Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, kaltinamajam J. V., jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei, nukentėjusiajam I. V., vertėjai Galinai Tijūnėlienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V. (J. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį- 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 254 straipsnio 2 dalį- 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausme;

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį- 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį- 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį- 50 parų arešto bausme;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį- 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- 30 parų arešto bausme;

9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

10) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos neatlikęs 4 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 848/2021 (01), kurioje nurodyta, kad remiantis G. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis G. V. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame žande su kraujosruva žando gleivinėje, dešinėje rankoje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra atlikta 2021-04-12). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T 1, b. l. 38-39).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad G. V. pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašo nuorašą (T 1, b. l. 51-54).

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrėti ir aprašyti 6 ,,Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše (2021_0411_184927_001) užfiksuota, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, matomi trys asmenys šalia balto vagonėlio. Ant suolo sėdi vyras ir vaikšto dvi moterys. Pareigūnai pranešė, kad daromas garso ir vaizdo įrašas, paprašius paaiškinti, kas nutiko, moterys pradėjo pasakoti, kad lauke sėdintis vyras yra jų sesers sutuoktinis, o namuose yra jų sesuo ir girtas sesers sūnus, kuris tik neseniai buvo paleistas iš kalėjimo. Kalėjime buvo už motinos sumušimą. Pareigūnams užėjus į namus, matomas ant grindų gulintis vyras ir šalia stalo sėdinti moteris, kuri sunkiai kalba, tačiau paaiškino, kad ją sumušė jos sūnus. Moterys pasakoja, kad sūnus spardė motiną, o dabar guli girtas ant grindų. Pareigūnė iškvietė GMP ekipažą. Pareigūnams paklausus, dėl ko sūnus ją sumušė ir kada, ji paaiškino, kad viskas įvyko apie 18:00 val., sūnus priekaištavo, jog ji nevaikšto. Seserys nematė pačio įvykio, apie aplinkybes sužinojo iš sumuštos sesers ir jos sutuoktinio pasakojimų. Nukentėjusioji sunkiai vaikšto, alkoholio nevartojo. Ant jos veido matosi kairiojo skruosto ištinimas ir ant kairiosios rankos matosi tamsios spalvos kraujosruva. Vaizdo įraše (2021_0411_185427_002) užfiksuota, kad nukentėjusios seserys toliau aiškina, kad nukentėjusioji gulėjo ant lovos, o sūnus grįžęs pradėjo spardyti kojomis į ranką ir veidą, dėl kitų sužalojimų nesiskundžia. Išsiaiškinta, kad nukentėjusiosios sutuoktinis girdėjo ir pranešė seserims apie įvykį namuose. Pats neužėjo į namus, nes bijojo. Išsiaiškinta, kad nukentėjusiosios sūnus yra J. V., o sutuoktinis - I. V.. Atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo nukentėjusiąją. Vaizdo įraše (2021_0411_185926_003) užfiksuota, kad GMP darbuotojai tęsia nukentėjusios apžiūrą. Išsiaiškinta, kad prieš kurį laiką J. V. buvo sužalojęs tėvui akį, dėl ko tėvas buvo operuotas. Nukentėjusioji išvežama į Lazdynų ligoninę. Vaizdo įraše (2021_0411_190425_004) užfiksuota, jog paaiškėjo, kad sūnus mušė motiną per kojas, tačiau skausmo kojų srityje nejaučia. Vaizdo įraše (2021_0411_191000_005) užfiksuota, kad J. V. paaiškino, kad mamos nemušė. Po išgertuvių pas draugą apie 15:00 - 16:00 val. grįžo namo ir užmigo. Pareigūnams pasiūlius važiuoti kartu, J. V. neprieštaravo. Lauke bendraujant su nukentėjusiosios seserimis ir sutuoktiniu, paaiškėjo, kad nukentėjusioji įvyko metu nešaukė ir nekvietė pagalbos, nes jai sunku kalbėti. Prieš ją dažnai naudojamas smurtas, todėl ji sunkiai vaikšto ir kalba. Vaizdo įraše (2021_0411_191500_006) užfiksuoja, kai J. V. iš namų palydimas ir pasodinamas į tarnybinį automobilį (T 1, b. l. 23,24-25).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 panaudojimo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2021 m. balandžio 11 d. 19:49 val. J. V. sustatytas 2,38 promilės girtumas (T 1, b. l. 73, 74).

