Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: A. M., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, 442 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).

7. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėja N. Š. ir S. M. yra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 4). N. Š. ir S. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 5), kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). (duomenys neskelbtini) mirė S. M. (b. l. 3). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad trijų mėnesių terminas S. M. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini).

14. Iš kartu su pareiškimu pateikto antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2021 m. gruodžio 2 d. paveldimo turto apyrašo matyti (b. l. 12–13), kad mirusiojo palikimą jau yra priėmusi S. M. sutuoktinė A. M., kuri šioje byla dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo byloje, ir ji neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Paveldimo turto apyrašas patvirtina, kad paveldimą sudaro:

14.1. 7/8 dalis 0,3400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 627 Eur;

14.2. 7/8 dalis 1,0400 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 428 Eur;

14.3. 7/8 dalis 0,7400 ha. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 278 Eur;

14.4. 7/8 dalis 0,5900 ha. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 704 Eur;

14.5. 7/8 dalis 0,9100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 269 Eur.;

14.6. 7/8 dalis 0,2400 ha gyvenamosios teritorijos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 826 Eur;

14.7. 11/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 14 094 Eur;

14.8. 11/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 278 Eur;

14.9. 11/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 352 Eur

14.10. 11/16 dalis ūkinio, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 259 Eur;

14.11. automobilis „OPEL ZAFIRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2004 m., kurio vidutinė rinkos vertė 1 400 Eur;

14.12. santuokos metu įgytas, sutuoktinės A. M. vardu registruotas, automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2010 m., kurio vidutinė rinkos vertė 5 000 Eur;

14.13. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“, AB banke 2021 m. rugsėjo 7 d. piniginių lėšų likutis 0,58 Eur;

14.14. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“, AB banke 2021 m. rugsėjo 7 d. piniginių lėšų likutis 0,00 Eur;

14.15. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“, AB banke 2021 m. rugsėjo 7 d. piniginių lėšų likutis 0,00 Eur;

14.16. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale 2021 m. rugsėjo 7 d. piniginių lėšų likutis 0,00 Eur;

14.17. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta pensijų kaupimo sutartis. Asmeninėje pensijų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptas turtas 3361,8044 vnt.;

14.18. (duomenys neskelbtini) fondo asmeninėje pensijų sąskaitoje (duomenys neskelbtini) sukauptas turtas 64,9712 vnt.;

14.19. (duomenys neskelbtini) sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 10 d. įsiskolinimas 5 779,37 Eur.

15. M. M. yra savo tėvo S. M. pirmos eilės įpėdinė, tačiau būdama nepilnametė negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisės ir priimti palikimo, likusio po tėvo mirties (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). N. Š. kaip nepilnametės M. M. atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis) per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmų, t. y. priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nes pareiškėja neturėjo teismo išduoto leidimo priimti palikimą nepilnametės dukters vardu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pirmąkart į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnametės dukters vardu pareiškėja kreipėsi 2021 m. lapkričio 22 d., tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi persiuntė civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams (b. l. 7) ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi N. Š. prašymo netenkino, nes kartu su prašymu nebuvo pateikti visi įrodymai (b. l. 8–9, 55), pakartotinai į teismą N. Š. kreipėsi 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino N. Š. prašymo, nes kartu su prašymu nebuvo pateikti įrodymai apie turtą, kurį sudaro palikimas (b. l. 55), trečiąkart dėl teismo leidimo išdavimo N. Š. kreipėsi 2022 m. kovo 23 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino N. Š. prašymą ir išdavė jai leidimą priimti savo nepilnametės dukters M. M. vardu palikimą, atsiradusį po S. M. mirties (b. l. 10–11, 55).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, nes nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis), vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo atstovai pagal įstatymą, tačiau, pastariesiems šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 42 punktas ir jame nurodoma teismų praktika).

17. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad pareiškėja sužinojusi apie savo nepilnametės dukters tėvo S. M. mirtį ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreipėsi į notarą, tačiau notarinei išaiškinus, kad nepilnametis vaikas palikimą gali priimti tik esant išduotam teismo leidimui, N. Š. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, bet iš pradžių ji neturėjo visų būtinų dokumentų, todėl teismo leidimas jai buvo išduotas tik 2022 m. kovo 25 d. Šiuo konkrečiu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėja, turėdama valią priimti palikimą, dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, negalėjo įgyvendinti vaiko teisių ir priimti palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Daroma išvada, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

18. Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 63 Eur žyminis mokestis, kurį kreipdamasi į teismą sumokėjo pareiškėja (b. l. 14, 26) ir 10,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintą minimalią valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau įvertinus proceso dalyvių elgesį, teismo patirtos išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsniu, 93 straipsnio 3 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsniu, 93 straipsnio 3 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi, 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nepilnametės dukters M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pareiškėja per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.