Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-438-31-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-27
Bylos Nr.: P-438-31-12
Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-06075-2009-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Veslava Ruskan, Romanas Klišauskas (pran.)
Pažeidėjas: Z. V.

Kategorijos

80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
80.13pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P438-31/2012Teisminio proceso Nr.4-01-3-06075-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.9; 80.11; 80.13 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1158/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažino Z. V., UAB „FF lizingas" vadovą, kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio („Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką skirdamas už tai 2000 Lt baudą.

Teismas konstatavo, jog Z. V. nepateikė UAB „FF lizingas“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkui J. M. dokumentų, reikalingų pasiruošti 2009 m. rugpjūčio 21 d. visuotiniam akcininkų susirinkimui, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) įpareigojimus direktoriui ir akcininko teises bei nustatytus terminus, Z. V. taip pat laiku nepateikė 2009 m. rugpjūčio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentų (finansinių ataskaitų rinkinio iš 5 skirtingų įstatyme privalomomis numatytų ataskaitų). Teismas nustatė, jog 2009 m. liepos pabaigoje J. M. gavo UAB „FF lizingas" vadovo Z. V. pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. šaukiamas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kartu pateikta susirinkimo darbotvarkė, tačiau ji buvo be numatomų priimti sprendimų projektų. Susirinkimo darbotvarkės 1 punktas numatė klausimo - „Bendrovės veiklos ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas" svarstymą - tačiau planuojamos svarstyti ir tvirtinti UAB „FF lizingas" 2008 metų veiklos ataskaitos (t. y. metinės finansinės atskaitomybės dokumentai) kartu nepateiktos. Pagal UAB „FF lizingas" 2007 m. spalio 24 d. redakcijos įstatų 7.10.2. ir 7.10.7. punktus, būtent vadovas atsako už atskaitomybės sudarymą ir jos pateikimą akcininkams. Vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, bendrovės veiklos ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas, 2) pelno(nuostolių) ataskaita, 3) pinigų srautų ataskaita, 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, 5) aiškinamasis raštas. Akcininkas kartu su pranešimu apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą turi gauti visus minėtus dokumentus arba bent jau jų kopijas. Remdamasis UAB „FF lizingas" įstatų 3.8.3 punktu, akcininkas turi teisę gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą tokios apimties ir tokia tvarka, kaip yra nustatyta ABĮ. Akcininko teisę gauti informaciją reglamentuoja ABĮ 16 straipsnis bei 18 straipsnis, kuris nustato, kad akcininkas turi teisę neatlygintinai gauti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų bei kitų bendrovės dokumentų kopijas. Z. V. nepateikdamas 2008 m. UAB „FF lizingas" metinės finansinės atskaitomybės dokumentų J. M., kaip Bendrovės akcininkui, pažeidė nurodytas UAB „FF lizingas" įstatų 3.8.3, 7.10.2. ir 7.10.7. punktų nuostatas bei ABĮ 16 ir 18 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, remiantis ABĮ 18 straipsniu, akcininkas turi teisę neatlygintinai gauti bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas. Pagal ABĮ 29 straipsnio 3 dalį bendrovės akcininkų susirinkimo protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. To paties straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad susirinkime dalyvavę akcininkai turi teisę susipažinti su protokolu ir jo priedais, t. y. dalyvavusių susirinkime akcininkų registracijos sąrašais, įgaliojimais, dokumentais, įrodančiais, kad akcininkai buvo informuoti apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. J. M., realizuodamas savo teisę susipažinti su eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, net kelis kartus per savo atstovą kreipėsi į bendrovės vadovą Z. V. dėl 2009 m. rugpjūčio 21 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo bei jo priedų pateikimo, tačiau prašomų dokumentų negavo.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, Z. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti; 2) pripažinti nepagrįsta apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį dėl termino administracinei nuobaudai Z. V. skirti pratęsimo ir ją panaikinti; 3) reikalavimams dėl 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. J. M. prašymų pateikti informaciją taikyti administracinės atsakomybės senatį.