Nukentėjusiojo I. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. apie 15:00 val. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo žmona G. V.. Jiems besėdint, į kambarį atėjo jų neblaivus sūnus J. V., kuris pradėjo reikšti pretenzijas, kad neva jis suvalgė jo maistą. Įvykio metu jis taip pat buvo neblaivus, dėl ko neprisimena visų įvykio aplinkybių. Tada J. V. supykęs nuėjo į malkinę, pasiėmė kirvį, grįžo į kambarį, kuriame buvo jis, ir keletą kartų kirviu kirto jam į dešinę ranką. Jis labai išsigando, tiksliai nupasakoti visos situacijos negali, nes dėl streso neprisimena. Sūnus iš karto pabėgo, nes žinojo, kas bus sulaikytas kaip buvo tada, kai jis sumušė savo motiną. Dėl streso nesugebėjo pats iškviesti policijos, todėl nubėgo pas žmonos seserį T. C., papasakojo jai kas įvyko ir paprašė, kad iškviestų pagalbą. Įvykio metu jis buvo apsirengęs tamsios spalvos megztinį, tačiau jį nusirengė, kadangi jis buvo visas kruvinas. Jo sūnus nuo Naujųjų metų geria kiekvieną dieną ir elgiasi neadekvačiai. Prieš savo motiną jis smurtauja jau nebe pirmą kartą, už smurtą artimoje aplinkoje jis yra teistas ir sėdėjo įkalinimo įstaigoje. 2021 m. balandžio 11 d. sūnus smurtavo prieš savo motiną, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. V. paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus, dėl to neprisimena visų įvykio aplinkybių. Žodinis konfliktas galėjo vykti ir lauke. Konfliktas įvyko lauke, kai sėdėjo ant suoliuko, po žodinio konflikto sūnus nuėjo į malkinę, iš kurios išėjo su kirviu rankose. Priėjo prie jo, sūnus ne mažiau dviejų kartų kirvio geležine aštriąja dalimi sudavė jam į dešinę ranką ir ją prakirto. Jautė skausmą, iš rankos pradėjo bėgti kraujas, sąmonės praradęs nebuvo. Taip pat, sūnus ne mažiau dviejų kartų kirvio geležine bukąja dalimi sudavė jam į abeji kojas, galimai į nugaros sritį. Kiek pamena, po šių smūgių sąmonės praradęs nebuvo, jautė skausmą, pasidarė silpna. Įvykio metu galvojo, kad sūnus gali jį nužudyti, bijojo sūnaus. Jų konfliktą galėjo girdėti jo žmona G. V., kuri buvo namuose. Kadangi ji nevaikšto, todėl įtaria, kad ji konflikto matyti negalėjo. Policija galimai kvietė T. C., kuri gyvena kaimynystėje. Po įvykio sūnus buvo namuose, atvykę policijos pareigūnai sulakė sūnų. Pamena, kad kilus žodiniam konfliktui dėl sriubos, jis griebė peilį iš virtuvės, nes norėjo pagąsdinti sūnų, ką su juo darė toliau, neprisimena. Prisimena tik tai, kad peilį vėliau rado po lova, kur pats numetė. Neprisimena, ar buvo išėjęs į lauką su peiliu, ar buvo atkišęs peilį į sūnų, ar jį sužalojo (T 1, b. l. 130-131, 136, 155-156).

Liudytojos G. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad yra neįgali, visiškai nevaikščiojanti ir nuolat gulinti lovoje. 2021 m. balandžio 20 d. apie 15.00 val., tarp sūnaus J. V. ir tėvo I. V. kilo konfliktas. Konfliktas vyko lauke, ji tik girdėjo įvairius necenzūrinius žodžius, dėl ko kilo konfliktas nežino. Negirdėjo jokių grasinimų susidoroti ar nužudyti. I. V. atėjus į namo vidų, pamatė, kad jam sužalota dešinė ranka, teka kraujas. Pasiteiravus, kas atsitiko, vyras nurodė, kas sūnus kirviu jam sužalojo ranką ir pabėgo. Policiją, iškvietė jos sesuo T. C. (T 1, b. l. 151-152).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės pasukus į kairę pusę. Įvykio vieta yra baltos spalvos medinių lentelių apdailos, šiferio stogo dangos, vieno aukšto pastatas. Į nurodyto pastato kiemą, kurio teritorija yra aptverta metaliniu tinklu, patenkama pro geltonos spalvos, medinius vartelius. Praėjus pro vartelius patenkama į nurodyto pastato kiemą. Po kaire puse esančios rudos spalvos medinės durys, kurios yra rakinamos su spyna, yra atrakintos. Praėjus pro nurodytas duris patenkama į patalpą, kurioje sudėti įvairūs namų ūkio darbams skirti įrankiai, laidai, plastikiniai kibirai ir kiti daiktai. Po kaire puse stovi stalas medžio plokštės paviršiumi ir baltomis medinėmis kojomis, ant kurio yra uždėtas spaustuvas, įvairūs mediniai daiktai. Po nurodytu stalu antrajame skyriuje matomos sudėtos medinės, rudos spalvos dėžutės, į kurias sudėti įvairūs daiktai. Po antruoju skyriumi yra baltos spalvos plastikinis kibiras ir du kirviai su medinėmis rankenomis bei metalinėmis galvomis. Vienas kirvis yra su didesne galva, o kitas su mažesne, kuriuo galimai ir buvo sužeistas asmuo. Išėjus iš nurodytos patalpos ir paėjus tiesiai, po kaire puse matomos kitos, rudos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į gyvenamas patalpas. Prie durų iš kairės pusės, ant sienos matoma raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmė, kuri yra užfiksuota. Praėjus pro rudos spalvos aprašytas duris, kurios yra šalia jau aprašytos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės, patenkama į mažą prieangį, kuriame yra raudonos spalvos dujų balionas, juodos spalvos metalinis kibiras, baltos spalvos plastikinis kibiras. Grindų danga išklota kilimu. Praėjus pro aprašytą patalpa patenkame į didesnę patalpą, kurioje yra sofa- lova, ant kurios yra patalynė ir pagalvės. Ant kairės pusės sienos yra pakabintas kilimas, tiesiai yra sudėti įvairūs drabužiai. Įvykio vieta yra nefilmuojama (T 1, b. l. 111-120, 106-107).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėjos 2021 m. balandžio 21 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 15:58 val. I. V. nustatytas 2,52 promilių girtumas (T 1, b. l. 108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 952/2021 (01), kurioje nurodyta, kad remiantis I. V. apžiūros duomenimis I. V. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, nugaroje, kairiame šone, dešinėje rankoje, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai galvos kairėje, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, muštinė žaizda dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021-04-21. I. V. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgius kietu buku daiktu į aukščiau nurodytas vietas. I. V. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi kritimui, vienkartiniam griuvimui ar savęs žalojimui. Dešiniame dilbyje esanti kraujosruva galėjo būti padaryta prisidengiant ar atremiant smūgius. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. I. V. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui, kritimui. Neatmetama galimybė, kad I. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. (T 1, b. l. 126-128).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad I. V. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė kirvį (T 1, b .l. 139-140).

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas I. V. pateiktas kirvis. Kirvio medinės rankenos ilgis 32cm, geležinės kirvio aštriosios pusės ilgis 15cm., geležinės dalies bukosios pusės ilgis 7 cm, plotis 3,5 cm. Kitų tyrimui reikšmingų elementų nenustatyta (T 1, b. l. 143-145).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 961/2021 (01), kurioje nurodyta, kad remiantis J. V. apžiūros duomenimis J. V. padaryti odos įbrėžimai pilvo dešinėje pusėje, aštria briauna, ašmenis ar smailumą turinčiu daiktu (daiktais) ar įrankiu (įrankiais), prieš 4-8 paras iki apžiūros (apžiūra 2021-04-26). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryti peiliu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-04-21. J. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (T 1, b. l. 185).

Specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame nurodyta, kad specialistė R. G. paaiškino, kad J. V. nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama J. V. ranka, tačiau nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (T 1, b. l. 187).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad J. V. įvykio vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), parodė, kad konfliktas tarp jo ir tėvo I. V. įvyko gyvenamojo vagonėlio viduje dėl maisto. Prasidėjus konfliktui J. V. stovėjo šalia lovos ir barė gulintį tėvą (Nuotrauka Nr. 1). Tėvas atsikėlė ir nuėjo į virtuvę pasiimti peilio iš tos vietos, kur kabo visi peiliai (Nuotrauka Nr. 2). J. V. parodo, iš kurios vietos buvo paimtas peilis (Nuotrauka Nr. 3). J. V. parodo kaip stovėjo tėvas ir laikė peilį. Tėvas juo mosikavo, taikėsi į pilvo sritį. Peilis buvo atkištas aštria dalimi į jį. Pamena, kad tėvas nemažiau 6 kartų bandė jam įdurti, 2 kartus pataikė ir supjaustė marškinėlius ( Nuotrauka Nr. 4, manekenas - J. V.). Jis rankomis gynėsi nuo peilio, atsimušinėjo. Nenorėdamas toliau konfliktuoti su tėvu, išėjo į lauką, tėvas liko vagonėlyje. J. V. nuėjo į malkinę, kuri yra viename pastate su namu (Nuotrauka Nr. 5), kur gulėjo kirviai (Nuotrauka Nr. 6 ), paėmė ten gulintį kirvį (Nuotrauka Nr. 6) ir nuėjo atgal namo (Nuotrauka Nr. 7). Priėjęs prie tėvo, kuris buvo su peiliu rankoje (Nuotrauka Nr. 8), abiem rankomis laikydamas kirvį, pradėjo išmušinėt peilį. Parodo, kad norėjo mušti tik buka kirvio dalimi. Mušė per abi rankas, tiksliai neprisimena į kurias vietas ir kiek kartų pataikė (Nuotrauka Nr. 9). Taip pat buka kirvio dalimi mušė per kojas, kiek kartų, nurodyti negali (Nuotrauka Nr. 10). Į kitas kūno vietas nemušė. Išmušinėjant peilį iš rankų, kirvis galėjo apsisukti ir galėjau pataikyti aštria kirvio dalimi (Nuotrauka Nr. 11). Kai peilis iškrito tėvui iš rankų prie lovos (Nuotrauka Nr. 12), jis išėjo iš namų su kirviu (Nuotrauka Nr. 12), numetė kirvį į malkinę (Nuotrauka Nr. 13) ir išėjo iš namų pro vartelius (Nuotrauka Nr. 14). J. V. parodo, kad tėvas buvo neblaivus, jam buvo sunku išlaikyti pusiausvyrą, tai po konflikto galėjo kur nugriūti ar atsitrenkti (T 1, b. l. 190-196).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. AREN-021 panaudojimo duomenims, iš kurių matyti, kad 2021 m. balandžio 21 d. 18:52 val. J. V. nustatytas 2,71 promilės girtumas (T 1, b. l. 75, 74).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad J. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną G. V., t. y. dešinės rankos delnu sudavė du kartus jai į kairiąją veido sritį, po to, nemažiau trijų kartų dešine koja spyrė pastarajai į kairiąją ranką žemiau alkūnės, nukentėjusiajai dengiantis nuo smūgių dešine ranka, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žande su kraujosruva žando gleivinėje, dešinėje rankoje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė G. V. sveikatą. Be to, jis panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą I. V., t. y. nemažiau dviejų kartų kirvio geležine aštriąja dalimi (priekinio pleišto kampu) sudavė į dešinę ranką, nemažiau dviejų kartų kirvio geležine bukąja dalimi (pentimi) sudavė į abi kojas, ne mažiau kaip po vieną kartą į krūtinės, nugaros, sėdmenų, galvos sritis, tuo padarė I. V. poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, nugaroje, kairiame šone, dešinėje rankoje, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus galvos kairėje, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, muštinę žaizdą dešiniame žaste, tuo mažiausiai 13 trauminių poveikių nežymiai sutrikdė I. V. sveikatą. J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo I. V. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusios G. V. ir liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. balandžio 11 ir 21 d. epizodai).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikų padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: 10 kartų teistas, tame tarpe ir už smurtą tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu, (b. l. T 2, b. l. 23-29), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (T 2, b. l. 17-20), nedirbantis, iki suėmimo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą, jų trukmę parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui, jas subendrinant dalinio sudėjimu būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai J. V. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2021 m. balandžio 11 d. 19:00 val. iki 2021 m. balandžio 12 d. 11:12 val., nuo 2021 m. balandžio 21 d. 17.40 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (T 1, b. l. 72, 83, 159), kai vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 12d. nutarimais J. V. paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į kardomąją priemonę- suėmimą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi J. V. skirta kardomoji priemonė suėmimas, pratęsta 2 mėnesiam, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 23 d. (T 1, b. l. 177-179, T 2, b. l. 68-70). Atsižvelgiant į bylos medžiagą, kaltinamajam gresiančią bausmę, teismas daro išvadą, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatyti kardomosios priemonės- suėmimo pagrindai, todėl kardomosios priemonės terminas pratęstinas iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 19,06 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (T 1, b. l. 28-29).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismas, įvertinęs pateiktą civilinį ieškinį su priedais, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas prie bylos, paliktinas saugoti byloje; kirvis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje- nuosprendžiui įsiteisėjus- sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamojo J. V. priteisti 376,56 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (T 2, b. l. 80). BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, ar teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju būtinumą kaltinamajam skirti gynėją numatė BPK 51 straipsnio 2 dalimi 3 punktas, kuriame įtvirtinta jog nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjo dalyvavimas būtinas. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. V. nesuderinamas su šio teise į gynybą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014; 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Remiantis tuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) ir skirti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. balandžio 11 d. epizodas) – 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. balandžio 21 d. epizodas) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrinti ir paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutine bausme jam skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, kai J. V. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2021 m. balandžio 11 d. 19:00 val. iki 2021 m. balandžio 12 d. 11:12 val., nuo 2021 m. balandžio 21 d. 17.40 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 26 d.

Kardomąją priemonę–suėmimą- pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti

Civilinio ieškovo Viliaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. V. 19,06 (devyniolika eurą 6 ct) Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti byloje; kirvį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlyje- nuosprendžiui įsiteisėjus- sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (12.32 Mr.) PT-5288 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.