Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Visų pirma dėl apelianto tvirtinimo, jog apylinkės teismo nutartis pratęsti nuobaudos skyrimo terminą priimta neišklausius jo nuomonės bei nesant tokiai nutarčiai priimti teisinio pagrindo, pažymėtina, jog apylinkės teismas nuobaudos skyrimo terminą pratęsė nutartimi 2010 m. sausio 29 d. teismo posėdyje (I t. b. l. 96 – 98), apie kurį Z. V. buvo informuotas (I t. b. l. 72), tačiau į jį dėl savo pasirinkto elgesio modelio neatvyko. Minėta teismo nutartis tinkamai motyvuota, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apelianto prašymas pripažinti nepagrįsta 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir ją panaikinti bei taikyti atsakomybės senatį netenkintinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Z. V. kaltė, padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo bei nuobaudą individualizavo tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo nutarimo motyvacija išties neišsami, tačiau tokia aplinkybė šiuo atveju neleidžia procesinio sprendimo vertinti kaip be motyvų, nes iš apylinkės teismo nutarimo aiškiai matyti jo motyvuojamoji dalis ir iš jos turinio aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą rezoliucinėje dalyje.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnį UAB (duomenys neskelbtini) vadovo Z. V. atžvilgiu pradėta pagal Bendrovės akcininko J. M. 2009 m. lapkričio 30 d. pareiškimą, kuriame formuluojamas kaltinimas už tai, kad Z. V.: pirma, nepateikė pagal 2009 m. rugpjūčio 11 d. prašymą prašytų dokumentų, reikalingų pasiruošti 2009 m. rugpjūčio 21 d. visuotiniam akcininkų susirinkimui; antra, nepateikė pagal 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. spalio 5 d. ir 2009 m. spalio 30 d. prašymus reikalauto 2009 m. rugpjūčio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo su atitinkamais priedais; trečia, nepateikė pagal 2009 m. spalio 6 d., 2009 m. spalio 30 d. prašymus reikalautų 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentų (I t. b. l. 1 – 4, 41 – 43, II t. b. l. 160). Atsižvelgiant į tai, matyti, jog Z. V. teiginys, neva teismas išėjo iš 2009 m. lapkričio 30 d. J. M. pareiškimo ribų, nepagrįstas, o paties apelianto skundo argumentai, neliečiantys jau paminėtus prašymus ir su jais susijusias aplinkybes, nenagrinėtini.

Taigi, iš to, kas nustatyta, matyti, jog byla pagal akcininko J. M. pareiškimą pradėta iš esmės dėl įstatymo numatytos informacijos nepateikimo, todėl šiuo atveju būtina nustatytina, kokios informacijos buvo prašyta, ar ją teikti Z. V. turėjo pareigą ir ar tokią pareigą įvykdė. J. M. ir M. M., atstovaujami advokato U. Pėdnyčios, 2009 m. rugpjūčio 11 d. prašymu (be kita ko) prašė Z. V. per 3 dienas nuo šio rašto gavimo pateikti 2009 m. rugpjūčio 21 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus įteikiant asmeniškai Juozui ar M. M. arba jų atstovui adresu Kęstučio g. 43/Latvių g. 17-26, Vilnius, taip pat sudaryti galimybę Juozui ar M. M. arba jų atstovui susipažinti su kitais bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su 2009 m. rugpjūčio 21 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke bei informuoti raštu Kęstučio g. 43/Latvių g. 17-26, Vilnius, arba faksu, kokiu būdu ir tvarka tai būtų galima realizuoti (I t. b. l. 26-27). Nustatyta, jog šis prašymas gautas tą pačią dieną ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštu (išsiųstas 2009 m. rugpjūčio 14 d. išpirktine pašto korespondencijos siunta) akcininkams (be kita ko) Z. V. atsakė, jog atsižvelgiant į tai, kad susirinkimo dokumentus prašoma įteikti asmeniškai, paaiškina, kad dokumentus gauti ir susipažinti su jais galima pateikus akcininko sertifikatą bendrovės adresu jos darbo valandomis Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, III aukšte (II t. b. l. 23 – 24). Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog tuo metu galiojusio ABĮ 26 straipsnio 10 dalyje buvo įtvirtinta, jog ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais bendrovės vadovui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto pagrindimą, jis turi būti pridėtas prie sprendimo projekto. Taigi pažymėtina, jog minėtame prašyme aiškiai nurodyta, kokiu adresu į pateiktą prašymą reaguoti - Kęstučio g. 43/Latvių g. 17-26, Vilnius, tačiau atsakymas juo neišsiųstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kartu prie 2009 m. rugpjūčio 11 d. prašymo buvo pridėtos ir akcininkų teisinės pagalbos sutartys, kuriose aiškiai nurodyta (išskirta kursyvu), jog būtent advokatas iš bet kurių asmenų ir institucijų turi teisę gauti visus dokumentus, jų nuorašus, net jei juose yra kliento asmens duomenys (II t. b. l. 28 – 29). Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog akcininkams nebuvo sudarytos sąlygos jų prašomu būdu gauti susirinkimo sprendimo projektus bei tinkamai neatsakyta, kokia tvarka galima susipažinti su kitais bendrovės turimais dokumentais. J. M. 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymu prašė Z. V. pateikti ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo šio prašymo gavimo 2009 m. rugpjūčio 21 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su jo priedais (I t. b. l. 29). 2009 m. spalio 5 d. prašymu pakartotinai prašyta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti 2009 m. rugpjūčio 21 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su jo priedais (I t. b. l. 34), 2009 m. spalio 30 d. prašymu priminta, kad iki šiol į 2009 m. spalio 5 d. prašymą neatsakyta (I t. b. l. 38). Z. V. teigė, jog 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymo iš viso negavo, o 2009 m. rugsėjo 7 d. gavo tik J. M. atstovo lydraštį apie šio prašymo nepriėmimą, todėl 2009 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr.01-703 paprašė pateikti jo 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymą (II t. b. l. 36), tačiau jo iki šiol negavo, o 2009 m. spalio 5 d. prašymas gautas 2009 m. spalio 9 d. ir į jį atsakyta 2009 m. spalio 16 d. registruotu paštu (II t. b. l. 37, 39). ABĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus <...>. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog ABĮ 18 straipsnyje įtvirtinta bendrovės pareiga nereiškia pareigos siųsti prašomus dokumentus, tačiau bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (žr. nutartis bylose N5 –1298/2006, N5 –1298/2006 ir kt.). Apeliantas teigia, jog 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymo negavo, tačiau ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos akivaizdų ignoravimą pagrindžia jau tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. gavęs J. M. atstovo lydraštį, kuriame aiškiai nurodytas, anot apelianto, negautas prašymas su konkrečiu jo pavadinimu „Prašymas pateikti 2009 m. rugpjūčio 21 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo posėdžio protokolą“, Z. V. pakartotinai prašo pateikti analogišką prašymą. Be to, į akcininko atstovo pakartotinį 2009 m. spalio 5 d. prašymą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti 2009 m. rugpjūčio 21 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su jo priedais, apeliantas 2009 m. spalio 16 d. registruotu paštu išsiuntė atsakymą Nr.01-884 kartu pridėdamas protokolo kopiją be jokių priedų, siunta siųsta kaip išperkamoji. Bylos medžiaga patvirtina, kad toks atsakymas akcininko atstovo nebuvo gautas, nes jis atsisakė sumokėti siuntėjo sumą. ABĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama neatlygintinai, jei ko kita nenumato bendrovės įstatai. Įstatuose nustatytas atlyginimas negali viršyti šių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų. Iš byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 9.2 punkto matyti, kad bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams pateikiama atlygintinai ir pateikus akcijų sertifikatą, laikantis šių įstatų 9.1 punkto sąlygų, tačiau pabrėžtina, jog AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus filialas raštu išaiškino, jog pranešime apie siuntą nei jos siuntėjas, nei jo adresas nenurodomi (II t. b. l. 69, 73 – 76). Taigi apelianto teiginiai, kad akcininko atstovas sąmoningai neatsiimdavo dokumentų, visiškai nepagrįsti. J. M. atstovas 2009 m. spalio 6 d. prašymu prašė Z. V. pateikti pilnai sukomplektuotus bendrovės 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentus (I t. b. l. 31), 2009 m. spalio 30 d. rašte pažymėta, kad prašyti dokumentai su 2009 m. spalio 19 d. rašte Nr.01-899 „Dėl informacijos pateikimo“ minimomis pašto korespondencijomis pateikti nebuvo (I t. b. l. 38). Nustatyta, jog 2009 m. spalio 6 d. prašymą UAB (duomenys neskelbtini) gavo 2009 m. spalio 13 d. (II t. b. l. 46), apeliantas 2009 m. spalio 20 d. registruotu paštu išsiuntė atsakymą Nr.01-899, kuriuo atsakė, jog 2008 m. metinės bendrovės finansinė atskaitomybė ir pelno (nuostolio) ataskaita buvo įteiktos visuotinio susirinkimo metu, ką konstatavo antstolis R. V. (II t. b. l. 47). Pažymėtina, jog iš antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jo priedo – vaizdo įrašo – matyti, kad pilnai sukomplektuoto bendrovės 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentų įteikimas nebuvo fiksuotas (I t. b. l. 58, 62), be to, teisės aktai nedraudžia akcininkams prašyti pakartotinai pateikti tam tikrus dokumentus. Taigi, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad akcininko prašyta informacija nebuvo pateikta, taip Bendrovės vadovui pažeidžiant ABĮ 16 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį, Bendrovės įstatų 3.8.3, 7.10.2 ir 7.10.7 punktus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, likę apelianto prašymai (dėl liudytojų apklausos, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka) netenkinami, nes tam nėra būtinybės ir teisinio pagrindo, bei darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Z. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.