Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-290-2014

Teisėjas Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01808-2010-3

2014 m. gegužės 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam M. J., jo gynėjai advokatei Rūtai Survilienei, nukentėjusiajam V. J., jo atstovui advokatui Valerijui Karpovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-09-09 nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla M. J. atžvilgiu nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – LR BK) 246 str. 1 d., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, jis perduotas laiduotojui T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), jo atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimą be užstato. Patvirtintas M. J. įsipareigojimas atlyginti žalą ir jis įpareigotas atlyginti nukentėjusiajam V. J. 900 Lt (devynis šimtus litų) turtinės žalos ir 600 Lt (šešis šimtus litų) neturtinės žalos. Jis įpareigotas atlyginti 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) išlaidų už suteiktą nukentėjusiajam V. J. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo prašymą apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovo advokato prašymą pakeisti pirmosios instancijos priimtą nuosprendį dėl nepilno civilinio ieškinio išsprendimo, kaltinamojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą atmesti, prokurorės prašymą apeliacinio skundo netenkinti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei nukentėjusiojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadaryta.

Pagal BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados, nurodyti BPK 20 str. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 1, 3, 4 dalys). Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų reikalavimų. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 str. 2, 5 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 dalis, pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusysis, jo atstovas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Nukentėjusysis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jam buvo nepriteista turtinė žala, padaryta dėl automobilio ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo naudai priteisė tik tokio dydžio turtinę žalą, kuri buvo pagrįsta byloje esančiais dokumentais. Aukštesnysis teismas nesutinka su nukentėjusiojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti jam turtinę žalą t.y. 2200 Lt dėl automobilio ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio ir jį pagrindė byloje nustatytais faktais, teismas motyvuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus – atmeta.

Skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teigiama, kad automobilį ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nukentėjusysis įsigijo tik 2010-07-17, ką anot jo patvirtina automobilio registracijos liudijimas esantis byloje, o kvitas apie automobilio remonto darbus išduotas 2010-07-02, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė turtinės žalos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad automobilio registracijos data nėra sietina su automobilio įsigijimo data. Nuosavybės teisės į daiktą atsiradimas paprastai siejamas su sandorio sudarymu, tačiau byloje nėra pirkimo pardavimo sutarties ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis automobilį ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo tik po 2010-07-02 t. y. po to, kai sumokėjo anot jo už automobilio ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbus. Iš byloje esančio prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvito nėra aišku už kokio automobilio remontą nukentėjusysis sumokėjo 2200 Lt, šiame dokumente nurodyta tik automobilio markė ,,VW Passat“. Kiti byloje esantys duomenys, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo ne vieną ,,VW Passat“ markės automobilį, todėl aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadoms, kad nukentėjusysis neįrodė, jog 2010-07-02 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvite nurodytą sumą sumokėjo būtent už automobilio ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbus.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistos nukentėjusiojo V. J. teisės į dalyvavimą 2013-09-04 posėdyje, tačiau iš 2013-02-14 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. J. buvo apklaustas byloje, davė išsamius parodymus apie visas jam žinomas su baudžiamąja byla susijusias aplinkybes, o 2013-04-24 pateikė prašymą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl teisinės pagalbos suteikimo (t. III, b.l. 33), todėl akivaizdu, kad pateikdamas tokį prašymą, sutiko, kad jam būtų paskirtas advokatas, kuris atstovaus jo interesams byloje. Nukentėjusiojo teiginys, kad jo 2013-09-04 faksu pateiktas pranešimas, jog jis yra sulaikytas, nebuvo pateiktas bylą nagrinėjančiai teisėjai yra nepagrįstas, nes iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, bei iš bylos medžiagos matyti, kad tokio nukentėjusiojo pranešimas nebuvo pateiktas, o posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė taip pat tokio prašymo teismui nepateikė. Pažymėtina, kad iš 2013-09-04 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismui buvo žinoma, jog nukentėjusysis neatvyko dėl jam paskirtos ekspertizės. BPK 55 str. 3 d. nustatyta, jog atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu. Atstovas, išskyrus liudytojo atstovą, taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens. Atstovaujamas asmuo gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad nukentėjusiojo teisės ir interesai nebuvo pažeisti, o 2014-09-04 posėdžio metu jo interesams tinkamai atstovavo advokatė I. M..

Aukštesnysis teismas nevertina ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė nukentėjusiojo interesus ir teises, nes šis argumentas nesusijęs su nagrinėjama byla.

Kolegija įvertino visas aptartas aplinkybes ir padarė išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nukentėjusiojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.