Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. L., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Š., V. Š., dėl 2014-03-04 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktu teismui ieškiniu prašo panaikinti atsakovo A. L. surašytos 2014-03-04 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), patikrinusi aplinkybes, susijusias su atsakovo A. L. pastatyto statinio, esančio valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Zujūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav. (kadastrinis Nr. 4110/0700:585), statyba, nustatė, kad A. L. surašyta 2014-03-04 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – deklaracija) neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Taip pat ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai gali būti formuojami suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 84¹.2.2 punkte nustatyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir <...> deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti <...> surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti<...>. Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis, Nekilnojamojo turto registre statinys – gyvenamasi namas – buvo įregistruotas atsakovo A. L. užpildytos ir pasirašytos deklaracijos pagrindu.

Ieškovas pažymi, jog, deklaracija nebuvo nei patvirtinta, nei registruota Inspekcijoje. Tokiu atveju tarp atsakovo ir Inspekcijos (viešojo administravimo subjekto) nesusiklostė teisiniai santykiai, susiję su statybos užbaigimu, nėra priimta sprendimų ar atlikta kitų viešojo administravimo veiksmų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 3 dalimi, toks dokumentas yra vienašalis sandoris, kurį parengia ir pasirašo statytojas ir kuris įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas. Tokiu būdu civilinėje byloje atsakovu traukiamas fizinis asmuo, užpildęs ir pateikęs deklaraciją Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymime, kad tokia praktika yra formuojama nuosekliai Specialiosios teisėjų kolegijos, kuri taip pat yra pažymėjusi, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Deklaracija kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (Civilinio kodekso 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012-07-16 nutartį byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškinį v. UAB „Palemono keramika“, Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-08-14 nutartį Nr. T-101-2014 ir kt.).

Atsakovui A. L. ir tretiesiems asmenims A. Š. ir V. Š. ieškinio ir jo priedų nuorašai su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai ((duomenys neskelbtini) straipsnis), tačiau atsakovas A. L. ir tretieji asmenys A. Š. ir V. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, sprendimas priimtinas už akių Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies ir 285 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas (visiškai).

Iš ieškovo pateiktų įrodymų, t.y. ieškinyje išdėstytų aplinkybių, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016-02-17 Nutarimo Nr. 2.1.5-15 kopijos, 2016-03-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos, Vilniaus rajono skyriaus 2015-06 rašto Nr. 48SD-8812-(14.48.7.), Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2015-08-27 rašto Nr. VILIN(12.5.13.)-23511, Vilniaus skyriaus 2015-09-08 deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus skyriaus 2015-09-09 rašto Nr. (23.17)-2D-13410, Vilniaus rajono skyriaus 2015-10-15 rašto Nr. 48SD-11824-(14.48.7.), UAB „Sanora“ 2015-12-18, Inspekcijos raštų (t.y. 2015-12-04 rašto Nr. 2D-18962(7.9); 2015-12-03 rašto Nr. 2D-18888(7.9); 2015-12-23 rašto Nr. 2D-20277(7.9); 2015-12-29 rašto Nr. 2D-20431(7.9); 2016-01-22 rašto Nr. 2D-1071(7.9)), AB Lesto 2015-12-31 rašto Nr. 50220-7636, Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2015-12-30 potvarkio Nr. P1-54, 2015-12-16 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1547, nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015-08-06 rašto Nr. 48SD-8812-(14.48.7.) pagrindu atliko atsakovo Deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimą patikrinimą ir 2015-09-08 surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog atsakovo 2014-03-04 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 surašyta teisėtai.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-03-03 išrašo matyti, jog statiniui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. 4400-2905-3221), esančiam (duomenys neskelbtini), Zujūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., yra įregistruota 2014-03-04 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 žemės sklype, nuosavybės teise (patikėjimo) priklausančiame valstybinei žemei. Savininku registruotas A. L., o nuo 2015-05-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. 1763 – savininkas A. Š.. Nustatyta, jog iki įregistruojant 2014-03-04 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, nurodytas juridinis faktas - sudaryta nuomos sutartis, o nuomininku nurodytas A. L..

Nustatyta, jog Vilniaus rajono skyrius 2015-10-15 raštu Nr. 48SD-11824-(14.48.7.) prašė panaikinti priimtą Vilniaus skyriaus 2015-09-08 Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir inicijuoti deklaracijos galiojimo panaikinimą, nes statytojui privalus valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo gavimas (dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (kadastro Nr. 4110/0700:585), iki statybos pradžios). Atsakovas po deklaracijos surašymo, 2014-12-12, kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių dėl sutikimo leisti užregistruoti statinį (unikalus Nr. 4400-2905-3221), o Vilniaus rajono skyrius 2014-12-19 raštu „Dėl statinio registravimo žemės sklype“ Nr. 48SD-(14.48.104)-15362 neprieštaravo, kad teisės aktų nustatyta tvarka atsakovas A. L. 1994-02-15 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 25 pagrindu naudojamame 1528 kv. m. ploto valstybinės žemės sklype, kurio kadastro Nr. 4110/0700:585, esančiame 4400-2905-3221, Zujūnų kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant aukščiau minėtos žemės sklypo nuomos sutarties nuostatų, teritorijų planavimo dokumentų, nustatytos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, imperatyvių teisės aktų reikalavimų bei trečiųjų asmenų interesų, registruotų statinį – gyvenamą namą (unikalus Nr. 4400-2905-3221).

Nustatyta, kad UAB „Sanora“ parengė gyvenamojo namo kadastrinę bylą, kurią atidavė savininkui.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog Inspekcija 2015-12-16 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1547, kuriame užfiksuota, kad gyvenamasis namas yra be langų, be durų, statinio viduje nėra grindų bei perdangos, dalis stogo be jokios dangos, statinio viduje neįrengtos inžinerinės sistemos (vandentiekio, šildymo, nuotekų šalinimo ir kt.), žemės sklype, kuriame pastatytas statinys, nėra šulinio, lauko tualeto. Nustatyta, jog minėtame gyvenamajame name Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, elektros apskaitos prietaisas neįrengtas, neišspręsti vandentiekio ir nuotekų šalinimo klausimai.

Užfiksuotas aplinkybes patikrinimo metu patvirtina darytos 2015-12-16 gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-2905-3221) fotonuotraukos.

Atsakovas A. L. dėl statybos darbų atlikimo masto informacijos (Inspekcijai į 2015-12-23 raštą Nr. 2D-20277(7.9)) nepateikė.

2015-12-30 potvarkiu Nr. P1-54 „Dėl 2015-09-08 Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo akto Nr. (23.39)-(duomenys neskelbtini) panaikinimo“ 2015-09-08 Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktas Nr. (23.39)-(duomenys neskelbtini) buvo panaikintas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtos pagrindinės sąvokos: statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Nebaigtu statiniu laikomas statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (toliau – Reglamentas; galiojanti redakcija nuo 2012-03-01) nustato nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus; nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus; nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai vadovaujančių neatestuotų asmenų kvalifikacinius reikalavimus. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. Reglamente nesudėtingi statiniai skirstomi į šias grupes: I grupės nesudėtingus statinius ir II grupės nesudėtingus statinius. Gyvenamasis (vieno, dviejų butų) namas priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta statybą leidžiantys dokumentai: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, 8.3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-22 iki 2014-06-30) nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Nagrinėjamu atveju atsakovas statytojas A. L., pastatęs gyvenamą namą neturėdamas statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, ginčo deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 dėl statybos užbaigimo surašė ir paskelbė neteisėtai, t.y. surašė ir paskelbė apie neteisėtos statybos užbaigimą. Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad atsakovas tokius dokumentus turėjęs - nėra.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje įtvirtinta, jog esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.), o statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis), be to, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 punktas), todėl ieškovas ieškinys yra pagrįstas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, CK 4.103 straipsniu, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-22 iki 2014-06-30) 48 punktu, ir atsižvelgiant į tai, kad statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, yra pagrindas ieškinį tenkinti, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir panaikintinas atsakovo surašytos 2014-03-04 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimas dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-2905-3221), Šaltinėlio g. 8, Zujūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., statybos užbaigimo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo A. L. į valstybės pajamas yra priteistinos 343 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 343 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) surašytos 2014 m. kovo 4 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą dėl statinio – gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-2905-3221), esančio 4400-2905-3221, Zujūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., statybos užbaigimo.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas N. S. g. 27-4, Lentvaris, Trakų r. sav., 343 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Atsakovas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

I. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.