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais: 1) nutarimas yra be motyvų, nes teismas netyrė ir nevertino jo pateiktų įrodymų; 2) teismas išėjo iš 2009 m. lapkričio 30 d. J. M. prašymo ribų, nes pasisakė dėl dokumentų, reikalingų pasiruošti 2009 m. rugpjūčio 21 d. visuotiniams akcininkų susirinkimui; 3) jis ABĮ nustatytais terminais ir tvarka pateikė J. M. visus prašytus dokumentus, bet J. M. ir jo atstovas sąmoningai nepriimdavo dokumentų arba neatvykdavo jų atsiimti. Į J. M. pirmąjį prašymą atsakė 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštu, 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymo išviso negavo, 2009 m. spalio 5 d. prašymą gavo 2009 m. spalio 9 d. ir į jį atsakyta 2009 m. spalio 16 d. išsiunčiant prašomus dokumentus registruotu paštu, o J. M. 2009 m. rugpjūčio 11 d. prašymu neprašė pateikti 2008 m. UAB „FF Lizingas“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, į J. M. 2009 m. spalio 30 d. raštą atsakyta 2009 m. lapkričio 17 d., į 2009 m. gruodžio 15 d. prašymą atsakyta 2010 m. sausio 11 d. raštu, į 2010 m. kovo 18 d. prašymą atsakyta 2010 m. kovo 26 d. raštu; 4) nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas neišklausius jo nuomonės, taip pat nesant nei vienam ATPK 35 straipsnyje įtvirtintam termino pratęsimo pagrindui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo, jog J. M. visuose procesiniuose dokumentuose sąmoningai nurodė neteisingą jo namų adresą, dėl ko teismas procesinius dokumentus siuntė klaidingu adresu ir tokių dokumentų jis negavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. M. prašė jo netenkinti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodė, jog nutarimas yra tinkamai motyvuotas, teismas iš jo 2009 m. lapkričio 30 d. prašymo ribų neišėjo, nes reikalavimas pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus buvo minėtame prašyme suformuluotas. Teigė, jog terminas nuobaudai skirti pratęstas visiškai pagrįstai, nes Z. V. neatvyko į 2010 m. sausio 29 d. bylos nagrinėjimą, nors apie posėdį informuotas asmeniškai, o senaties instituto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje apskritai nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1158/2011 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. V. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl apelianto tvirtinimo, kad apylinkės teismo nutartis pratęsti nuobaudos skyrimo terminą priimta neišklausius jo nuomonės bei nesant tokiai nutarčiai priimti teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog apylinkės teismas nuobaudos skyrimo terminą pratęsė nutartimi 2010 m. sausio 29 d. teismo posėdyje, apie kurį Z. V. buvo informuotas, tačiau į jį dėl savo pasirinkto elgesio modelio neatvyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ,inėta teismo nutartis tinkamai motyvuota, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apelianto prašymas pripažinti nepagrįsta 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir ją panaikinti bei taikyti atsakomybės senatį netenkintinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Z. V. kaltė, padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo bei nuobaudą individualizavo tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog skundžiamo nutarimo motyvacija išties neišsami, tačiau tokia aplinkybė šiuo atveju neleidžia procesinio sprendimo vertinti kaip be motyvų, nes iš apylinkės teismo nutarimo aiškiai matyti jo motyvuojamoji dalis ir iš jos turinio aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnį UAB „FF Lizingas“ vadovo Z. V. atžvilgiu pradėta pagal Bendrovės akcininko J. M. 2009 m. lapkričio 30 d. pareiškimą, kuriame formuluojamas kaltinimas už tai, kad Z. V.: pirma, nepateikė pagal 2009 m. rugpjūčio 11 d. prašymą prašytų dokumentų, reikalingų pasiruošti 2009 m. rugpjūčio 21 d. visuotiniam akcininkų susirinkimui; antra, nepateikė pagal 2009 m. rugsėjo 2 d., 2009 m. spalio 5 d. ir 2009 m. spalio 30 d. prašymus reikalauto 2009 m. rugpjūčio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo su atitinkamais priedais; trečia, nepateikė