- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-2696-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06296-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės,
žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) E. A. apeliacinį skundą dėl 2012-03-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-392-294/2012 pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui V. A., išvadą teikiančiam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja; vaiko išlaikymui priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo 400 Lt periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir 2000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. liepos mėn.; po santuokos nutraukimo palikti turėtą pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl sutuoktinio kaltės, kuris piktnaudžiavo alkoholiu, elgėsi žiauriai. 2010 m. lapkričio mėn. sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi. Ieškovė nurodė, kad po išsiskyrimo ji dar bandė išsaugoti šeimą, bet, sužinojusi apie atsakovo neištikimybę, bendras gyvenimas tapo negalimu. Atsakovas neskiria pinigų vaiko išlaikymui, kelis kartus nereguliariai pervedė 2010 m. gruodį 150 Lt, 2011 m. kovo ir balandžio mėn. po 300 Lt, tačiau tokio išlaikymo neužtenka. Per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga apie 800 Lt suma (200 Lt maistui, 200 Lt aprangai, 50 Lt vitaminams, 200 Lt už darželio lankymą, 100 Lt žaislams, 50 Lt higienos priemonėms), be to, ieškovė yra apdraudusi dukrą kaupiamuoju draudimu ir turi mokėti draudimo įmokas. Taip pat prašo priteisti įsiskolinimą nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, t.y. nuo 2010 m. lapkričio mėn.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog nesutinka dėl santuokos iširimo priežasčių ir atsakovo kaltės. Ieškovė nevykdė savo pareigų – nesirūpino šeimos kasdieniniais reikalais, dėl to šeimoje prasidėjo konfliktai. Ieškovė šiuo metu gyvena su kitu vyru. Prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodė, kad nuo 2010 m. lapkričio mėn. pervedė ieškovei 150 Lt, o vėliau iki 2011 m. kovo mėn. ieškovės prašymu atsakovas mokėjo grynais. Kiekvieną savaitgalį vaikas būna pas atsakovą. Atsakovas nurodė, kad, be maisto produktų, pirko vaikui rūbus, mokyklinius reikmenis. Atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis yra 593,90 Lt, todėl jis gali skirti vaiko išlaikymui tik po 300 Lt į mėnesį.
Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo vaikui priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012-03-28 sprendimu tenkino iš dalies: teismas nusprendė santuoką įregistruotą tarp E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2008-03-29 Vilniaus rajono CMS, akto įrašo Nr. 847 nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti po santuokos sudarymo turėtas pavardes –A. ir A.; nustatyti nepilnametės dukters I. A., gimusios . (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. A.; priteisti iš atsakovo V. A., dukters A., gimusios . (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; iš atsakovo V. A. ieškovės E. A. naudai priteisti 68,50 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovo V. A. valstybės naudai priteisti 126 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Teismas nustatė, kad 2008-03-29 ieškovė E. A. ir atsakovas V. A. įregistravo santuoką Vilniaus raj. Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 847). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į šalių paaiškinimus teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti šeimos. Teismas konstatavo, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės kartu gyventi, todėl santuoka tarp E. B. ir V. A. nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.). Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra I. A., gimusios 2008-05-30, tėvai bei padarė išvadą, jog teisingiausia ir protingiausia vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina (LR CK 3.169 str.).
Teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo prašomas priteisti 400 Lt išlaikymas, mokamas kas mėnesį yra per didelis, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas. Tuo tarpu priteistinas 350 Lt išlaikymo dydis yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Ši suma gali užtikrinti minimalias būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas iš atsakovo priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes nuo 2011-11-08 laikinas išlaikymas priteistas teismo nutartimi. Ieškovės prašymą priteisti 2000 Lt išlaikymo įsiskolinimą teismas atmetė, nes ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovas nebūtų teikęs nepilnamečiui vaikui išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo po 400 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės ir 3054 Lt išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą iki 2011 lapkričio mėn.
Nurodė, jog nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 liepos vis dar tikėjosi susitaikyti su sutuoktinu, tačiau bendram gyvenimui kliūtis buvo alkoholis, kurio pasiekoje ir smurtas, todėl dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Atsakovas šiuo metu gauna didesnį atlyginimą. Atsakovas neišlaikė dukters daugiau kaip 8 mėnesius nuo 2011 m. sausio iki 2011 lapkričio mėn., kai buvo priimta teismo nutartis dėl laikino išlaikymo. Ieškovė teigė, kad nepripažino aplinkybės dėl išlaikymo mokėjimo grynais pinigais, o atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Atsakovas išreikė norą bendrauti su dukra keletą kartų per mėnesį, dažniausia ieškovės namuose, nes atsakovo gyvenimo sąlygos nėra pritaikytos vaikui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu. Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė apie smurtą yra grindžiama prielaidomis. Atsakovo teigimu ieškovė buvo neištikima. Atsakovas nurodė, kad sutuoktiniai abu nesistengė išsaugoti šeimą, todėl santuoka iširo. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko išlaikymui reikia didesnės sumos, nei priteista. Dukra ne mažiau kaip 3 dienas per savaitę gyvena pas atsakovą ir jis ją išlaiko, perka papildomus daiktus (pvz. dviratį). Palyginus darbo užmokestį bylos nagrinėjimo metu su dabartiniu, jis sumažėjo. Atsakovas nurodė, kad išlaikymą vaikui mokėjo net ir pradėjus gyventi skyriumi, o vėliau – grynais. Didelę laiko dalį dukra gyvena su atsakovu ir jis ją išlaiko, taip pat tvarkingai mokėjo laikiną išlaikymą. Ta aplinkybė, kad ieškovė didina išlaikymo įsiskolinimo dydį rodo, kad ji siekia pasipelnyti.
Byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarką, apie paskirtą posėdį šalims buvo pranešta tinkamai (b.l. 103). Į posėdį šalys neatvyko, todėl byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant (CPK 319 str. 3 d.). Atsakovo papildomai pateikti įrodymai prijungiami prie bylos, nes jų pateikimo būtinybė, nagrinėjant su vaiko teisėms susijusią bylą, iškilo vėliau (CPK 314 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti šeimos. Apeliantė su šia išvada nesutiko ir nurodė, kad bendram gyvenimui kliūtis buvo alkoholis, kurio pasiekoje ir smurtas, todėl dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas.
Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių fakto dėl atsakovo žiauraus elgesio (CK 3.60 str. 3 d.). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas, siekdamas išsaugoti šeimą, kreipėsi į medikus, stengdamasis spręsti problemą dėl alkoholio vartojimo, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ši problema atsirado tik po santuokos sudarymo. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo neištikimas, byloje nėra, tuo tarpu ieškinyje ieškovė nurodė, kad būtent dėl šios aplinkybės šeimos išsaugojimas tapo negalimu. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Dėl nurodytų aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kieno iš sutuoktinių kaltė yra didesnė dėl santuokos iširimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nesugebėjo išspręsti tarpusavio kilusių konfliktų, nesiėmė pakankamų priemonių santuokai išsaugoti.
Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Byloje esantys rašytinai įrodymai ir atsakovo paaiškinimai, užfiksuoti teismo posėdžio protokole, patvirtina, kad ir ieškovės, ir atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1000 Lt (b.l. 9-10, 81, 115). Be to, atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dėl darbo specifikos komandiruojamas į užsienį, dėl ko papildomai gauna dienpinigius (b.l. 114). Nei vienas iš šalių neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (b.l. 7,8, 28, 29).
Įvertinusi abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra darbingas, sveikas, kitų išlaikytinių neturi, turi galimybę naudotis mokama advokato pagalba šioje byloje, o įrodymų, patvirtinančių, jog dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali pagerinti savo turtinės padėties, byloje nėra, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog 400 Lt išlaikymo suma atsakovui būtų per didelė ir neatitiktų jo turtinės padėties.
Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik tėvų turtiniai padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams, turi užtikrinti vaikui vystytis sąlygas.
Byloje esant duomenimis apie tai, kad atsakovas pasiima savaitgaliais vaiką į savo namus (apie tai ieškovė pati teigė Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai – b.l. 42), pirko vaikui maistą, rūbus, kitus daiktus, rūpinasi vaiku (b.l. 32, 33, 34, 112), neleidžia daryti išvados, kad atsakovas visiškai nusišalino nuo pareigos išlaikyti vaiką, dėl ko, kolegijos vertinimu, priteista iš atsakovo 350 Lt išlaikymo suma nagrinėjamos bylos kontekste yra pakankama vaikui, gim. 2008-05-03 (šiuo metu vaikui 4 metai), neturinčiam specialiųjų poreikių, išlaikyti, tenkinti ieškinyje nurodytus vaiko poreikius bei skatina atsakovą gera valia papildomai vykdyti tėvo pareigas. Išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus situacijai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teikiamo išlaikymo dydį.
Sutiktina su apeliantės nurodyta aplinkybe, jog ne ieškovė, o atsakovas turėjo įrodyti faktą, jog išlaikymas vaikui buvo teiktas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, dėl kurių buvo atmestas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nėra teisingi. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis mokėjo ieškovei grynais pinigais išlaikymą vaikui, neįrodė, kad jis kiekvieną mėnesį teikė vaikui pakankamo dydžio išlaikymą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, teigiantis jog mokėjimus vykdė grynais pinigais, teismo posėdyje pripažino, kad ne kiekvieną mėnesį mokėjo išlaikymą (b.l. 81). Atsižvelgus į tai, į aukščiu minėtas su išlaikymo dydžio susijusias aplinkybes, liudijančias, kad atsakovas rūpinosi vaiku, iš dalies prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, epizodiškai mokėjo išlaikymą vaikui šalims nebegyvenant kartu (b.l. 32), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas ne atmesti, bet sumažinti apeliantės prašomą priteisti įsiskolinimo sumą iki 1000 Lt. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, todėl sprendimas dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pakeičiamas ir šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. CK 3.185 str. pagrindu vaikui priteistų lėšų tvarkytoja skirtina vaiko motina.
Kadangi ieškovė reikalavimų dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl iš naujo paskirstant bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 197 Lt žyminio mokesčio suma (126 Lt+71Lt už patenkinto reikalavimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ).
Įvertinus šios bylos pobūdį, atsižvelgus į ieškovės, su kuria gyvena vaikas, turtinę padėtį, vadovaudamasi prioritetiniais vaiko interesais, teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš ieškovės. Apeliantės neturtinio pobūdžio reikalavimas atmestas, todėl prašymas priteisti iš atsakovo jos sumokėtą žyminio mokesčio sumą, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2012-03-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą pakeisti dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei I. A., gim. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Iki vaiko pilnametystės skirti vaikui priteistų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną E. A., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. A. valstybės naudai 197 Lt žyminio mokesčio sumą.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.