Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-133-999/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-10Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
1-133-999/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09144-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
D. L., R. P.
Nukentėjusysis
J. P.
Advokatai
Valdas Raudonis, Alvydas Buta
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-133-999/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09144-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

kaltinamiesiems D. L., R. P.,kaltinamojo D. L. gynėjui advokatui Alvydui Butai,kaltinamosios R. P. gynėjui advokatui Valdui Raudoniui,nukentėjusiajam J. P.,

nukentėjusiojo įstatyminei atstovei Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei Jolantai Kvietkauskienei,

specialistui D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

R. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. L. pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles.

Jis, 2017 m. vasario 22 d. apie 7 val. 50 min., Šilalės r., Kvėdarnos mstl., Pagojo g., vairuodamas jam priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 140.4 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas pagrindiniu keliu, pėsčiųjų perėjoje, pažymėtoje horizontaliuoju ženklinimu „Zebra“ ir kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ko pasekoje susidūrė su iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. P., taip padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo automobilio Audi 100 keleivį J. P., padarydamas nukentėjusiajam J. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. P. pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles.

Ji, 2017 m. vasario 22 d. apie 7 val. 50 min., Šilalės r., Kvėdarnos mstl., Saulėtekio g., vairuodama jai priklausantį automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 154 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio, tai yra iš Saulėtekio g., nepraleido pagrindiniu keliu, tai yra Pagojo gatve, važiavusios transporto priemonės, tai yra automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio D. L., vairuojamo D. L., kuris važiuodamas pagrindiniu keliu, pėsčiųjų perėjoje, pažymėtoje horizontaliuoju ženklinimu „Zebra“ ir kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo kartu važiavusį keleivį J. P., padarydama nukentėjusiajam J. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. L. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį, dienos nepamena, ryte, važiavo su automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kvėdarnos miestelyje, Šilalės r., gatvių pavadinimų nežino, į darbą. Priešais ta pačia juosta važiavęs automobilis ėmė staigiai stabdyti, todėl jis gavo išvažiuoti su automobiliu į kitą eismo juostą ir apvažiuoti tą automobilį. Priešais jį iš šalutinės gatvės išriedėjo kitas automobilis „Audi“, todėl su juo susidūrė, įvyko smūgis, nespėjo net savo automobilio stabdžių nuspausti, sustabdyti savo automobilio. Jis važiavo pagrindiniu keliu apie 50 km/val. greičiu. Lenkė priešais jį esantį automobilį, kuris pradžioje važiavo, tačiau greitai ėmė stabdyti, nes įsijungė stabdžių šviesos. Jis prie automobilio artėjo, todėl jį apvažiavo, lenkė. Pėsčiųjų perėjos nematė. Po avarijos suprato, kad buvo pėsčiųjų perėja. Dar nespėjo pabaigti automobilį aplenkti, nebaigė aplenkimo manevro, kai išlindo iš šalutinio kelio priešais automobilis „Audi“, kuris riedėjo, todėl su juo susidūrė. Dėl autoįvykio kaltu nesijaučia. Pėsčiųjų perėjos nesimato. Po avarijos atvyko policijos pareigūnai. Kelio danga tuo metu buvo šlapia, ledo nebuvo. Jis turi 8 metų vairavimo stažą. Susidūrimas įvyko, kai jo automobilis lenkė kitą automobilį, buvo su automobiliu per visą kėbulą, kėbulai buvo vienas šalia kito. Po įvykio to automobilio, kurį lenkė, nebematė, nes praėjo laiko, kol išlipo iš automobilio. Prieš įvykį pagal savo važiavimo kryptį nematė kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“. Tik po avarijos pamatė, kad kelio ženklas yra nusuktas. „Audi“ automobilis važiavo gal 15-20 km/val. greičiu. Pamatė „Audi“ automobilio visą priekį. Jis lenkė tamsios spalvos automobilį, neįprastą, ten buvo ne „VW Passat“. Neatsimena, ar po autoįvykio buvo netekęs sąmonės, vairuotojo durelės neatsidarė po autoįvykio, todėl išlipo per keleivio dureles ir nuėjo prie automobilio „Audi“, atidarė to automobilio dureles. Retai važiuoja tuo keliu, nes gal metus ar du gyvena Kvėdarnoje. Lenkimo metu, kai susilygino su lenkiamu automobiliu, automobilis jau buvo sustojęs. Kai pamatė, kad tas automobilis važiuoja prieš jį, automobilis važiavo negreitai. Mano, kad dėl autoįvykio yra kaltas automobilis, kuris išriedėjo iš šalutinio kelio, dar kažkiek kaltės yra to automobilio, kuris staigiai sustabdė prieš jį, jis nesijaučia kaltas. Lenkdamas jis posūkio nerodė, ta mašina pradėjo stabdyti, todėl jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Kaltinamoji R. P. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog 2017 m. vasario 22 d., apie 7.50 val., su automobiliu „Audi 100“ vežė savo sūnų J. P. į mokyklą Saulėtekio gatve, Kvėdarnos mstl., Šilalės r. Atvažiavo prie sankryžos ir sustojo. Iš kairės pusės nebuvo jokio automobilio. Po truputį išjudėjo į sankryžą, abu su sūnumi pasilenkę žiūrėjo į dešinę pusę, kadangi ten matomumas yra labai blogas, ten yra užsodintos tujos, yra gyvatvorė aukšta, tvora prie pat kelio, todėl, kad pamatyti dešinę pusę, reikia su automobiliu kažkiek išlįsti į pagrindinį kelią. Ji įjungė pirmą pavarą ir po truputį išriedėjo su automobiliu, kad matytų dešinę pusę. Išriedėjo prie pat pėsčiųjų perėjos, kuri nebuvo užsnigusi ir iš karto pajuto smūgį, nebuvo kada net stabdyti, buvo sekundžių laikas. Smūgis buvo labai stiprus. Jos automobilis suko į dešinę, tačiau po smūgio atsidūrė per visą sankryžą į kairę pusę. Automobilio numeriai po smūgio buvo prikibę prie automobilio „VW Golf“. Abu automobiliai neberemontuojami. Jos automobilio durelės nelabai atsidarė, todėl su jėga išlaužė dureles, iššoko iš mašinos, nes sūnus J. P. buvo sužeistas autoįvykio metu. Sūnui veidas buvo nubrozdintas, dantys sužaloti. Po įvykio iš automobilio išlipo D. L., kurio tuo metu nepažinojo. Pastarajam pasakė, kad „vaikine, kur tu lakstai per sankryžą, pėsčiųjų perėją“. D. L. sakė, kad kita mašina važiavo gal 30 ar 40 km/val. greičiu. Jie matė tą mašiną, kuri buvo tamsios spalvos, tačiau numerių neįsidėmėjo. Iškvietė policiją, greitąją, kuri sūnų išvežė į Šilalės ligoninę. Ligoninėje sūnui nustatė sumušimą ir nubrozdinimą. Paskui sūnų iš ligoninės paleido, tačiau jam buvo negerai su žandikauliu, todėl išvyko į Klaipėdos vaikų ligoninę, kurioje sūnui nustatė žandikaulio lūžimą. Kad D. L. važiavo dideliu greičiu, tai rodo smūgis. Toje vietoje matomumas yra prastas. Tyrimo metu iš pradžių pateikė įtarimą, kad ji viena yra kalta dėl autoįvykio. Jie ieškojo tos trečios mašinos, dėjo skelbimą į laikraštį „Šilalės artojas“, kad atsilieptų liudytojai, kurie važiavo su tuo automobiliu. Po skelbimo atsiliepė liudytojai, kurie tuo metu važiavo su automobiliu. Ji važiavo šalutiniu keliu ir suko į dešinę. Tas trečias automobilis nebuvo sustojęs, važiavo, o D. L. automobilis jį lenkė. Susidūrimas įvyko prie pėsčiųjų perėjos su D. L. automobiliu. Pastarojo visas automobilis nebuvo už pėsčiųjų perėjos, tik jo priekis. D. L. lenkė kitą automobilį, kuris važiavo prieš jį, tačiau lenkimo manevro nepabaigė. Yra ženklas ir pažymėta, kad pėsčiųjų perėja, kuri nebuvo apsnigta, matėsi žymės. D. L. važiavo dideliu greičiu, nes iš smūgio tai matosi. Ji išvažiavo iš šalutinio kelio ir suko į dešinę, nes D. L. automobilio nematė. D. L. po autoįvykio skambino ir klausė, kaip sūnaus sveikata. Vėliau atėjo pas ją į darbą, tačiau jis kaltę neigė. Ji kaltės nepripažįsta, todėl su ieškiniu nesutinka. Ryte kelio danga nebuvo šlapia, slidu nebuvo. Ji kiekvieną dieną važinėja su automobiliu ta gatve, per tą sankryžą. Tą dieną neatkreipė dėmesio, ar buvo nusuktas kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“. Prieš dieną tas ženklas nebuvo nusuktas. D. L. tikrai važiavo ne 50 km/val. greičiu. Automobilį vairuoja 18 metų. Nėra nei karto bausta administracinėmis nuobaudomis. Ji prie sankryžos sustojo visiškai, iš kairės matomumas yra geras. Reikėjo įvažiuoti į pagrindinę gatvę. Per visą automobilio priekį buvo įvažiavusi į pagrindinę gatvę, nes „Audi 100“ priekis yra ilgas. Metrų negali pasakyti. Pirma akimirka ir buvo smūgis. Prieš tai pamatė automobilį „VW Passat“, su kuria važiavo liudytojai. Tas automobilis važiavo prieš pėsčiųjų perėją, atstumo negali pasakyti. Po susidūrimo „VW Passat“ jau nebebuvo. Kito automobilio nematė, nes yra blogas matomumas. „VW Passat“ matomumo niekas neužstojo, nes važiavo kaire puse, o „VW Golf“ visiškai nematė. Pamatė, kad „VW Golf“ atvažiuoja ir trenkėsi, kai buvo vienas prie kito. D. L. per korpusą nebuvo aplenkęs „VW Passat“ automobilio. „VW Passat“ važiavo savo puse, nes kairė pusė gerai matosi. D. L. per pėsčiųjų perėją lenkė automobilį „VW Passat“. Prie pėsčiųjų perėjos įvyko jos ir D. L. automobilių susidūrimas.

