Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo V. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo V. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūroje 2016-08-01 gautas nukentėjusiojo V. J. 2016-07-31 pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo 2013-09-09 nuosprendžio, kuriuo nukentėjusysis prašė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nukentėjusysis savo pareiškime atnaujinti baudžiamąją bylą nurodė tokias naujai paaiškėjusias aplinkybes: 1) M. J. neįvykdė teismo patvirtinto įsipareigojimo nukentėjusiajam V. J. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą; 2) M. J. vengia priimti procesinius dokumentus vykdomojoje byloje, vengia nukentėjusiajam V. J. atlyginti padarytą žalą, slapstosi, eidamas prekybos direktoriaus klestinčioje įmonėje pareigas, deklaruoja tik 100 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą; 3) nukentėjusysis V. J. patyrė papildomą turtinę 48 Eur dydžio žalą dėl būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo antstolio V. M. kontorai vykdomojoje byloje; 4) 2016-07-27 paaiškėjo, jog nebuvo ir nėra sąlygų M. J. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes laiduotojas T. J. apgavo teismą - jis neturėjo ir neturi galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui M. J., jo įtaka - neigiama.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs nukentėjusiojo V. J. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, 2016-08-19 nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šis Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro nutarimas buvo apskųstas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016-10-05 nutarimu, nenustatęs Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnyje numatytų pagrindų, atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nukentėjusysis V. J., nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-10-05 nutarimu, dėl jo pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.

Nukentėjusysis V. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2016-11-07 nutartimi, ją apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Skunde nurodoma, kad Generalinis prokuroras nepateikė pagrįstų ir teisėtų argumentų, jog žalos neatlyginimas nukentėjusiajam nėra pakankamas pagrindas panaikinti M. J. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas teigia, kad nuosprendžio priėmimo metu apie M. J. vengimą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą bei laiduotojo T. J. apgaulę daryti teigiamą įtaką broliui teismas nežinojo ir šios aplinkybės yra susijusios su M. J. kalte ir jo veiksmų teisiniu įvertinimu. Teismas, žinodamas, kad M. J. neatlygins nukentėjusiajam žalą, būtų kitaip vertinęs jo veiksmus ir nebūtų sutikęs atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, juolab, kad M. J. buvo teistas.

Vilniaus apygardos teismas nenurodė nei įstatymo, nei teismų praktikos, remiantis kuria kaltinamojo vykdomas mokesčių slėpimas, nelegalus darbas, vengimas vykdyti teismo nuosprendį ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą negali būti traktuojamas kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, t.y. turtinės prievolės išvengimas.

Teismas nepagrįstai laikė pertekliniais kitus jo (nukentėjusiojo) skunde nurodytus argumentus. Be to, teismas nenagrinėjo LR Generalinio prokuroro teiginio ,,pareiškėjas nesiekia, kad M. J. būtų pripažintas nekaltu“ nepagrįstumo ir absurdiškumo nukentėjusiojo skundo ir naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje.

BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-65-1-01808-2010-3 medžiaga, konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. J. skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-11-07 nutarties nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Esminis nukentėjusiojo prašymo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu argumentas yra tas, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-1-01808-2010-3 nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas kaltinamasis M. J. vengia vykdyti Kauno apylinkės teismo 2013-09-09 nuosprendžiu patvirtintą įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam žalą. Nukentėjusysis teigia, kad nuosprendžio priėmimo metu apie M. J. vengimą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą teismas nežinojo ir šios aplinkybės yra susijusios su M. J. kalte ir jo veiksmų teisiniu įvertinimu.

Tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-1-01808-2010-3 BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

Minėta, kad BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, jei naujai paaiškėja aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ir kurios įrodo, kad nuteistasis (šiuo atveju kaltinamasis) yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, nei tą, už kurią yra nuteistas.

Kauno apylinkės teismo 2013-09-09 išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje M. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 1 dalyje padarymu, t.y. jis buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai perleido areštuotą turtą kitam asmeniui. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad kaltinamojo M. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo M. J. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendė, kad byloje yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti BK 40 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl teismas kaltinamąjį M. J. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukė, o kaltinamąjį perdavė laiduotojo T. J. atsakomybei 1 (vieneriems) metams pagal laidavimą be užstato. Teismas patvirtino kaltinamojo M. J. įsipareigojimą atlyginti žalą ir įpareigojo kaltinamąjį atlyginti nukentėjusiajam V.J. 900 Lt turtinės ir 600 Lt neturtinės žalos.

Šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo 2014-05-20 nutartis, 4 t. b. l. 35-38).

Taigi pareiškėjas, siekdamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-1-01808-2010-3 BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, turi nurodyti naujas aplinkybes, susijusias su M. J. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 246 straipsnio 1 dalyje, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant 2013-09-09 nuosprendį. Tokių aplinkybių nukentėjusysis nei pareikškime prokurorui, nei nagrinėjamame skunde nenurodo.

Nukentėjusiojo pareiškime prokurorui ir nagrinėjamame skunde nurodytos aplinkybės, kad M. J. vengia atlyginti jam padarytą žalą ir tokiu būdu nevykdo teismo 2013-09-09 nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo, kad M. J. buvo nepagrįstai taikytos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos ir už jį laidavęs asmuo – brolis T. J. nedaro kaltinamajam teigiamos įtakos, yra akivaizdžiai siejamos su teismo nuosprendžio nevykdymu.

Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad teismo nuosprendžio nevykdymas nėra pagrindas naikinti kaltininkui taikytas BK 40 straipsnio nuostatas. BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, kurią jis įgyvendina įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes. Teismas gali panaikinti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir spęsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės tik esant BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms. Tokių sąlygų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Iš Kauno apylinkės teismo 2013-09-09 nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2014-05-20, turinio matyti, kad kaltinamasis M. J. buvo perduotas laiduotojo brolio T. J. atsakomybei 1 (vieneriems) metams, todėl pareiškėjo pareiškimo padavimo momentu – 2016-07-31, T. J. kaip laiduotojo atsakomybė jau buvo pasibaigusi.

Antra, BPK normos nereglamentuoja teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš kaltinamojo (nuteistojo) yra priteista nukentėjusiajam turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. Šiuos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose, tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo nuosprendžiai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 613 straipsnis numato, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Trečia, įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visoms institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi. Už tyčinį teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą arba už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. BK 245 straipsnis numato atsakomybę tam, kas nevykdo teismo sprendimo tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje byloje. BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Tačiau dėl tokių nusikalstamų veikų turi būti pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pradžią reglamentuoja BPK 166 straipsnio nuostatos.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis M. J. neatlygino jam padarytos ir teismo nuosprendžiu nustatytos žalos, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios galimas baudžiamosios bylos Nr. 1-65-1-01808-2010-3 atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas dėl nukentėjusiojo skunde nurodytų argumentų, susijusių su kaltinamojo galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, nenagrinėja, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl atskirų LR generalinio prokuroro nutarime nurodytų teiginių nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl dėl jų pagrįstumo aukštesnysis teismas nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstosios Vilniaus apygardos teismo nutarties naikinti nukentėjusiojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nukentėjusiojo V. J. skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo V. J. skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria atmestas nukentėjusiojo V. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.