Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl rektoriaus įsakymo turinio teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, U. L. A. ir L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl teismo (ne)šališkumo

12. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teisėja sprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą šališkai ir neobjektyviai, neatsižvelgama į apelianto prašymą nusišalinti nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo svarstymo, net 6 kartus apelianto atžvilgiu priėmė apelianto teises varžančius ir apribojančius sprendimus. Apelianto nuomone susiklosčiusi situacija objektyviai sukelia abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo ir pažeidžia apelianto teisę į nešališką teismą.

13. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, apeliacinės instancijos teismas vertindamas šiuos argumentus, visų pirma pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du teismo nešališkumo aspektai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą, peticijos Nr. 42095/98, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas, peticijos Nr. 33958/96). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

15. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Nagrinėjamu atveju bylos procese nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pasinaudoję savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą išnagrinėjusiai teisėjai. Pirmosios instancijos teismui pakartotinai nustačius atskirojo skundo trūkumus, apeliantas skunde prašė teisėją nusišalinti nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo, tačiau nesant CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pagrindų, teisėja nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino. Jokių objektyvių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių. Pažymėtina, kad ieškovo abejonės dėl nešališko bylos nagrinėjimo yra siejamos su bylą nagrinėjančio teismo priimtais procesiniais sprendimais, tačiau tokios aplinkybės nėra pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu nagrinėjant bylą. Atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjos nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo procesinio sprendimo.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

16. Ieškovas atskirajame skunde išdėstytais argumentais ginčija pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį, motyvuodamas tuo, jog teismas pagal įstatymą turėjo spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, tačiau to nepadarė.

17. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 4 dalis). Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą žyminio mokesčio grąžinimo CPK 87 straipsnyje numatytais pagrindais klausimą išspręsti savo iniciatyva, nes pagal bendrąją taisyklę žyminis mokestis grąžinamas suinteresuoto asmens pareiškimu.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakęs priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, savo iniciatyva nesprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo. Ieškovui 2023 m. gruodžio 13 d. pateikus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties, teismas nustatė trūkumus atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir tą pačią dieną priėmė nutartį, kuria grąžino ieškovui 218,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 181 ir 2023 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 169, išaiškindamas, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi. Taigi žyminio mokesčio grąžinimo klausimas yra išspręstas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi.

19. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo 2023 m. gruodžio 19 d. atskirąjį skundą dėl 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties ir nurodė pakartotinai išsiųsti ieškovui Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo per teismų informacinę sistemą EPP. Nors atskirajame skunde ir prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, nenurodyta jokių argumentų dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, taip pat nėra suformuluota jokių reikalavimų dėl šios nutarties dalies. Atskirasis skundas išimtinai yra grindžiamas argumentais, susijusiais su žyminio mokesčio grąžinimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą nėra peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas.

20. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, visgi yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

21. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

22. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teismas nesprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, o tik nurodė pakartotinai išsiųsti ieškovui Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria buvo išspręstas ieškovo sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas (žyminis mokestis grąžintas ieškovui). Atsižvelgiant į tai, jog teisinis reglamentavimas paneigia procesinę galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria nutariama pakartotinai išsiųsti teismo priimtą procesinį sprendimą proceso dalyviui, tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto T. G. atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 336 straipsniu, 338 straipsniu,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo T. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.