Nukentėjusysis J. P. parodė, jog 2017 m. vasario 22 d., apie 8:00 val., ryte, Kvėdarnoje pateko į avariją, per kurią buvo sužalotas. Ryte mama R. P. su automobiliu „Audi“ jį vežė į mokyklą. Sustojo prie sankryžos tarp Pagojų ir Saulėtekio gatvių. Mama pasižiūrėjo į abi puses, iš kairės nebuvo transporto priemonių, o iš dešinės pusės yra matomumas labai blogas. Po truputį su automobiliu riedėjo į sankryžą, abu pasilenkę žiūrėjo į dešinę pusę. Tuo tarpu viena mašina lenkė kitą ir įvyko avarija. Atvažiavo policija, greitoji, kuri jį išvežė į Šilalės ligoninę. Jį apžiūrėjo, tačiau nerado jokių sužalojimų, todėl išleido namo. Važiuojant į namus, jam buvo negerai su žandikauliu, todėl mama išvežė jį į Klaipėdą. Ligoninėje nustatė, kad yra lūžęs žandikaulis, todėl gydėsi savaitę laiko. Jam sukabino žandikaulį, negalėjo eiti į mokyklą, valgyti normalaus maisto. Paskui mėnesį laiko gydėsi ambulatoriškai, dar žandikaulis buvo sukabintas. Po mėnesio išėmė ligoninėje kabes, tačiau dar mėnesį negalėjo kramtyti normalaus maisto. Patyrė sunkumų bendraujant su draugais, mokytojais, negalėjo normaliai pasiruošti kalbėjimo egzaminui. Reiškia 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Iš dalies palaiko civilinį ieškinį, nes mano, kad mama yra nekalta. Ji juo rūpinosi, vežė į ligoninę, gamino valgyti, todėl laiko kaltą tik D. L. dėl autoįvykio. Iš mamos neprašo priteisti civilinį ieškinį, jo atsisako iš dalies. Mama po truputį riedėjo į sankryžą, o jie pasilenkę žiūrėjo į dešinę pusę. Pamatė dvi mašinas, kurios buvo viena šalia kitos. Tie automobiliai buvo šalia sankryžos. Vienas automobilis važiavo dešine puse, o kitas – kaire. Mano, kad vienas automobilis lenkė kitą, tačiau nespėjo aplenkti, išvažiavo priešais jų automobilį ir susidūrė. Yra kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“. Smūgis buvo stiprus. Kelias buvo sausas.

Specialisto išvada Nr. G 97/15(11) nustatyta, kad J. P. buvo padaryti šie sužalojimai: apatinio žandikaulio kairio kampo lūžimas. J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko, dėl apatinio žandikaulio kairio kampo lūžimo (1 t., b. l. 98-99).

Liudytoja A. T. parodė, jog 2017 m. vasario mėnesį, buvo rytas, su vyru V. T. važiavo su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. BMV 016. Vyras vairavo automobilį. Važiavo dukrą nuvežti į mokyklą prieš 8 val. iš Jauniaus gatvės į Saulėtekio gatvę, Kvėdarnos mstl., važiavo link Pagojų gatvės. Dar važiavo Saulėtekio gatve, prieš pat sankryžą. Pamatė, kad į Saulėtekio gatvę suka „Audi“ automobilis, kurį vairavo moteris R. P.. Automobilis sustojo, matė, kad pasižiūrėjo. Jos vyras išsigando, pasakė, kad greitai parvažiuoja kitas automobilis. Jie važiavo negreitai, apie 40 km/val. greičiu. Vyras pamatė, kad bus kažkas negerai, kad greitai parvažiuoja kitas automobilis, kuris buvo šviesios žalios spalvos. Automobilis juos lenkė. Vyras tai pamatė per galinį veidrodėlį, todėl bandė stabdyti, sukti automobilį, kuris užšoko ant šaligatvio prieš pat pėsčiųjų perėją. Vyras matė, kad tuoj bus susidūrimas, nes iš nugaros greitai parvažiavo kitas automobilis ir juos lenkė. Vyras matė, kad jau suka iš kitos gatvės „Audi“. Ten buvo tujos ir tas automobilis negalėjo matyti atvažiuojančio automobilio. Jie sustojo. Viskas vyko labai greitai, buvo smūgis, dviejų automobilių susidūrimas. „Audi“ apsisuko ratu nuo smūgio ant sankryžos. Pamatė, kad iš abiejų automobilių išlipo žmonės. Iš keleivio pusės išlipo vyrukas, iš šviesios mašinos, ir jis nuėjo prie tamsios mašinos. Toliau pamatė, kad iš tamsios mašinos išlipo moteris. Jie pravažiavo su automobiliu pro juos, nes vežė vaiką į mokyklą. Toje vietoje buvo kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ ir vyras stabdė savo automobilį prieš pėsčiųjų perėją gal prieš du metrus. Šviesios spalvos automobilis juos pradėjo lenkti iš toliau, o susidūrimas įvyko sankryžoje. Jų automobilį lenkė pėsčiųjų perėjoje. Automobilis „Audi“ suko iš šalutinio kelio, sustojo ir žiūrėjo, nes matomumas yra blogas. Mano, kad per greitai atvažiavo šviesios spalvos automobilis, todėl „Audi“ vairuotoja jo negalėjo pamatyti. Laikraštyje paskaitė skelbimą dėl autoįvykio. Atpažino R. P., nes įvykio metu pamatė, kad ji lipa iš automobilio. Ją pažįsta, nes pastaroji dirba ambulatorijoje, o ji ten neša laikraščius. Jie prieš sankryžą buvo su savo automobiliu, kai pamatė automobilį „Audi“. Iki sankryžos buvo 10-20 metrų. Jie važiavo tuo metu, nebuvo sustoję. Sustojo dėl to, kad pamatė, kad bus avarija. Kai pradėjo stabdyti, automobilis „Audi“ pradėjo judėti. Buvo sekundžių reikalas, nes matė, kad dvi mašinos susidurs. Matė pro šalį važiuojant „VW Golf“, kuris juos lenkė, tačiau nespėjo aplenkti, negrįžo į savo eismo juostą. Tikrai „VW Golf“ jų nebaigė aplenkti. Kai jų automobilis užlipo ant šaligatvio, tada jie visiškai sustojo, iki pėsčiųjų perėjos buvo gal du metrai. Tuoj pat išlipo „VW Golf“ vairuotojas iš automobilio ir ėjo prie R. P. automobilio.

Liudytojas V. T. parodė, jog 2017 m. vasario ar kovo mėnesį, buvo rytas, prieš 8 val., važiavo kartu su žmona su automobiliu „VW Passat“ Saulėtekio gatve, Kvėdarnos mstl. Jis vairavo automobilį. Pamatė per veidrodėlį, kad jį lenkia šviesiai žalios spalvos automobilis. Jie važiavo pagrindine gatve. Jis pasitraukė į šoną ir pamatė, kad iš tos gatvės pajudėjo dar viena mašina, o jį dar lenkė, todėl pagalvojo, kad nieko gero nebus. Pradėjo automobilį stabdyti, kuris slydo. Pasidavė į dešinę ir su automobiliu užlipo ant šaligatvio. Susidūrė du automobiliai, pabiro šukės. Pamatė, kad iš šviesios spalvos automobilio išlipo per dešinę pusę žmogus, kuris nuėjo prie kito tamsios spalvos automobilio, o jie nuvažiavo toliau. Per galinį veidrodėlį pamatė iš galo atvažiuojantį šviesios spalvos „VW Golf“ automobilį. Kitas automobilis pajudėjo iš Saulėtekio gatvės, kuri yra šalutinė. Tas automobilis pajudėjo, išlindo į pagrindinę gatvę, o „VW Golf“ automobilis jį lenkė, todėl prie pat jo automobilio įvyko susidūrimas. Jis pradėjo stabdyti. Viskas vyko staigiai. Prilėtino, o paskui pradėjo stabdyti, nes viskas buvo prie sankryžos. Važiavo apie 40 km/val. greičiu, kai pamatė per veidrodėlį atvažiuojantį „VW Golf“, kuris juos lenkė, nes važiavo greičiau už juos. Sankryžoje stovėjo ženklas „Pėsčiųjų perėja“, linijų nebuvo. „VW Golf“ jį lenkė prieš pėsčiųjų perėją, tačiau lenkimo manevro nepabaigė. Susidūrimas įvyko sankryžoje. Yra tikras, kad jo „VW Golf“ nepabaigė aplenkti. Nedaug užvažiavo ant šaligatvio su automobiliu, per ratą. „Audi“ važiavo pirma pavara, judėjo lėtai, negreitai, tačiau jos greičio negali pasakyti. Negali pasakyti, kiek pavažiavo, kol jį lenkė automobilis „VW Golf“. Matė smūgį, kuris buvo gal 3 metrų atstumu. Tą dieną į ženklą nežiūrėjo. Ta gatve kiekvieną dieną važinėja. Matomumas į dešinę yra blogas išvažiuojant iš Saulėtekio gatvės, nes yra aukšta gyvatvorė, todėl norint pamatyti, ar nėra kliūties, reikia iškišti mašiną per kapotą. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 r., b. l. 135-136), liudytojas paaiškino, jog viskas buvo senokai, todėl jis ne viską prisimena.

Liudytojas A. K., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu, parodė, jog kadangi eismo įvykis buvo beveik prieš metus laiko, todėl sunku prisiminti. Jis braižė eismo įvykio vietos schemą. Buvo dar vienas ekipažas atvažiavęs ir jie padėjo išmatuoti įvykio vietą. Kartu dalyvavo ir eismo įvykio dalyviai – automobilių „Audi 100“ ir „VW Golf“ vairuotojai. Išsiaiškino įvykio aplinkybes. Iš šalutinės gatvės išvažiavo automobilis „Audi 100“, o „VW Golf“ automobilis važiavo pagrindine gatve ir lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje. Lenkimo momentu įvyko susidūrimas, nes automobilis „Audi 100“ buvo jau išvažiavęs į pagrindinę gatvę. To automobilio, kurį lenkė „VW Golf“ vairuotojas, įvykio vietoje nebebuvo, jo numerių niekas nenurodė. Automobiliai kaip stovėjo, taip viskas ir buvo pavaizduota eismo įvykio schemoje. Nepamena, ką sakė automobilių vairuotojai. Viską išmatavo, kiek ant asfalto buvo, kokios žymės, stabdymo, viskas yra išmatuota. Kaip automobiliai stovėjo, taip yra išmatuota. Visi pririšimai padaryti, ant asfalto buvo rievės išrėžtos ir jos yra pažymėtos eismo įvykio schemoje. Ten įvyko susidūrimas, kur ta rievė buvo. Automobilis „Audi 100“ į pagrindinį kelią buvo išvažiavęs 0,85 cm. „VW Golf“ lenkė kitą transporto priemonę, kurios nerado įvykio vietoje. Lenkimo metu įvyko susidūrimas. Kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ buvo. D. L. pasakė, kad tas ženklas yra nusuktas, tačiau „zebras“ matėsi gerai ant gatvės važiuojamosios dalies. Parodžius eismo įvykio schemą, paaiškino, jog kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ yra nusuktas 90 laipsnius kampu ir tai yra pažymėta schemoje. Tačiau „zebra“ aiškiai matosi. „VW Golf“ vairuotojas parvažiavo nuo vaistinės pusės, todėl „zebras“ jam matėsi puikiai. Kelio danga buvo lyg sausa, matomumas geras. Eismo įvykio schemoje Nr. 7 pažymėtas pėdsakas galėjo likti nuo automobilio „Audi“, nes buvo jis naujai išrėžtas, galėjo būti ratu išrėžtas tas pėdsakas. Atstumo negali pasakyti iki susidūrimo vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Specialistas D. J. paaiškino, jog byloje pateikė dvi specialisto išvadas. Antroji išvada papildo pirmąją išvadą, kadangi buvo pateikti papildomai nauji duomenys. Tvirtina abi pateiktas išvadas. Abi išvados yra kategoriškos, antrosios išvados antroji dalis yra sąlyginė, nes objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti objektyviai, kad tikrai buvo lenkiamas automobilis „VW Passat“, kaip buvo nurodyta, jis kaip specialistas negalėjo nustatyti, todėl ji yra kategoriška, sąlyginė. Jis turėjo liudytojų parodymus, teikiant specialisto išvadą, tačiau jų vertinimas nėra specialisto kompetencija. Teismas turi patvirtinti ar paneigti liudytojų parodymus. Jam buvo tokie duomenys buvo pateikti, todėl buvo duota sąlyginė išvada. Jeigu teismas patvirtins, kad tikrai tai buvo, tai tada galima sakyti, kad visa išvada yra kategoriška. Techniniu požiūriu buvo nepriimtini abiejų eismo dalyvių veiksmai, tiek automobilis „Audi 100“ įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam, tiek pat techniniu požiūriu lygiaverčiai automobilis „VW Golf“ toje vietoje negalėjo vykdyti lenkimo manevro, nes tai yra pėsčiųjų perėja. Techniniu požiūriu yra draudžiama vykdyti lenkimo manevrą ir dėl ko abiejų vairuotojų veiksmai yra lygiaverčiai dėl eismo įvykio priežasties kilimo. Jeigu vienas vairuotojas būtų vykdęs visus reikalavimus, techniniu požiūriu, eismo įvykio nebūtų ir jeigu antrasis vairuotojas būtų vykdęs visus reikalavimus, eismo įvykio taip pat nebūtų. Techniniu požiūriu abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo įvykio kilimą. Jeigu automobilis „VW Golf“ būtų buvęs savo eismo juostoje, susidūrimas su „Audi“ nebūtų įvykęs ir jeigu „Audi“ nebūtų iškišusi „nosį“ į pagrindinį kelią, susidūrimo nebūtų. Kelių ženklinimo standartas yra ne jo kompetencija. Techniniu požiūriu vairuotojas turi vertinti ne tik ženklus, bet ir horizontalaus ženklinimo linijas. Jeigu horizontalus ženklinimas prieštarauja kelio ženklams, techniniu požiūriu, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais. Tiek horizontalus kelio ženklinimas, tiek kelio ženklai yra lygiaverčiai. Iš esmės, jeigu nėra kelio ženklo, vairuotojui gerai matėsi „zebras“ horizontalus kelio ženklinimas. Kai kurie matmenys nesutampa, pėdsakai yra pavaizduoti schemoje, tačiau ne visi yra matmenys, kurių pagrindu galėtų pasakyti, kad toje vietoje buvo taip ir nustatyti visas transporto priemonių judėjimo aplinkybes. Schemoje kai kur matmenys nesutampa, prieštarauja vieni kitiems, o kai kur trūksta matmenų, todėl negalima atlikti eismo įvykio modeliavimo ir nustatyti tų tikrųjų transporto priemonių judėjimo greičių susidūrimo metu. Automobilio „Audi 100“ padėtis buvo pakeista vos ne 180 laipsnių kampu dėl susidūrimo su „VW Golf“, todėl „VW Golf“ buvo ženkliai didesnis greitis negu „Audi 100“, tačiau skaičiais greičio įvardinti negali, nes negalima atlikti skaičiavimų, įvykio modeliavimo, kad nustatyti tiksliai aplinkybes, išvados gali būti klaidingos. Techniniu požiūriu, jeigu automobilis važiuoja vienas didesniu greičiu, o kitas – mažesniu, jau galima atlikti lenkimo manevrą, tačiau klausimas, kuriame kelio ruože tą lenkimą įvykdys. Kuo greičių skirtumas yra didesnis, tuo greičiau įvykdys lenkimo manevrą. Tikėtina, kad galėjo būti „VW Golf“ važiavimo greitis 50-60 km/val., tačiau tiksliai negalima pasakyti, nes automobilis „Audi 100“ judėjo. Tikėtina, kad „Audi 100“ greitis buvo nedidelis, tačiau šis automobilis yra sunkesnis negu „VW Golf“. Techniniu požiūriu sutinka su eismo įvykio schemoje pažymėta susidūrimo vieta, prieštaravimų neįžvelgia ir tas įbrėžimas galėjo būti padarytas tiek „VW Golf“, tiek „Audi 100“. Labiau tikėtina, kad „Audi 100“. Saulėtekio ir Pagojaus gatvės kertasi ne stačiu kampu. Tai mato pagal palydovinę eismo įvykio vietos nuotrauką. „Audi 100“ vairuotojui palengvino matomumą, kad gatvės kertasi ne stačiu kampu. Jeigu automobilis manevrą daro į dešinę, tai jis stovi įstrižai, pasisukęs priekiu judėjimo kryptimi ir techniniu požiūriu pamatyti turėtų būti lengviau, tačiau kiekvienas automobilis yra individualus. Į priekinės dalies kairę pusę teko „VW Golf“ smūgis. Susidūrimo pėdsakais padarė išvadą, kad „VW Golf“ buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, buvo duomenys, kad yra pėsčiųjų perėja. Lenkimas yra judančios transporto priemonės apvažiavimas, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą. Jeigu automobilis stovi, tai yra ne lenkimas, o apvažiavimas. Techniniu požiūriu vairuotojas turi automobilį stabdyti, jeigu priekyje yra kliūtis ir kliūtį apvažiuoti tada, kai yra įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Sankryžoje „VW Golf“ važiavo pagrindiniu keliu, kuris nepažymėtas kelio ženklais. Lenkimo manevras kaip ir galimas, tačiau yra pėsčiųjų perėja, kuri vairuotojui draudžia pradėti lenkimo manevrą. Jeigu pradėjai prieš tai, tai privalai stabdyti, nes linijos yra matomos, nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą, nes yra pėsčiųjų perėja. Per perėją važiuoji tada, kada įsitikini, kad važiuoti yra saugu. Nemato priežasčių dėl ko vairuotojas galėjo nematyti ir suvokti, kad nėra pėsčiųjų perėjos. Jis turėjo suvokti iš „zebras“ linijos, horizontalaus ženklinimo. Toje vietoje buvo ištisinė linija. Negali pasakyti, kokiu atstumu iki pėsčiųjų perėjos buvo pradėtas lenkimo manevras, nes nežino važiavimų greičių, tik tikėtina, kad prieš pėsčiųjų perėją. Techniniu požiūriu, jeigu negali matyti sukdamas į dešinę, reikia išlipti ir pasižiūrėti. „Audi 100“ priekis yra didelis. Kelių ženklinimo standartai yra ne specialisto kompetencija. Vairuotojui matosi horizontalus ženklinimas „zebras“. „Zebras“ laikyti pėsčiųjų perėja vairuotojui yra privaloma, yra aibė taisyklių, teisės aktų.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Šilalės r., Kvėdarnos mstl., Saulėtekio ir Pagojo gatvių sankryža. Matyti, kad automobilis ,,Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Pagojo g. kairėje pusėje, priekiu link pagrindinio kelio Nr. 164 Mažeikiai - Plungė - Tauragė, automobilis ,,VW Golf“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Pagojo g. dešinėje pusėje, priekiu link pagrindinio kelio Nr. 164 Mažeikiai - Plungė - Tauragė (t. 1, b. l. 27-31, 32-34, 35).

2017 m. kovo 21 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis ,,VW Golf“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Matyti, kad sugadinta minėto automobilio priekinė dalis, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekiniai sparnai, priekinis bamperis, priekiniai šviesų ir posūkio žibintai, priekinės kairės pusės ratas. Automobilis grąžintas D. L. (1 t., b. l. 39-40, 41-44, 46).

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. kovo 21 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis ,,Audi 100“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Matyti, kad sugadinta minėto automobilio priekinė dalis, susikilęs priekinis stiklas, sulankstytas variklio dangtis, sulenkti abu priekiniai sparnai, išdužę abu priekiniai šviesų ir posūkio žibintai, suskilusios radiatoriaus grotelės, suskilęs priekinis buferis. Automobilis grąžintas R. P. (1 t., b. l. 51-52, 53-55, 57).

2017 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. 11K-152(17) nustatyta, kad techniniu požiūriu nagrinėjamo įvykio kilimą sąlygojo automobilio ,,Audi 100“ vairuotojos R. P. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu ir sankryžoje vykdydama posūkio į dešinę, įvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą, nedavė kelio sankryžoje pagrindiniu keliu jai iš dešinės važiavusiam automobiliui ,,VW Golf“ ir su juo susidūrė (1 t., b. l. 61-69).

2017 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados Nr. 11K-213(17) nustatyta, kad techniniu pažiūriu nagrinėjamo įvykio kilimą sąlygojo: 1) automobilio ,,Audi“ vairuotojos R. P. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu ir sankryžoje vykdydama posūkio į dešinę, įvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą, nedavė kelio sankryžoje pagrindiniu keliu jai iš dešinės važiavusiam automobiliui ,,VW Golf“ ir su juo susidūrė; 2) jeigu prieš pat susidūrimą su automobiliu ,,Audi 100“, automobiliu ,,VW Golf“ buvo vykdomas automobilio ,,VW Passat“ lenkimo manevras, kuris buvo pradėtas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, tai automobilio ,,VW Golf“ vairuotojo D. L. veiksmai, - keldamas grėsmę eismo saugumui, nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje vykdė lenkimo manevrą, dėl ko išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su į priešpriešinio eismo juostą iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu ,,Audi 100“ - techniniu požiūriu taip pat sąlygojo nagrinėjamo įvykio kilimą (1 t., b. l.76-79).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda, jei transporto priemonę vairavęs asmuo padaro Kelių transporto eismo saugumo (ar transporto priemonių eksploatavimo) taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais (BK 281 straipsnio 1 dalis - nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir kai nustatoma eismo įvykį (ir jo metu atsiradusius kitus padarinius) sukėlusio vairuotojo kaltė. Tuo atveju, jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu išsiaiškinti (nustatyti), kurio iš jų padarytas KET pažeidimas tapo būtina (ne atsitiktinė) padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo nustatymas yra teismo, o ne specialistų (ekspertų) kompetencija. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė - nusikalstamas pasitikėjimas (asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti) arba nusikalstamas nerūpestingumas (asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė pasekmių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti).

Specialisto išvados patvirtina, kad techniniu požiūriu įvykio kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai:

D. L., vairavęs jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas pagrindiniu keliu, pėsčiųjų perėjoje, pažymėtoje horizontaliuoju ženklinimu „Zebra“ ir kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje susidūrė su iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. P.. Šiais veiksmais pažeidė KET 4 p. (eismo dalyvių elgesys grindžiamas pagarba ir atsargumu), 5 p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis), 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 140.4 p. (lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose).

R. P. vairavo jai priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio, tai yra iš Saulėtekio g., nepraleido pagrindiniu keliu, tai yra Pagojo gatve, važiavusios transporto priemonės, tai yra automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio D. L.. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p. (eismo dalyvių elgesys grindžiamas pagarba ir atsargumu), 5 p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis), 154 p. (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Specialisto išvadose konstatuota, jog techniniu pažiūriu nagrinėjamo įvykio kilimą sąlygojo: 1) automobilio ,,Audi“ vairuotojos R. P. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu ir sankryžoje vykdydama posūkio į dešinę, įvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą, nedavė kelio sankryžoje pagrindiniu keliu jai iš dešinės važiavusiam automobiliui ,,VW Golf“ ir su juo susidūrė; 2) jeigu prieš pat susidūrimą su automobiliu ,,Audi 100“, automobiliu ,,VW Golf“ buvo vykdomas automobilio ,,VW Passat“ lenkimo manevras, kuris buvo pradėtas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, tai automobilio ,,VW Golf“ vairuotojo D. L. veiksmai, - keldamas grėsmę eismo saugumui, nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje vykdė lenkimo manevrą, dėl ko išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su į priešpriešinio eismo juostą iš šalutinio kelio išvažiavusiu automobiliu ,,Audi 100“ - techniniu požiūriu taip pat sąlygojo nagrinėjamo įvykio kilimą.

Kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino. Teigia, kad įvykio dieną važiuodamas pagrindine gatve pamatė, kaip priešais ta pačia juosta važiavęs automobilis ėmė staigiai stabdyti, todėl kaltinamasis gavo išvažiuoti su savo automobiliu į kitą eismo juostą ir apvažiuoti tą automobilį. Jam apvažiuojant minėtą automobilį, priešais jį iš šalutinės gatvės išriedėjo kitas automobilis „Audi“, todėl su juo susidūrė. Prieš įvykį pagal savo važiavimo kryptį nematė kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ ir tik po avarijos pamatė, kad kelio ženklas yra nusuktas, „zebra“ juostos nematė.

Kaltinamasis D. L. teigia, jog jis nematė pėsčiųjų perėjos. Pamatė, kad kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ yra nusuktas jau po avarijos, o „zebra“ juostos jis iš viso nematė. Iš eismo įvykio vietos schemos (1 t., b. l. 35) matyti, jog schemoje Nr. 4 yra pažymėti kelio ženklai Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“. Vienas ženklas automobilio „VW Golf“ judėjimo kryptimi pavaizduotas nusuktas. Liudytojas policijos pareigūnas Arūnas Kurpeikis patvirtino, jog kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ avarijos vietoje buvo ir D. L. pasakė, kad tas ženklas yra nusuktas, apie ką jis eismo įvykio schemoje ir pažymėjo, jog kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ yra nusuktas 90 laipsniu kampu. Kaltinamasis D. L. teigia, kad jis nematė pėsčiųjų perėjos, o kaltinamojo gynėjas nurodė, jog Kelių eismo taisyklėse nėra paaiškinimo, kas yra pėsčiųjų perėja ir nėra nustatyta reikalavimo kaip turi būti pažymėta pėsčiųjų perėja. „Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklėse nurodyta, jog pėsčiųjų perėja - tai perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Taigi, mano, kad kelio ženklas būtinai turėjo būti, o kadangi jo nebuvo, tai kaltinamasis D. L. nesuprato, kad priekyje yra pėsčiųjų perėja.

Pėsčiųjų perėjos sąvoka yra reglamentuota Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-682 „Dėl pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių PPOT 16 patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo PPOT 16 taisyklės. Taisyklėse nurodyta, jog pėsčiųjų perėja - perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės, kuriame reglamentuota kaip turi būti pažymėta pėsčiųjų perėja „zebras“ (1.13.1 Nereguliuojamoji pėsčiųjų perėja. Naudojama, kai perėjos plotis yra mažesnis kaip 6 m.). Tokiu būdu iš aukščiau paminėtų teisės aktų seka, kad pėsčiųjų perėja turi būti pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linija, arba tik kelio ženklu. Šiuo atveju eismo įvykio vietoje buvo horizontalaus ženklinimo linijos ir kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“, kuris buvo nusuktas.

Kaltinamasis D. L. neigia matęs „zebra“ pažymėtą pėsčiųjų perėją. Specialistas D. J. dėl pėsčiųjų perėjos žymėjimo teisiamojo posėdžio paaiškino, jog techniniu požiūriu vairuotojas turi vertinti ne tik ženklus, bet ir horizontalaus ženklinimo linijas. Jeigu horizontalus ženklinimas prieštarauja kelio ženklams, techniniu požiūriu, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais. Tiek horizontalus kelio ženklinimas, tiek kelio ženklai yra lygiaverčiai. Šioje byloje mano, kad jeigu kelio ženklas buvo nusuktas, tai vairuotojui gerai matėsi „zebras“ horizontalus kelio ženklinimas. Peržiūrėjus fotonuotraukas darytas įvykio metu matyti, jog eismo įvykio metu buvo šviesu, „zebra“ juosta pažymėta pėsčiųjų perėja akivaizdžiai matėsi, kaltinamasis nurodė, jog Kvėdarnos miestelyje gyvena apie dvejus metus laiko ir tuo keliu yra važiavęs, todėl kaltinamojo neigimas, kad jis nematė pėsčiųjų perėjos, o ženklą „pėsčiųjų perėja“ būtų pamatęs, yra vertintinas kritiškai. Teismas mano, kad kaltinamojo D. L. atsakomybės nepašalina ta aplinkybė, jog ženklas „Pėsčiųjų perėja“ buvo nusuktas ir tai nereiškia, kad vairuotojas neturi pareigos laikytis ir kitų eismo taisyklių. Taip pat pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės galioja su prie taisyklių esančiais priedais, kurių eismo dalyviai taip pat privalo laikytis. Kelių eismo taisyklių 3 priede yra reglamentuotas kelių ženklinimas ir jo charakteristikos. Minėto punkto 1.13. nurodyta kaip yra žymimos pėsčiųjų perėjos ir vienas iš jų - 1.13.1. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Taigi, D. L., būdamas eismo dalyviu, privalo laikyti visų Kelių eismo taisyklėse ir jos prieduose nustatytų reikalavimų.

Kaltinamajam D. L. be to, jog jis pažeidė KET 4 p., kuriame nurodyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas pagarba ir atsargumu, 5 p., kuriame nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, 9 p., kuriame nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto pažeidimas, tai yra lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose. Kaltinamasis D. L. teigia, kad jis lenkė, apvažiavo automobilį, nes pastarasis važiuodamas prieš jį, staigiai ėmė stabdyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis, kuris važiavo ta pačia kryptimi prieš kaltinamojo D. L. automobilį, buvo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. BNV 016, kurį vairavo liudytojas V. T. ir su kuriuo įvykio dieną automobilyje buvo liudytoja A. T.. Teisiamajame posėdyje apklausus liudytojais V. T. ir A. T., pastarieji visiškai paneigė kaltinamojo D. L. pateiktą versiją. Liudytojas V. T. duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis visiškai tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, nes įvykis buvo seniai. Tačiau liudytoja A. T. parodymus davė nuoseklius, aiškius ir kurie sutapo su jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Abu liudytojai parodė, jog pamatę, kad iš galo parvažiuoja dideliu greičiu automobilis „VW Golf“, kuris liudytojų automobilį lenkė, o iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią suko automobilis „Audi“, būtent, dėl šios priežasties liudytojas V. T. automobiliu pradėjo trauktis ant šaligatvio ir sustojo. Minėti liudytojai nurodė, jog automobilis „VW Golf“ juos pradėjo lenkti iš toliau, o susidūrimas įvyko sankryžoje. Abu liudytojai patvirtina, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas juos lenkė pėsčiųjų perėjoje. Iki sankryžos buvo 10-20 metrų. Jie tuo metu važiavo, nebuvo sustoję. Sustojo dėl to, kad pamatė, kad bus avarija. Teismas mano, kad šie liudytojų parodymai iš esmės paneigia kaltinamojo D. L. pateiktą versiją, jog jis turėjo lenkti, kadangi priešais važiavęs automobilis staigiai stabdė. Priešingai minėti liudytojai patvirtino, jog pamatę, kad yra atliekamas jų automobilio lenkimas, po ko pamatę, kad iš šalutinio kelio suka automobilis ir įvyks avarija, tik tuomet pradėjo trauktis su automobiliu link šaligatvio. Nukentėjusysis J. P. taipogi patvirtino, jog lenkimas vyko pėsčiųjų perėjoje. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais. Be to, specialistas D. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad lenkimas yra judančios transporto priemonės apvažiavimas, susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą. Tačiau jeigu automobilis stovi, tai yra ne lenkimas, o apvažiavimas. Techniniu požiūriu vairuotojas turi automobilį stabdyti, jeigu priekyje yra kliūtis ir kliūtį apvažiuoti tada, kai yra įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Sankryžoje „VW Golf“ važiavo pagrindiniu keliu, kuris nepažymėtas kelio ženklais. Šuo atveju specialistas nurodė, jog lenkimo manevras kaip ir būtų galimas, tačiau yra pėsčiųjų perėja, kuri vairuotojui draudžia pradėti lenkimo manevrą. Jeigu pradedama lenkti prieš pėsčiųjų perėją, tai privalai stabdyti, nes linijos yra matomos, nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą, o per perėją važiuoti tada, kada įsitikini, kad važiuoti yra saugu. Be to, eismo įvykio schemoje (1 t., b. l. 35) automobilių susidūrimo vieta pažymėta Nr. 7, iš kurios matyti, jog susidūrimas įvyko D. L. automobiliui esant priešpriešinėje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos esant 4,95 m atstumui, taigi lenkimo manevras nebuvo baigtas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. L. lenkė automobilį „VW Passat“ pėsčiųjų perėjoje, o ne jį sustojusį apvažiavo.

Specialistas D. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog jo išvada dėl D. L. yra sąlyginė. Tačiau, jeigu teisiamojo posėdžio metu surinkti duomenys patvirtins, kad kaltinamasis D. L. lenkė pėsčiųjų perėjoje, tuomet jo išvada yra kategoriška. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu ir pripažintini įrodymais, darytina išvada, jog D. L. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Todėl tokia D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajam D. L. kaltinime buvo inkriminuotas dar vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tai yra, jog kaltinamasis D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą - lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Tačiau iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, specialisto išvados, fotonuotraukų ir kitos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog nelygiareikšmių kelių sankryža nebuvo pažymėta taip, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas, tai yra nebuvo pažymėta kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias, taip pat nebuvo nubraižytos ištisinės juostos, kurios draustų lenkimo manevrą nelygiareikšmių kelių sankryžose, todėl ši kaltinimo dalis ir kaltinimo dalis žodžiais „nelygiareikšmių kelių sankryžoje“, kadangi kaltinimas suformuluotas taip, jog inkriminuojamas D. L. lenkimas ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje, naikintina neįrodžius, kad kaltinamasis D. L. pažeidė šį punktą. Atitinkamai iš kaltinamosios R. P. kaltinimo, kuriame perrašyta kaltinamojo D. L. kaltinimo dalis, taip pat šalintini kaltinimo žodžiai „nelygiareikšmių kelių sankryžoje“. Toks kaltinimo aplinkybių pakeitimas nekeičia veikos kvalifikavimo ir kaltinamojo atsakomybės dydžio.

Kaltinamoji R. P. kalta neprisipažino. Teigia, kad privažiavusi iš šalutinio prie pagrindinio kelio sustojo, iš kairės pusės nebuvo jokio automobilio. Po truputį išjudėjo į sankryžą, abu su sūnumi nukentėjusiuoju J. P. pasilenkę žiūrėjo į dešinę pusę, kadangi ten matomumas yra labai blogas, ten yra užsodintos tujos, yra gyvatvorė aukšta, tvora prie pat kelio, todėl, kad pamatyti dešinę pusę, reikia su automobiliu kažkiek išlįsti į pagrindinį kelią. Ji įjungė pirmą pavarą ir po truputį išriedėjo su automobiliu, kad matytų dešinę pusę. Išriedėjo prie pat pėsčiųjų perėjos, kuri nebuvo užsnigusi ir iš karto pajuto smūgį. Mano, kad kaltas yra automobilio „VW Golf“ vairuotojas, kadangi D. L. lenkė kitą automobilį, kuris važiavo prieš jį, tačiau lenkimo manevro nepabaigė. Yra kelio ženklas ir pažymėta, kad pėsčiųjų perėja, kuri nebuvo apsnigta, matėsi žymės. D. L. važiavo dideliu greičiu, nes iš smūgio tai matosi. Ji išvažiavo iš šalutinio kelio ir suko į dešinę, nes D. L. automobilio nematė. Nukentėjusysis J. P. parodė analogiškai kaip ir kaltinamoji R. P., jog sustojus prie sankryžos tarp Pagojų ir Saulėtekio gatvių ir pasižiūrėjus, jog iš kairės nebuvo transporto priemonių, o iš dešinės pusės yra matomumas labai blogas, po truputį su automobiliu riedėjo į sankryžą ir abu pasilenkę žiūrėjo į dešinę pusę, kai pamatė dvi mašinas, iš kurių vienas automobilis važiavo dešine puse, o kitas – kaire. Mano, kad vienas automobilis lenkė kitą, tačiau nespėjo aplenkti, išvažiavo priešais jų automobilį ir susidūrė.

Kaltinamajam R. P. be to, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas pagarba ir atsargumu, 5 p., jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 154 punkto pažeidimas, tai nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Byloje ginčo dėl to, kad R. P. kelias buvo šalutinis, kaltinamojo D. L. – pagrindinis, nekilo, todėl teismas plačiau šios aplinkybės neaptarinėja. Specialistas pateiktose išvadose, kurių byloje buvo dvi, tai yra, pirminė išvada, kurioje nebuvo liudytojų parodymų ir antroje išvadoje, kurią galima laikyti kaip patikslintą išvadą, abiejose išvadose kategoriškai nurodė, jog techniniu požiūriu įvykio kilimą sąlygojo automobilio ,,Audi“ vairuotojos R. P. veiksmai, - nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu ir sankryžoje vykdydama posūkio į dešinę, įvažiavimo į pagrindinį kelią manevrą, nedavė kelio sankryžoje pagrindiniu keliu jai iš dešinės važiavusiam automobiliui ,,VW Golf“ ir su juo susidūrė. Teisiamojo posėdžio metu specialistas D. J. šias abi išvadas patvirtino ir nurodė, jog šios abi jo išvados yra kategoriškos.

Iš eismo įvykio schemos matyti, jog automobilių susidūrimo vietoje, pažymėtoje Nr. 7, užfiksuotas automobilio „Audi 100“ išsikišimas į pagrindinę gatvę 0,85 m. Specialistas paaiškino, jog galėjo būti apie 1 metrą su trupučiu. Atstumas nuo dešinio krašto iki automobilių susidūrimo vietos yra 1,30 m. Kaip matyti iš kaltinamosios R. P. pastaroji neneigia, jog privažiavusi prie pagrindinio kelio, įsijungusi pirmą pavarą lėtai judėjo į dešinę, tačiau galima teigti, jog iš dešinės pusės kelio ir galimai juo atvažiuojančių automobilių nematė, tačiau išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį, tikėjosi, jog automobilių nebus. Nors kaltinamoji nurodo, kad jai matymą užstojo gyvatvorė ir kitaip ji nebūtų galėjusi išsukti iš šalutinio kelio į pagrindinį, tačiau teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė nepaneigia to fakto, jog kaltinamoji neįsitikinusi, kad pagrindiniu keliu nėra atvažiuojančios transporto priemonės, ką privalėjo padaryti, nedavė pastarajai kelio ir įvyko eismo įvykis. Kaltinamoji R. P. teigia, jog automobilis „VW Golf“ lėkė dideliu greičiu, tačiau byloje nebuvo galima nustatyti nei automobilio „VW Golf“, nei automobilio „Audi 100“ greičio, dėl aplinkybių, kurios nurodytos specialisto išvadoje, tai yra, jog negalint identifikuoti faktinių transporto priemonių padėčių po įvykio, negalima atlikti įvykio aplinkybių modeliavimo, nustatyti transporto priemonių judėjimo greičių susidūrimo metu bei kitų detalių įvykio aplinkybių. Įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu, neatliekant įvykio aplinkybių modeliavimo, būtų galima skaičiavimais nustatyti automobilių judėjimo greičius įvykio metu. Tikėtina, jog kaltinamasis D. L. galėjo važiuoti 50-60 km/h greičiu. Tačiau kaip jau buvo minėta greičiai įvykio metu nustatyti, tačiau teismas mano, jog veikos kvalifikavimui tai esminės įtakos neturi.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji R. P. išlindusi su automobiliu į pagrindinį kelią apie 1 metrą, sukėlė eismo įvykį, todėl darytina išvada, jog R. P. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Todėl tokia R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatant asmens kaltę, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015, 2K-325-942/2017).

Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad dėl minėto eismo įvykio kalti abu vairuotojai – ir D. L., ir R. P.. Abu eismo dalyviai, tiek kaltinamoji R. P. automobiliu „Audi 100“ įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam, tiek kaltinamasis D. L. automobiliu „VW Golf“ negalėjo vykdyti lenkimo manevro pėsčiųjų perėjoje, todėl abiejų vairuotojų veiksmai yra lygiaverčiai dėl eismo įvykio priežasties kilimo. Jeigu vienas vairuotojas būtų vykdęs visus reikalavimus, eismo įvykio nebūtų ir jeigu antrasis vairuotojas būtų vykdęs visus reikalavimus, eismo įvykio taip pat nebūtų. Taigi, abiejų vairuotojų veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamųjų D. L. ir R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes.

Kaltinamieji D. L. ir R. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteisti, dirba, D. L. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 46-47), R. P. administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 42). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems straipsnio sankcijoje už numatytą nusikaltimą vieną iš bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį. Nustatant konkretų baudos dydį, taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmės ir nuobaudų dydis 37,66 euro.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktiniai diskai – vaizdo ir garso įrašas su nukentėjusiojo J. P. apklausa ir diskas su fotonuotraukomis iš įvykio vietos – paliktini saugoti byloje.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų D. L. ir ADB „Gjendisige“, R. P. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 3000 € neturtinės žalos (1 t., b. l. 101-102).

Kaltinamieji D. L. ir R. P. su ieškiniu nesutiko, nes jie dėl eismo įvykio nėra kalti, todėl neprivalo atlyginti žalos.

Atsakovo ADB „Gjendisige“ atstovas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, jog pagal gautą ieškinį paskaičiavo galimas draudimo išmokas, atsižvelgdami į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, ADB „Gjendisige“ apskaičiavo 2000 eurų dydžio draudimo išmoką J. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kadangi dėl J. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsakingi galimai keli asmenys, tai yra D. L. ir R. P., todėl nukentėjusiajam paskaičiuota neturtinės žalos suma 2000 eurų mažintina 50 procentų, tai yra proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei, todėl J. P. paskaičiuota draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra 1000 eurų. Šią sumą sutinka išmokėti tik teismus nustačius kaltinamojo D. L. kilusią dalinę 50 proc. civilinę ir/ar nesant kitų aplinkybių, šalinančių/mažinančių draudiko pareigą atlyginti patirtą žalą (2 t., b. l. 149-151)

Atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog civilinis atsakovas įvertino ieškinį ir mano, kad jo atžvilgiu reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas. Nukentėjusiojo sužalojimus lėmė tik vieno transporto priemonės valdytojo – D. L. veiksmai. R. P. kaltė kildinama vien dėl to, kad ji išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad jos veiksmai sąlygojo įvykio kilimą ir žalos nukentėjusiajam padarymą. Be to, nurodo, jog net darant prielaidą, kad abiejų vairuotojų veiksmai lėmė žalą, tenkinant civilinio ieškinio reikalavimus, būtina šioje byloje nustatyti kiekvieno iš jų kaltės dalį ir jos pagrindu priteisti žalą iš civilinių atsakovų. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad padarytą žalą lėmė R. P. veiksmai, bendrai priteista neturtinės žalos suma neturėtų viršyti 2000 eurų dydžio, o iš civilinio atsakovo galėtų būti priteista suma, proporcinga R. P. atsakomybės daliai (2 t., b. l. 160-161).

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi šioje normoje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, išreiškiantis civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę: taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, siekiama grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos.

Byloje nustatyta, jog transporto priemonės buvo apdraustos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėse: automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ADB „Gjendisige“, o automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kadangi dėl eismo įvykio kalti abu transporto priemonių, kurios buvo apdraustos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, valdytojai, todėl šiuo atveju kyla valdytojų D. L. ir R. P. civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiam asmeniui. Tokiu būdu, pagal galiojančius teisės aktus, draudimo bendrovės privalo betarpiškai atlyginti D. L. ir R. P. veiksmais padarytą žalą, šiuo atveju, neturtinę žalą.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo parodymais, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad dėl D. L. ir R. P. neatsargių nusikalstamų veiksmų J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jam eismo įvykio metu padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžimas. Ligoninėje gydėsi savaitę laiko, buvo sukabintas žandikaulis, negalėjo eiti į mokyklą, valgyti normalaus maisto. Po to mėnesį laiko gydėsi ambulatoriškai. Po mėnesio išėmė ligoninėje kabes, tačiau dar mėnesį negalėjo kramtyti normalaus maisto. Patyrė sunkumų bendraujant su draugais, mokytojais, negalėjo normaliai pasiruošti kalbėjimo egzaminui. Taigi, akivaizdu, kad dėl patirto sužalojimo J. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumų, nes pakankamai ilgą laiką negalėjo užsiimti sau įprasta veikla. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies ir iš civilinių atsakovų nukentėjusiojo naudai priteistina 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. P. pareiškė, jog atsisako civilinio ieškinio iš dalies, tai yra, nereikalauja priteisti neturtinės žalos iš civilinės atsakovės R. P.. Baudžiamajame procese pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir atsisakyti nuo ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas J. P. pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo civilinės atsakovės R. P. atžvilgiu, teismas atsisakymą priima.

Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo redakcija). Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sisteminiu normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi minėtas įstatymas įtvirtina subsidiariąją draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolę prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nukentėjusiajam J. P. iš atsakovų draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistinas neturtinės žalos atlyginimas po 1000 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (1920,66 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

R. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 51 MGL (1920,66 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti J. P., gim. (duomenys neskelbtini) , iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, 1000 eurų neturtinės žalos.

Priteisti J. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, adresas Ukmergės g. 280, Vilnius, 1000 eurų neturtinės žalos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktinius diskus su nukentėjusiojo apklausos vaizdo ir garso įrašu ir diską su fotonuotraukomis iš įvykio vietos – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė