Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos (apeliantės) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. Č. ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis V. Č. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-05 vykdomąjį raštą Nr.e2-1529-910/2015 dėl V. B., D. Z., R. Z. iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2016-05-12 patvarkymu Nr. 0116/16/00040 antstolis atnaujino priverstinio vykdymo (iškeldinimo) veiksmus, 2016-05-20 panešimu pranešė, kad iškeldinimo veiksmai bus atliekami 2016-06-02. Minėtas patvarkymas V. B. buvo įteiktas asmeniškai 2016-05-24, kartu buvo įteiktas ir 2016-05-20 pranešimas apie priverstinį iškeldinimą iš buto. 2016-06-01 gautas skolininkės skundas, antstolis V. Č. 2016-06-01 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą.Teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus dėl pareiškėjos iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-03 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas vertino, kad pareiškėjos skundas grindžiamas tik subjektyviais, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos samprotavimais, kurie nepatvirtina galimos grėsmės pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui. Pažymėjo, kad teigdama apie CPK 627 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą vykdomosios bylos sustabdymo pagrindą, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos motinos R. L. liga nėra chroniška.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-03 nutartį ir tenkinti jos prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad R. L. dusulys vargina judesių metu. Hipertenzinės krizės vargina R. L. esant aukštai lauko temperatūrai, todėl vasarą R. L. jaučiasi itin blogai, jai būtinas namų režimas. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas dokumentas dėl teikiamų slaugos paslaugų. Antstolio veiksmai dėl iškeldinimo negali būti vykdomi, kadangi vyksta daugybė teisminių ginčų dėl asmenų, turinčių teisę veikti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia vardu nustatymo bei neteisėtai perimto LERB valdymo. Pažymi, kad pareiškėja negali būti iškeldinta iš buto, kadangi nenustatyta, kuris juridinis asmuo yra tikrasis buto savininkas.

Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2016-06-02 V. B. buvo priverstinai iškeldinta, todėl apskritai nebėra pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. V. B. iškeldinimas buvo vykdomas teisėtai, o R. L. negyveno ir neturėjo jokio pagrindo gyventi LERB priklausančiuose butuose. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso LERB ir dėl šio turto nebuvo ir šiuo metu nėra jokių vykstančių teisminių procesų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-03 nutartis dėl V. B. iškeldinimo yra teisėta, tai patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs V. B. apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. e2A-3012-275/2015), o kasacinis skundas nebuvo priimtas. Nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo bei jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymo teisėtumo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civiline byla Nr. 2-2248-345/2013 ar Lietuvos apeliacinio teismo civiline byla Nr. 2-1658/2013, niekaip nesusijusios nei su nekilnojamuoju turtu, nei su LERB. Nėra aišku, kokias aplinkybes, susijusias su antstolio V. Č. vykdytu V. B. iškeldinimu, pagrindžia ar paneigia ikiteisminis tyrimas. Taip pat pareiškėjos nurodytos administracinės bylos nėra susijusios su V. B. iškeldinimu iš patalpų. Butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra LERB ir dėl šio turto priklausomybės nuosavybės nėra ir nebuvo jokių teisminių ginčų. Papildomai nurodo, kad V. B. ir anksčiau buvo kreipusis su skundu dėl tariamai neteisėtų antstolio V. Č. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0116/16/0040, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13086-466/2016 atmetė pareiškėjos skundą.

Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-03 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jos motinos R. L. liga nėra chroniška. Vykdomojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad skolininkė buvo tinkamai ir laiku informuota apie priverstinius vykdymo veiksmus (iškeldinimą). Pareiškėjos 2016-06-01 skundas vertintinas kaip nepagrįstas ir abstraktus, todėl antstolis neturėjo pagrindo stabdyti vykdomosios bylos ir atidėti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad yra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą, vadovaujantis CPK 626 ar 627 straipsniais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Nustatyta, kad pareiškėja V. B. apskundė antstolio veiksmus, kartu vieną skundo egzempliorių ir pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo išnagrinėjimo (CPK 510 str.). Apeliantė atskiruoju skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-03 nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjos V. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0116/16/00040. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-26616-905/2016 pareiškėjos V. B. skundo dėl antstolio V. Č. veiksmų netenkino, teismo nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 str. 3 d.). Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad neliko faktinio ir teisinio pagrindo svarstyti atskirojo skundo argumentų dėl nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, nes neliko objekto, kurio vykdymo užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė pareiškėja. Nagrinėjamuoju atveju apeliacinės instancijos teismo nutartis nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Apeliacinis procesas negali būti savitikslis, todėl vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėja, kad skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties panaikinimo, nutraukti.