pagal 2009 m. spalio 6 d., 2009 m. spalio 30 d. prašymus reikalautų 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Z. V. teiginys, neva teismas išėjo iš 2009 m. lapkričio 30 d. J. M. pareiškimo ribų, nepagrįstas, o paties apelianto skundo argumentai, neliečiantys jau paminėtus prašymus ir su jais susijusias aplinkybes, nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog iš to, kas nustatyta, matyti, jog byla pagal akcininko J. M. pareiškimą pradėta iš esmės dėl įstatymo numatytos informacijos nepateikimo, todėl šiuo atveju būtina nustatytina, kokios informacijos buvo prašyta, ar ją teikti Z. V. turėjo pareigą ir ar tokią pareigą įvykdė.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad J. M. ir M. M., atstovaujami advokato U. Pėdnyčios, 2009 m. rugpjūčio 11 d. prašymu (be kita ko) prašė Z. V. per 3 dienas nuo šio rašto gavimo pateikti 2009 m. rugpjūčio 21 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus įteikiant asmeniškai Juozui ar M. M. arba jų atstovui adresu Kęstučio g. 43/Latvių g. 17-26, Vilnius, taip pat sudaryti galimybę Juozui ar M. M. arba jų atstovui susipažinti su kitais bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su 2009 m. rugpjūčio 21 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke bei informuoti raštu Kęstučio g. 43/Latvių g. 17-26, Vilnius, arba faksu, kokiu būdu ir tvarka tai būtų galima realizuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta, jog šis prašymas gautas tą pačią dieną ir 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštu (išsiųstas 2009 m. rugpjūčio 14 d. išpirktine pašto korespondencijos siunta) akcininkams (be kita ko) Z. V. atsakė, jog atsižvelgiant į tai, kad susirinkimo dokumentus prašoma įteikti asmeniškai, paaiškina, kad dokumentus gauti ir susipažinti su jais galima pateikus akcininko sertifikatą bendrovės adresu jos darbo valandomis Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, III aukšte. Vertindamas bylos aplinkybes nagrinėjamu aspektu, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog tuo metu galiojusio ABĮ 26 straipsnio 10 dalyje buvo įtvirtinta, jog ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais bendrovės vadovui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto pagrindimą, jis turi būti pridėtas prie sprendimo projekto. Taigi, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, minėtame prašyme aiškiai nurodyta, kokiu adresu į pateiktą prašymą reaguoti - Kęstučio g. 43/Latvių g. 17-26, Vilnius, tačiau atsakymas juo neišsiųstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog kartu prie 2009 m. rugpjūčio 11 d. prašymo buvo pridėtos ir akcininkų teisinės pagalbos sutartys, kuriose aiškiai nurodyta (išskirta kursyvu), jog būtent advokatas iš bet kurių asmenų ir institucijų turi teisę gauti visus dokumentus, jų nuorašus, net jei juose yra kliento asmens duomenys. Taigi, teismo nuomone, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog akcininkams nebuvo sudarytos sąlygos jų prašomu būdu gauti susirinkimo sprendimo projektus bei tinkamai neatsakyta, kokia tvarka galima susipažinti su kitais bendrovės turimais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad J. M. 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymu prašė Z. V. pateikti ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo šio prašymo gavimo 2009 m. rugpjūčio 21 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su jo priedais. 2009 m. spalio 5 d. prašymu pakartotinai prašyta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti 2009 m. rugpjūčio 21 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su jo priedais, 2009 m. spalio 30 d. prašymu priminta, kad iki šiol į 2009 m. spalio 5 d. prašymą neatsakyta. Z. V. teigė, jog 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymo iš viso negavo, o 2009 m. rugsėjo 7 d. gavo tik J. M. atstovo lydraštį apie šio prašymo nepriėmimą, todėl 2009 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr.01-703 paprašė pateikti jo 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymą, tačiau jo iki šiol negavo, o 2009 m. spalio 5 d. prašymas gautas 2009 m. spalio 9 d. ir į jį atsakyta 2009 m. spalio 16 d. registruotu paštu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ABĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus <...>. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog ABĮ 18 straipsnyje įtvirtinta bendrovės pareiga nereiškia pareigos siųsti prašomus dokumentus, tačiau bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (nutartis byloje Nr. N5 –1298/2006). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantas teigė, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. prašymo negavo, tačiau ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos akivaizdų ignoravimą pagrindžia jau tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. gavęs J. M. atstovo lydraštį, kuriame aiškiai nurodytas, anot apelianto, negautas prašymas su konkrečiu jo pavadinimu „Prašymas pateikti 2009 m. rugpjūčio 21 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo posėdžio protokolą“, Z. V. pakartotinai prašo pateikti analogišką prašymą. Be to, į akcininko atstovo pakartotinį 2009 m. spalio 5 d. prašymą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti 2009 m. rugpjūčio 21 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su jo priedais, apeliantas 2009 m. spalio 16 d. registruotu paštu išsiuntė atsakymą Nr.01-884 kartu pridėdamas protokolo kopiją be jokių priedų, siunta siųsta kaip išperkamoji. Bylos medžiaga patvirtina, kad toks atsakymas akcininko atstovo nebuvo gautas, nes jis atsisakė sumokėti siuntėjo sumą. ABĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama neatlygintinai, jei ko kita nenumato bendrovės įstatai. Įstatuose nustatytas atlyginimas negali viršyti šių dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų. Iš byloje esančių UAB „FF Lizingas“ įstatų 9.2 punkto matyti, kad bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams pateikiama atlygintinai ir pateikus akcijų sertifikatą, laikantis šių įstatų 9.1 punkto sąlygų, tačiau pabrėžtina, jog AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus filialas raštu išaiškino, jog pranešime apie siuntą nei jos siuntėjas, nei jo adresas nenurodomi. Taigi, teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad akcininko atstovas sąmoningai neatsiimdavo dokumentų, visiškai nepagrįsti.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė ir tai, kad J. M. atstovas 2009 m. spalio 6 d. prašymu prašė Z. V. pateikti pilnai sukomplektuotus bendrovės 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, 2009 m. spalio 30 d. rašte pažymėta, kad prašyti dokumentai su 2009 m. spalio 19 d. rašte Nr.01-899 „Dėl informacijos pateikimo“ minimomis pašto korespondencijomis pateikti nebuvo. Nustatyta, jog 2009 m. spalio 6 d. prašymą UAB „FF Lizingas“ gavo 2009 m. spalio 13 d., apeliantas 2009 m. spalio 20 d. registruotu paštu išsiuntė atsakymą Nr.01-899, kuriuo atsakė, jog 2008 m. metinės bendrovės finansinė atskaitomybė ir pelno (nuostolio) ataskaita buvo įteiktos visuotinio susirinkimo metu, ką konstatavo antstolis R. V.. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog iš antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jo priedo – vaizdo įrašo – matyti, kad pilnai sukomplektuoto bendrovės 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentų įteikimas nebuvo fiksuotas, be to, teisės aktai nedraudžia akcininkams prašyti pakartotinai pateikti tam tikrus dokumentus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad akcininko prašyta informacija nebuvo pateikta, taip Bendrovės vadovui pažeidžiant ABĮ 16 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį, Bendrovės įstatų 3.8.3, 7.10.2 ir 7.10.7 punktus.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas likusių apelianto prašymų (dėl liudytojų apklausos, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka) netenkino, konstatuodamas, kad tam nėra būtinybės ir teisinio pagrindo, bei padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Z. V. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1158/2011 bei prašymą atnaujinti šio prašymo padavimo terminą.

Šalies argumentai

Prašyme nurodė, jog laiku nesužinojo apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, negavo atsiliepimo į apeliacinį skundą, nebuvo supažindintas su apeliacinės instancijos teismo sudėtimi bei praleidęs terminus dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi šioje byloje, dėl ko atnaujintinas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius materialinės teisės normų pažeidimus – akivaizdžius įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų turinį, neatsižvelgė į teismų praktiką dėl prievolės bendrovei ne pateikti dokumentų kopijas, o tik sudaryti sąlygas akcininkams susipažinti su bendrovės dokumentais. Prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo akcentuoja, kad dėl neteisingai nurodyto jo gyvenamosios vietos adreso (vietoje Lizdeikos g. 29 nurodyta Lizdeikos g. 39, Vilniuje) buvo pažeistas procesas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Z. V. teigimu, dėl tos pačios priežasties jis laiku nesužinojo ir apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, negavo atsiliepimo į savo apeliacinį skundą ir negalėjo proceso rėmuose laiku reaguoti į jame pateiktus tikrovės neatitinkančius teiginius, nebuvo supažindintas su apeliacinės instancijos teismo sudėtimi bei praleidęs terminus dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi šioje byloje. Anot Z. V., jei pranešimas apie teismo posėdį galėjo būti skelbiamas apeliacinės instancijos teismo interneto puslapyje (byloje įrodymų apie tai nėra, o, Z. V. teigimu, jis nuosekliai sekė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tinklalapio duomenis), tai Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio nuostatos neatleidžia apeliacinės instancijos teismo nuo pareigos pranešti bylos šalims apie teismo sudėtį, teismo posėdžio laiką ir vietą, taip pat pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kt. Tokiu būdu, pasak Z. V., buvo pažeistas procesas, jis neteko galimybės visapusiškai dalyvauti apeliacinės instancijos teismo procese - susipažinti su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir tinkamai bei laiku reaguoti į jį ir į teismo sudėtį, pasinaudoti teismo nušalinimo teise ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 ir 2 dalis numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo Z. V. apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, sužinojo 2011 m. rugsėjo mėn. (2011 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (3.18)-V2-A2.2.-87-296 jam buvo išsiųstas įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1158/2011 nuorašas; t. 2, b. l. 215). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas 2011 m. spalio 9 d., t. y. per protingą terminą nuo sprendimo suteikti teisinę pagalbą priėmimo, konstatuotina, jog Z. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino nepraleido.

Įvertinusi prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus bei motyvus teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, netinkamas procesinių teisės normų taikymas taip pat nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje, išskyrus tuos atvejus, kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme (pvz. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktai): kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų; teismo sprendimas ir nutartis yra be motyvų ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis ABTĮ 137 straipsnio 2 dalies nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, nagrinėjamos bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose. Pagal ABTĮ 137 straipsnio 3 dalį, nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva, teismo sprendimas ar nutartis išsiunčiama proceso šalims. Įvertinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog aplinkybė, kad Z. V. atskiru pranešimu nebuvo informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, nesuponuoja esminio procesinių teisės normų pažeidimo ir nepripažintina tinkamu proceso atnaujinimo pagrindu. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje motyvų matyti, kad ši nutartis yra tinkamai motyvuota, joje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, t. y. pritariama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat papildomai įvertino aplinkybes dėl to ar Z. V. turėjo pareigą teikti įstatymo numatytą informaciją, už kurios nepateikimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, taip pat ar tokią pareigą jis įvykdė. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo užtikrinta Z. V. teisė į tinkamą teismo procesą bei objektyviai ir nešališkai patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Pažymėtina, kad vien tik prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusios bylos šalies netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti proceso atitinkamoje administracinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, dėl fakto klausimų, tai yra dėl tam tikrų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atmestini kaip nepagrįsti ir Z. V. argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą akivaizdžius įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų turinį. Kita vertus, nors Z. V. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1158/2011 nesivadovavo aktualia teismų praktika, tačiau prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodyta konkrečių šios teismų praktikos pavyzdžių ar nuorodų į konkrečius vieningos teismų praktikos formavimui reikšmingus teismų procesinius sprendimus, kuriais nebuvo vadovaujamasi (remiamasi) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1158/2011. Priešingai, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties šioje byloje turinio matyti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi administracinių teismų praktika analogiškose bylose (pavyzdžiui, byloje Nr. N5-1298/2006), todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte apibrėžtas proceso atnaujinimo pagrindas, kuriuo remiantis procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Z. V. prašymas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1158/2011 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1158/2011.

Teisėjai Veslava RuskanStasys GagysRomanas Klišauskas