- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eTA-1104-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02742-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, VšĮ
- Atsakovas
- J. C.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei J. C. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Šiaulių RATC) su prašymu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. C. 170,15 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., bei 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė buvo nekilnojamojo turto objekto Akmenės rajono savivaldybėje savininkė, todėl turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 11 d. sprendimu T-141 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (nauja redakcija priimta 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104(E) bei 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-61 (toliau – ir Nuostatai)), pareiškėjas administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatai nustato, kad nesumokėtą rinkliavą administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II.
3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės pareiškėjui Šiaulių RATC 169,68 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, susidariusią nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., kitą prašymo dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublik?s rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Atsakovė buvo būsto Akmenės rajono savivaldybėje, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava, savininkė, todėl taip pat buvo ir vietinės rinkliavos mokėtoja. Teismas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas už vietinę rinkliavą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. yra 170,15 Eur.
5. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Laikotarpiui nuo 2016 m spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pasibaigęs senaties terminas, nes pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m., todėl šioje dalyje teismas prašymą atmetė.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2017 m, sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. susidariusį 169,98 Eur įsiskolinimą buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl jį tenkino.
7. Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas, įvertinęs pareiškėjo Šiaulių RATC vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, nurodė, jog įstaigoje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Teismo vertinimu, prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
8. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas sprendime remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143‑375/2008; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019), kuri neatitinka nagrinėjamo ginčo specifikos, jose nesprendžiamas vietinės rinkliavos išieškojimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bylos nėra analogiško pobūdžio.
9.2. Analogiško pobūdžio bylose jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1893-415/2019; 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016; 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA‑1261‑575/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA‑535‑492/2017; 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017 ir kt.). Analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neformuoja praktikos visiškai atmesti prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas kreipiantis į teismą. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos.
9.3. Teismo sprendime minimo pareiškėjo struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose. Siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo ikiteisminio skolų išieškojimo funkcijas (komunikuoja su klientais, siunčia raginimus sumokėti įsiskolinimus ir pan.), o teismo proceso metu skolas išieškoti pareiškėjo resursai nėra pakankami. Teismo praktika, atmetant pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, akivaizdžiai skatina skoloms išieškoti samdyti teisininkus darbo santykių pagrindu. Tokia perspektyva nereiškia, jog pareiškėjas skolų išieškojimo išlaidų nepatirs. Priešingai – tokia praktika lems naujus pareiškėjo patiriamus, darbuotojų užmokesčiui lygius kaštus, kurių tiesiogiai neatlygins prievolę tinkamai ir laiku mokėti vietinę rinkliavą pažeidęs vietinės rinkliavos mokėtojas. Tai reiškia, kad rinkliavos nemokantys asmenys nepatirs visiškai jokių nepatogumų, susijusių su rinkliavos priteisimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek šiuo sprendimu iš dalies patenkinus pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.
13. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).
14. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525‑201/2013).
15. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.
16. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2020 m. gruodžio 7 d., taip pat šios nutarties 15 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.
17. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis.
18. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968-2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624-2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-675-525-2021; m2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑172‑502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021).
19. Bylinėjimosi išlaidų institutas yra taikomas ir jį reglamentuojančios ABTĮ teisės normos yra aiškinamos įvairaus pobūdžio bylose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktais kriterijais sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, tačiau ir kitomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kuriose buvo plėtojama aukščiau aptarta praktika.
20. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju buvo perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.