Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-954-728/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-16
Bylos Nr.
2-954-728/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Regina Eltermanienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-954-728/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20183-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos 35.4; 45.5; 116.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė

sekretoriaujant R. R.,dalyvaujant ieškovui R. K.,ieškovo R. K. atstovui advokatui I. T.,atsakovo Lietuvos Respublikos (atstovaujamos Teisingumo ministerijos) atstovui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui Lietuvos Respublikai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Šiaulių apygardos administracinis teismas ieškovui priteisė 400 Lt iš valstybės neturtinei žalai atlyginti. Iš Vilniaus pataisos namų, kuriuose ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2014 m. vasario 3 d. raštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas atlyginti priteistą neturtinės žalos atlyginimą, pervedant pinigų sumas į pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitą, tačiau jokio atsakymo į nurodytą raštą negavo. Ieškovas, manydamas, kad atsakovas nurodytų administracinių teismų sprendimų geranoriškai neįvykdys, paprašė kad administraciniai teismai išduotų vykdomuosius raštus, kuriuos pateikė vykdyti antstolės I. B. kontorai. Tačiau antstolė 2014 m. birželio 23 d. surašė patvarkymus dėl jai pateiktų vykdomųjų dokumentų grąžinimo, motyvuodama tuo, kad skolininkas administracinių teismų sprendimus įvykdė dar 2014 m. balandžio 4 d. Antstolė taip pat pateikė vietinio mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad Teisingumo ministerija ieškovui priteistus pinigus pervedė antstolės R. A. kontorai. Teisingumo ministerija neatsižvelgė į ieškovo prašymą ir administracinių teismų sprendimais priteistas sumas išmokėjo ne taip, kaip ieškovas pageidavo, t.y. pervesdama ne jo sutuoktinei, o tretiesiems asmenims, todėl remiantis išdėstytu prašo priteisti iš atsakovo 115,85 Eur turtinės žalos ir 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 1-4).

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Teisingumo ministerija 2014 m. balandžio 4 d. įvykdė antstolės R. A. patvarkymą ir priteistas ieškovui pinigines lėšas pervedė į nurodytą antstolės depozitinę sąskaitą. Atsakovas teigia, kad įvykdė teisės aktuose nustatytą pareigą privalomai vykdyti antstolio patvarkymus, todėl veikė teisėtai ir pagrįstai (b.l. 22-23).

Dublike ieškovas palaiko savo poziciją, pažymi, kad atsakovas du mėnesius delsė vykdyti teismų sprendimus, todėl atsirado žala (b.l. 33-34).

Triplike atsakovas palaikė savo poziciją, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr.I-7066-968/2014 konstatavo, jog prašymams dėl teismo sprendimų vykdymo netaikoma Viešojo administravimo įstatyme ir asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse įtvirtinta prašymų nagrinėjimo tvarka. Todėl Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo turi jį vykdyti. Trijų mėnesių terminai skaičiuojamas nuo tinkamai pateikto prašymo. Šį sprendimą paliko galioti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-696-492/2015 (b.l. 44-45).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė savo poziciją išdėstytą procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos A. T. 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2256-643/2013 ir Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-56-289/2013 iš dalies tenkino R. K. skundus atsakovei Lietuvos valstybei ir priteisė jo naudai 400 litų neturtinei žalai atlyginti. 2014 m. vasario 3 d. raštu ieškovas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas atlyginti aukščiau nurodytais administracinių teismų sprendimais priteistą neturtinės žalos atlyginimą, pervedant pinigų sumas į jo sutuoktinės banko sąskaitą. Ieškovas šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Tai pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės R. A. kontoroje ieškovo atžvilgiu yra užvestos penkios vykdomosios bylos Nr. 0037/07/00071, 0037/07/00072, 0037/07/00073, 0037/07/00074, 0037/07/00075 dėl skolų išieškojimo Lietuvos valstybės naudai. Tuo pagrindu antstolė areštavo R. K. turtines teises į pinigines lėšas bei reikalavimo teisę į būsimas išmokas, priklausančias išmokėti R. K.. Teisingumo ministerija 2014 m. balandžio 4 d. įvykdė antstolės R. A. patvarkymą ir pervedė į antstolės sąskaitą ieškovo naudai administracinių teismų sprendimais priteistas lėšas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildina iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojų neteisėto neveikimo, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo priteista iš Lietuvos valstybės 400 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p.).

Antstolis - valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Civilio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas gavo antstolės I. A. patvarkymą Nr. (3.8.) SDA-65/2014 ,,Dėl turtinių teisių arešto“. Taigi, šiuo patvarkymu antstolė areštavo skolininkui priklausančias turtines teises į pinigines lėšas ir pareikalavo, kad Teisingumo ministerija visus vykdytinus mokėjimus minėtai išieškojimo sumai vykdytų į antstolės R. A. depozitinę sąskaitą. Teikiant prašymą išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjui jau buvo žinoma apie jam mokėtinų piniginių lėšų areštą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Vykdymo procese antstoliai turi teisę areštuoti skolininkui priklausantį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat ir pinigų sumas ar kitokį turtą, priklausančias gauti iš kitų asmenų, įskaitant turtines teises į pinigines lėšas (CPK 688, 749 straipsniai). Nagrinėjamu atveju antstolė areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, kurias vykdydama įstatymo pavestas funkcijas (valdydama asignavimus) pareiškėjui turėjo išmokėti Teisingumo ministerija. Antstolės patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto gavimo dieną teismo sprendimas dar nebuvo įvykdytas, t.y. piniginės lėšos neturtinei žalai atlyginti nebuvo išmokėtos. Šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytas pinigų sumas, iš kurių negali būti išieškoma. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad Teisingumo ministerija neabejotinai privalėjo vykdyti antstolės nurodymą (patvarkymą) ir pervesti pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgdama į tai, kad Teisingumo ministerija neįvykdė ieškovo prašymo pervesti lėšas į jo sutuoktinės sąskaitą, nes privalėjo vykdyti antstolės patvarkymą, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu pareiškėjo teiginiai, kad Teisingumo ministerija neįvykdė ar netinkamai įvykdė teismo sprendimą atmestini kaip nepagrįsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr.I-7066-968/2014 konstatavo, kad prašymams dėl teismo sprendimų vykdymo netaikoma Viešojo administravimo įstatyme ir asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravime subjektuose taisyklėse įtvirtinta prašymų nagrinėjimo tvarka. Todėl Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo turi jį vykdyti. Trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tinkamai pateikto prašymo. Pats ieškovas pripažįsta, kad teismo sprendimai buvo įvykdyti per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Tokiu būdu ieškovo argumentai dėl administracinės procedūros atlikimo, sprendimo priėmimo per 20 darbo dienų ir administracinių teismų sprendimų vykdymo per 15 dienų yra nepagrįsti. Teisingumo ministerija nepažeidė įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Regina Eltermanienė