldinimo bylose yra išaiškinęs, jog nors įstatyme numatyta galimybė iškeldinti asmenis, tačiau teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, turi vertinti tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl turi būti atsižvelgiama ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo (LAT 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-7-110/2012; LAT 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-645/2013; LAT 2014 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-192/2014 ir kt.).Savivaldybei, siekiančiai iškeldinti nuomininką iš socialinio būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kartu tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti (LAT 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-557/2011 ir kt.).Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovų gaunamas pajamas, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovai piktnaudžiauja savo socialinėmis garantijomis ir sąmoningai vengia vykdyti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos, matyti, kad atsakovė L. U. dirba UAB „Humana“, jos pajamos siekia 300 eurų per mėnesį, taip pat gauna šeimai skirtą 45 eurų išmoką. P. T. nedirba, prižiūri nepilnamečius vaikus. Laikytina, jog esant dabartinei atsakovų A. U., L. U., P. T. padėčiai, jų šeimoje augant mažamečiams vaikams, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, be to, toks ieškovo reikalavimas dėl atsakovų ir jų vaikų iškeldinimo iš socialinio būsto pažeistų ir įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Be to, L. U. ir P. T. šeima laikytina daugiavaike, kuri gauna socialinę paramą yra įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (e. b. l. 44-45). Dėl išdėstyto, pirmosios spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakesitu.

Teisėjai Alvydas BarkauskasLaima GerasičkinienėAsta Pikelienė