Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-08-08 · Administracinė byla Nr. I-7066-968/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-08
Bylos Nr.
I-7066-968/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7066-968/2014
Proc. Nr. 3-61-3-01586-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Evelinai Šip,dalyvaujant pareiškėjui M. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. N. su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 10–12) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 6 000 Lt neturtinei ir 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013-10-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013 priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl to jis 2013-10-21 kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl teismo priteistos žalos atlyginimo. LVAT 2013-11-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-1498/2013 priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, dėl to jis 2013-12-04 kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl priteistos žalos atlyginimo. Prašydamas pateikti informaciją, kodėl nėra atlyginama priteista žala, pareiškėjas 2014-02-06 kreipėsi į Teisingumo ministeriją.

Pareiškėjas nurodė, kad nė į vieną jo raštą Teisingumo ministerija neatsakė, apie raštų gavimą neinformavo, taip pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, 31 straipsnį. Tokiu būdu Teisingumo ministerija diskriminavo pareiškėją, jį ignoravo kaip nuteistąjį ir atliekantį bausmę asmenį, nesiskaitė su juo kaip su piliečiu ir teisinių santykių subjektu, tuo jį pažemindama, sukeldama neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir tokiu neteisėtu neveikimu padarydama jam žalą, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Lt.

Nurodė, kad pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymą Teisingumo ministerija privalėjo per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos atlyginti teismų priteistą žalą. Nuo 2013-10-15 teismo sprendimo, kuriuo priteistas žalos atlyginimas praėjo keturi su puse mėnesio, tačiau Teisingumo ministerija neatlygina priteistos žalos, neinformuoja apie savo veiksmus ir sprendimus, t. y. ignoruoja pareiškėją. Dėl tokio neveikimo pareiškėjas prarado dvasinę ramybę, pablogėjo sveikata, dėl neigiamų psichologinių išgyvenimų vasario mėnesį sutriko visavertis gyvenimas, prireikė psichologo ir psichiatro pagalbos, teko gerti raminančius vaistus. Taigi ir šiuo atveju Teisingumo ministerija sąmoningai pareiškėją ignoravo kaip nuteistąjį ir atliekantį bausmę asmenį, nesiskaitė su juo kaip su piliečiu ir teisinių santykių subjektu, tuo jį pažemindama, sukeldama neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir tokiu neteisėtu neveikimu padarydama jam žalą, kurią pareiškėjas vertina 1 000 Lt. Be padarytos neturtinės žalos priteisimo, jam turi būti priteisti ir delspinigiai.

Pareiškėjui padarytos turtinės žalos dydis, turėtų būti vertinamas pagal tai, kokią naudą kaltieji asmenys gavo pažeidinėdami pareiškėjo teises. Šią žalą sudaro kaltųjų asmenų gautas darbo užmokestis per tą laikotarpį, kurį buvo pažeidinėjamos jo teisės, bei visų kitų rūšių gauta nauda, t. y. darbdavio sumokėtos kompensacijos, priemokos, premijos, mokesčiai, draudimo sumos ir t. t. Atsižvelgdamas į kaltųjų asmenų aroganciją ir nenorą pripažinti jo teisių pažeidimo, mano, kad turi būti priteista 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje iš esmės remdamasis skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovei, Lietuvos valstybei, atstovaujanti Teisingumo ministeriją atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–17) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovė atsiliepime teismui paaiškino, kad 2013-10-25 gavo pareiškėjo 2013-10-21 prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad LVAT 2013-10-15 nutartimi iš Lietuvos valstybės jam priteisė 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti; pareiškėjas prašė šią žalą atlyginti ir pervesti priteistą sumą į Vilniaus pataisos namų sąskaitą. Teisingumo ministerijoje 2013-12-10 gautas pareiškėjo prašymas pervesti į nurodytą sąskaitą LVAT 2013-11-07 nutartimi iš Lietuvos valstybės priteistą 500 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo ministerijoje 2014-02-10 buvo gautas pareiškėjo 2014-02-06 prašymas pateikti informaciją apie teismo sprendimo įvykdymą.

Teisingumo ministerija 2014-02-14 gavo antstolio Vaido Drungilo patvarkymą Nr. 036-938, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančią 4 000 Lt sumą bei įpareigojo pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Apie tai, kad Teisingumo ministerija negali išmokėti priteistos sumos, pareiškėjas buvo informuotas Teisingumo ministerijos 2014-03-06 raštu Nr. (1.34)7R-1642. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme, kuriuo vadovaudamasi Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, nėra imperatyvios teisės normos, nustatančios pareigą informuoti pareiškėją apie piniginių lėšų išmokėjimą ar pervedimą į jo ar antstolio depozitinę sąskaitą. Todėl šiuo atveju Teisingumo ministerija vadovavosi Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo normomis, o ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad bet kokiu atveju ji nebūtų turėjusi realių galimybių įvykdyti LVAT 2013-10-15 sprendimą iki 2014-01-15 dėl asignavimų trūkumo.

Pažymėjo, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos viešosios atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas, 2) žala ir 3) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Įrodinėjimo našta dėl žalos atsiradimo tenka būtent pareiškėjui. Todėl, atsakovės atstovės nuomone, atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes, pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalą nėra, nes pareiškėjas neįrodė viešosios atsakomybės sąlygų.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios aplinkybės:

Pareiškėjas 2013-10-21 prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją (prašymas gautas 2013-10-25 reg. Nr. 3R-2728) dėl 3 500 Lt dydžio neturtinės žalos, priteistos LVAT 2013-10-15 nutartimi priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013, atlyginimo. Šiame prašyme nurodė Vilniaus pataisos namų sąskaitą į kurią pervesti priteistą sumą (b. l. 19). Reaguodama į šį prašymą, Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja 2013-10-25 surašė tarnybinį pranešimą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kuriame Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus vedėjai nurodė, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2014-01-15 (b. l. 20). Pareiškėjas 2013-10-30 Teisingumo ministerijai atsiuntė pataisymą (pataisymas gautas 2013-11-04 reg. Nr. 3R-2804), kuriame nurodė kitą banko sąskaitą LVAT 2013-10-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013 priteistai 3 500 Lt neturtinei žalai pervesti (b. l. 21). Pareiškėjas 2013-12-23 Teisingumo ministerijai atsiuntė prašymo patikslinimą (prašymo patikslinimas gautas 2013-12-30 reg. Nr. 3R-3244), kuriame nurodė, kad atšaukia savo 2013-10-21 ir 2013-10-30 prašymus ir nurodė Vilniaus pataisos namų sąskaitą LVAT 2013-10-15 nutartimi priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013 priteistai 3 500 Lt neturtinei žalai pervesti (b. l. 23).

Pareiškėjas 2013-12-04 prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją (prašymas gautas 2013-12-10 reg. Nr. 3R-3118) dėl neturtinės 500 Lt dydžio neturtinės žalos, priteistos LVAT 2013-11-07 nutartimi priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-1498/2013 atlyginimo. Šiame prašyme nurodė sąskaitą į kurią pervesti priteistą sumą (b. l. 22).

Pareiškėjas 2014-02-06 prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją (prašymas gautas 2014-02-10 reg. Nr. 3R-454) dėl informacijos apie nevykdomą LVAT 2013-10-15 nutartį priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013 (b. l. 24).

Antstolis Vaidas Drungilas 2014-02-11 patvarkymu dėl turtinių teisių į pinigines lėšas, piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 036-938 (patvarkymas gautas 2014-02-14 reg. Nr. 6R-2868) areštavo 10 019,77 Lt dydžio skolininkui M. N. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, o taip pat ir išmokėtinas/perduotinas pinigines lėšas, kurias Teisingumo ministerija privalo ar privalės išmokėti skolininkui M. N., bei įpareigojo Teisingumo ministeriją nedelsiant pinigines lėšas pervesti tiesiogiai į antstolio V. Drungilo depozitinę sąskaitą (b. l. 25). Reaguodama į šį prašymą, Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja 2014-02-21 surašė tarnybinį pranešimą „Dėl patvarkymo dėl mokėtinų piniginių lėšų arešto“, kuriame Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus vedėjai nurodė LVAT 2013-10-15 ir 2013-11-07 nutartimis priteistas 3 500 Lt ir 500 Lt sumas neturtinės žalos pervesti į antstolio V. Drungilo depozitinę sąskaitą (b. l. 26). Teisingumo ministerija 2014-03-07 vykdydama antstolio patvarkymą, 2014-03-07 pervedė M. N. žalos atlyginimui priteistas sumas į antstolio sąskaitą (b. l. 27).

