Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio l. e. viršininko pareigas J. P. (toliau – institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 29 d., apie 5.15 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje, vairavo transporto priemonę „Toyota Previa“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumo laipsnis (1.60 promilės).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą S. M. buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali 2000 Lt bauda ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams, nors tokia nuobauda ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje ir nenumatyta.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009, N756-403/2010, N444-633/2011).

Tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, šioje byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. M. jo padaryto pažeidimo sankcijoje nenumatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 mėnesiams, nepagrįstai taikė aptariamo straipsnio nuostatas. Toks skundžiamas apylinkės teismo sprendimas motyvuotas tuo, kad S. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kad dėl jo padaryto pažeidimo nekilo realių padarinių, kad S. M. praeityje už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą nebuvo baustas, nėra blogai charakterizuojamos medžiagos, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, taip pat rūpinantis nepilnamečiu vaiku, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog S. M. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė įvertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Kitų anksčiau paminėtų pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytų aplinkybių nepakanka, kad S. M. būtų taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skiriama švelnesnė, nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismo nutarime nurodyta aplinkybė, kad nubaustojo asmens darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, dėl kurios veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Tai, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina pagal darbo pobūdį, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011). Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Kitos nutarime nurodytos aplinkybės, t. y. kad pažeidėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kad dėl jo padaryto pažeidimo nekilo realių padarinių, rūpinasi nepilnamečiu vaiku, nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą švelninti nubaustojo asmens teisinę padėtį, kadangi panašiai gali būti apibūdinama daugelio asmenų situacija. Pažymėtina tai, kad S. M. padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (1.60 promilės alkoholio) ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, o tai rodo jo neatsakingumą ir abejingumą galimam pavojui savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Be to, pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas skundžiamajame nutarime nepagrįstai nurodė, kad S. M. praeityje už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą baustas nebuvo, kadangi byloje esantis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras tvirtina, kad S. M. dar 2005 m. buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam (15 b. l.). Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali paskyrimas neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 straipsniuose įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Taigi tai, kad S. M. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Konstatuotina, kad S. M. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta papildoma nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas keistinas. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, nes skundžiamas nutarimas yra ydingas tik dėl netinkamo ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo. Todėl Institucijos įgalioto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, skirdamas nuobaudą S. M., atsižvelgia į tai, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina jo asmenybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nuobaudų tikslai gali būti pasiekti S. M. paliekant apylinkės teismo paskirtą minimalią ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 2000 Lt baudą ir skiriant minimalią papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimą pakeisti:

S. M. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą palikti skirtą 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.