Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., ruso, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio, vedusio, nebausto administracine tvarka, neteisto administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. d., apie 5.15 val., Mažeikių r., kelyje Mažeikiai – Skuodas, Mažeikių aplinkelyje, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (1.60 promilės), vairuodamas transporto priemonę T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Taip pat eismo įvykio metu apgadino transporto priemonę ir kelio šlaitą.

Už tokius Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimų pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu policijos komisariato atstovas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad dėl kelio šlaito sugadinimo, automobilio sugadinimo niekas pretenzijų nereiškia, todėl jo veika gali būti perkvalifikuota į LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

S. M. atstovas advokatas V. J. posėdžio metu paaiškino, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad S. M. jokios žalos kelio šlaitui nepadarė, nes tai patvirtina pateikta pažymą, dėl automobilio sugadinimo UAB „Meksimela“ jokių pretenzijų nereiškia, nes tą dieną S. M. buvo išsinuomojęs automobilį, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota į LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nes S. M. nėra baustas administracine tvarka, nėra teistas, turi darbo vietą.

Motyvuojamoji dalis

K. S. M padarė pažeidimą yra įrodyta: 2014-03-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu Nr. 4150, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB vyresniojo patrulio A. Š. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, eismo įvykio schema, fotolentele, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

S. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje padarytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs dalyvių paaiškinimų pažymi, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą S. M., netinkamai įvertino aplinkybes ir neturėdamas jokių duomenų apie kelio šlaito bei automobilio sugadinimus, veiką kvalifikavo pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, kai tai padaryta neblaivaus asmens. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tai padarant neblaivaus asmens.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (nutartys bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010, N575-435/2012, N261-1024/2012). Šiuo atveju S. M. automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išsinuomojęs iš UAB „Meksimela“ iį įvykio dieną jis buvo teisėtas valdytojas, o UAB „Meksimela“ pretenzijų dėl neteisėto valdymo praradimo nepareiškė. Taigi abejonių, jog T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis vairavimo metu buvo valdomas teisėtai, nekyla. Pažymėtina, jog automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė UAB „Meksimela“ nepareiškė jokių pretenzijų ir dėl automobilio sugadinimo. Nors pareigūno A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad važiuojant link Bugenių kaimo pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį ir apgadintą automobilį bei sugadinta kelio šlaitą (b. l. 7), tačiau iš pateiktos VĮ „Telšių regiono keliai“ pažymos matyti, kad 2014 m. kovo 29 d. eismo įvykio metu kelyje Mažeikiai-Skuodas žala nenustatyta, pretenzijų nereiškia.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, S. M. veiksmuose nėra, todėl S. M. veiksmai perkvalifikuotini į LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. M. asmenybę (neturi galiojančių administracinių nuobaudų), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad S. M. kaltė dėl LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo yra visiškai įrodyta.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato (duomenys neskelbtini) straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos A. T. administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiuo atveju teismas įvertinęs tai, kad S. M. padarė pažeidimą ir dėl jo padaryto pažeidimo nekilo realių padarinių, kad S. M. praeityje už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą nebuvo baustas, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra blogai charakterizuojamos medžiagos, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, taip pat rūpinantis nepilnamečiu vaiku, daro išvadą, kad byloje nustatyta visuma aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas neprieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas šiuo atveju gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos A. T. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti S. M. paskyrus trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalimi, 224, 287 ir 330 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti S. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsniu, S. M. laikomas netekęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjas K. S.