Teisingumo ministerija 2013-03-06 raštu Nr. (1.34.)7R-1642 atsakė į pareiškėjo 2013-02-10 prašymą Nr. 3R-454 ir jį informavo, kad antstolis V. Drungilas 2014-02-11 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 036-938 areštavo jam priklausančią pinigų sumą ir įpareigojo Teisingumo ministeriją pervesti šią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Taip pat informavo, kad šį įpareigojimą Teisingumo ministerija privalėjo įvykdyti (b. l. 30).

2. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju norint konstatuoti Teisingumo ministerijos (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus pakanka nustatyti jos darbuotojų neteisėtus veiksmus. LVAT yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Sprendžiant dėl administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr., pvz., LVAT 2005-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

3. Iš skundo ir byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas:

– 5 000 Lt neturtinės žalos prašo priteisti dėl to, kad Teisingumo ministerija, gavusi jo 2013-10-25 prašymą Nr. 3R-2728 ir 2013-12-10 prašymą Nr. 3R-3118 pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, 31 straipsnį apie jo prašymų gavimą jo neinformuodama ir į minėtus prašymus neatsakydama;

– 1 000 Lt neturtinės žalos prašo priteisti dėl to, kad Teisingumo ministerija nevykdė Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą atlyginti teismo sprendimais priteistą žalą;

– 5 000 Lt turtinės žalos prašo priteisti dėl to, kad tokia suma buvo išmokėta kaltiems asmenims kaip darbo užmokestis per tą laikotarpį, kurį buvo pažeidinėjamos jo teisės, bei visų kitų rūšių gauta nauda, t. y. darbdavio sumokėtos kompensacijos, priemokos, premijos, mokesčiai, draudimo sumos ir t. t.

4. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo tvarka nustatyta Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį: asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, valdytojas yra Teisingumo ministerija (1 dalis); Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (2 dalies 1 punktas), kuriuos Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (3 dalis) ir kuriuos vykdant, lėšos iš numatytų asignavimų pervedamos į asmens nurodytą sąskaitą banke arba jo pageidavimu išmokamos grynais pinigais, o jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšų pervesti į nurodytą sąskaitą banke arba išmokėti grynais pinigais per nustatytą terminą neįvykdo, asmuo gali kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo (6 dalis).

Fizinių asmenų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį: prašymu yra laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14 dalis); skundu – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (15 dalis); pranešimu – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (16 dalis). Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalį kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja inter alia kiti įstatymai. Pagal šio įstatymo 31 straipsnį administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios; kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, o asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 30 punktą asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

5. Nurodytą CPK 585 straipsnio 1 dalyje, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3, 6 dalyse, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14–16 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, Taisyklių 30 punkte nustatytą teisinį reguliavimą vertinant šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų rašytinių įrodymų kontekste konstatuotina, kad:

– pareiškėjas prašymus (2013-10-25 prašymą Nr. 3R-2728 (b. l. 19); 2013-11-04 prašymą Nr. 3R-2804 (b. l. 21) 2013-12-30 prašymą Nr. 3R-3244 (b. l. 23), 2013-12-10 prašymą Nr. 3R-3118 (b. l. 22)), pervesti LVAT 2013-10-15 ir 2013-11-07 nutartimis priteistas 3 500 Lt ir 500 Lt sumas neturtinės žalos atlyginimui pateikė vadovaudamasis specialiuoju Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymu, todėl Teisingumo ministerija juos privalėjo įvykdyti, laikydamasi šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo; tokiems prašymams nagrinėti Viešojo administravimo įstatyme ir Taisyklėse įtvirtinta prašymų nagrinėjimo tvarka netaikoma. Taigi Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo priteistas sumas turėjo pervesti į M. N. nurodytą sąskaitą banke, o 3 mėnesių terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tinkamai pateikto prašymo pateikimo. Gavusi antstolio reikalavimą dėl šių lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, Teisingumo ministerija šį reikalavimą privalėjo įvykdyti per nustatytą terminą;

– pareiškėjo 2013-02-10 prašymą Nr. 3R-454 dėl informacijos apie nevykdomą LVAT 2013-10-15 nutartį priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013 (b. l. 24) Teisingumo ministerija privalėjo išnagrinėti ir atsakymą pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

6. Iš bylos medžiagos matyti, jog Teisingumo ministerija galutinai suformuluotą prašymą dėl 3 500 Lt dydžio neturtinės žalos, priteistos LVAT 2013-10-15 nutartimi priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013, atlyginimo gavo 2013-12-30 (reg. Nr. 3R-3244); būtent šiame jo rašte pareiškėjas atšaukė savo 2013-10-21 ir 2013-10-30 prašymus (atitinkamai prašymai Nr. 3R-2728 ir Nr. 3R-2804) ir nurodė Vilniaus pataisos namų sąskaitą (b. l. 23). Pareiškėjo prašymas Nr. 3R-3118 dėl neturtinės 500 Lt dydžio neturtinės žalos, priteistos LVAT 2013-11-07 nutartimi priimtoje administracinėje byloje Nr. A822-1498/2013 atlyginimo pateiktas 2013-12-10. Taigi Teisingumo ministerija dėl priteistų 3 500 Lt ir 500 Lt sumų pervedimo sprendimus turėjo priimti atitinkamai ne vėliau kaip iki 2013-03-30 ir 2013-03-10, būtent šiomis dienomis baigėsi Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas. Taip pat matyti tai, kad antstolis V. Drungilas patvarkymą Nr. 036-938 Teisingumo ministerijai pateikė 2014-02-11, t. y. nepraėjus 3 mėnesiams nuo prašymų Nr. 3R-3244 ir Nr. 3R-3118 gavimo.

Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad Teisingumo ministerijos darbuotojai tinkamai ir laikydamiesi įstatymuose nustatyto 20 darbo dienų termino išnagrinėjo pareiškėjo 2013-02-10 prašymą Nr. 3R-454 dėl informacijos apie LVAT 2013-10-15 nutartį priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013 (b. l. 24) suteikimo. Pareiškėjui atsakymas pateiktas Teisingumo ministerijos 2013-03-06 raštu Nr. (1.34.)7R-1642 (b. l. 30), t. y. per 19 darbo dienų nuo prašymo Nr. 3R-454 gavimo, atsakymo forma ir jame pateiktos informacijos turinys iš esmės atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Kartu pažymėtina, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo į visus esamus pareiškėjo prašymus buvo aktyviai reaguojama. Tai patvirtina Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjos 2013-10-25 tarnybinis pranešimas (b. l. 20), 2014-02-21 tarnybinis pranešimas (b. l. 26), 2014-03-07 pavedimas (b. l. 27), Teisingumo ministerijos 2013-03-06 raštas Nr. (1.34.)7R-1642 (b. l. 30).

Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį pareiškėjas manydamas, kad Teisingumo ministerija pagal jo prašymą lėšų pervesti į nurodytą sąskaitą banke per nustatytą terminą neįvykdo, turėjo teisę kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šia įstatyme įtvirtinta teise pareiškėjas būtų pasinaudojęs. Vadinasi, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėją tenkino Teisingumo ministerijos ir jos darbuotojų veiksmai nagrinėjant jo prašymus dėl priteistų 3 500 Lt ir 500 Lt sumų pervedimo, o į teismą dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi tik sužinojęs, kad, vadovaudamasi CPK 585 straipsnio 1 dalimi ir vykdydama antstolio patvarkymą Nr. 036-938, Teisingumo ministerija nurodytas sumas pervedė į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą.

Taigi Teisingumo ministerija ir jos darbuotojai pareiškėjo prašymus Nr. 3R-2728, Nr. 3R-2804, Nr. 3R-3244, Nr. 3R-3118, Nr. 3R-454 įvertino ir išnagrinėjo nepažeisdami CPK 585 straipsnio 1 dalyje, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3, 6 dalyse, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14–16 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, Taisyklių 30 punkte nustatyto teisinio reguliavimo, tai darydami veikė taip, kaip privalėjo veikti, o jų veiksmai buvo teisėti.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog Teisingumo ministerija neinformuodama apie raštų gavimą ir į juos sąmoningai jį ignoravo kaip nuteistąjį ir atliekantį bausmę asmenį, nesiskaitė su juo kaip su piliečiu ir teisinių santykių subjektu, tuo jį pažemindama ir sukeldama neigiamus dvasinius išgyvenimus, yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui M. N. iš atsakovės priteisti jo prašomos 6 000 Lt neturtinės ir 5 000 Lt turtinės žalos, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta viena iš civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų – Teisingumo ministerijos ir jos darbuotojų neteisėta veiksmai. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas