- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-261-957/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00655-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Institucija
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba
- Kategorijos
- 19.27pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. O. S. (toliau – ir Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutarties ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2022 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 00109-ANR_N-90-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. A. O. S. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 525 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 315 Eur dydžio bauda už tai, kad būdama Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „V“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmininke ir turėdama pareigą užtikrinti Bendrijos priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, pažeidė PAGD direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 23 ir 27.3 punktų reikalavimus, nes iki 2022 m. vasario 15 d., 12.30 val. vykdyto neplaninio patikrinimo, Bendrijos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), sandėliavo degias medžiagas (padangas) prie pastatų arčiau kaip 2 m ir nekontroliavo, kad garažų bendrijos teritorijoje būtų reguliariai šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartimi Institucijos 2022 m. balandžio 19 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. O. S. prašo iš esmės išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir nustatyti atsakomybės ribas bei už pažeidimą atsakingus asmenis.
Šalies argumentai
3.1. Apeliantės teigimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartis priimta vienašališkai, pažeidžiant apeliantės teises ir laisves, nukrypstant nuo pagrindinio ginčo objekto.
3.2. Apeliaciniame skunde A. O. S. nurodo, kad 2021 m. spalio 7 d. pilietis kreipėsi į institucijas dėl garažų teritorijoje esančio padangų sąvartyno ir apleistų automobilių sandėliavimo ir prašė įvertinti, ar šioje teritorijoje yra laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų. 2021 m. spalio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcija atliko skunde pateiktos informacijos patikrinimą ir nustatė, kad Bendrijos teritorijoje, šalia garažų, yra prikrauta įvairių atliekų, kurių dalis yra degios. Nustatę pažeidimus, siekiant sutvarkyti atliekas, išvengti žalos gamtai bei grėsmės priešgaisriniam saugumui, Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo imtis priemonių užkirsti kelią tolesniam teisės aktų pažeidimui ir neigiamam poveikiui aplinkai, tačiau informacijos, kokių priemonių buvo imtasi, byloje nėra.
3.3. Skunde apeliantė tvirtina, kad už atliekų tvarkymą Vilniaus rajono teritorijoje atsakinga Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Todėl Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. gruodžio 12 d. rašte nepagrįstai nurodė, kad atliekas iki 2022 m. sausio 10 d. turi sutvarkyti Bendrija. Apeliantės teigimu, atliekų tvarkymas – ne Bendrijos pareiga. Atliekų tvarkymo klausimas turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės lygmenyje. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams turėtų būti žinoma, kas atsakingas už atliekų tvarkymą.
3.4. Apeliantė pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių Nr. T3-513 26 punkte numatyta, kad už komunalinių atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybę, priežiūrą bei kontrolę atsako savivaldybės administracija. Todėl Institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus – nekontroliuojamoje garažų bendrijos teritorijoje nepašalinamos šiukšlės ir kitos degios medžiagos, turėjo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kaip atsakingą už atliekų tvarkymą subjektą, imtis priemonių sutvarkyti atliekas, kurios iki šiol yra nesutvarkytos ir kaupiamos toliau. Tačiau Institucija to nepadarė ir atsakomybę už nustatytus pažeidimus perkėlė apeliantei.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. O. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, pažeidė arba nevykdė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, išskyrus šio kodekso 279, 288, 397, 404, 409, 413 straipsniuose ir šio straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad pagrindinė aptariama norma saugoma vertybė yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. ANK 525 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami priešgaisrinę saugą reglamentuojantys įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.
6. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „V“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmininke, turėdama pareigą, neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo, pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 23 ir 27.3 punktų reikalavimus t. y. degias medžiagas (padangas) sandėliavo prie pastatų arčiau kaip 2 m ir nekontroliavo, kad garažų bendrijos teritorijoje būtų reguliariai šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos.
7. Apeliantė neginčija, jog garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „V“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra susikaupusios atliekos (padangos), tačiau mano, jog ne ji, o Vilniaus rajono savivaldybė yra atsakinga už minėtų atliekų sutvarkymą, atitinkamai prašo nustatyti už šių atliekų sutvarkymą atsakingus asmenis. Toks apeliacinio skundo prašymas iš esmės leidžia spręsti, kad A. O. S. mano, jog ji negali būti ANK 525 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu.
8. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – ir Priešgaisrinės saugos įstatymas) 11 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingi jų vadovai, kurie atlikdami šią pareigą privalo imtis būtinų objekto ir jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių. Taip pat nustatyta, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos vadovas gali savo vadovaujamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojui pavesti kontroliuoti objekto priešgaisrinę būklę ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams vykdyti. Atsižvelgiant į aptartus duomenis nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad už pažeidimą turi atsakyti organizacijos vadovas. Aiškindamas Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pirmiausia atsakomybė už priešgaisrinės saugos pažeidimus tenka įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui. Šis yra pirminis ir pagrindinis subjektas, atsakantis už įmonių, įstaigų ar organizacijų priešgaisrinę saugą. Ta pati įstatymo nuostata atitinkamai įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovams suteikia teisę deleguoti kitam asmeniui jiems pavestą objekto priešgaisrinės būklės kontrolę ir pavesti priemonių vykdymą. Sprendžiant įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo kaltės ir atsakomybės klausimą, svarbu nustatyti, kaip šis įgyvendino jam įstatymu suteiktą teisę ir ar dėl to nekilo juridinio asmens vadovui keliamų pareigų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo grėsmės. Tuo tarpu įmonės vadovui deleguojant objekto priešgaisrinės saugos kontrolę ir priemonių vykdymą kitam asmeniui, turi būti aiškiai suformuojama pavedimo apimtis, asmuo su pavedimu turi būti supažindintas, pastarasis turi būti atitinkamai kvalifikuotas ir apmokytas įvykdyti jam pavestą įgaliojimą. Taip pat asmeniui turi būti sudarytos realios sąlygos faktiškai įgyvendinti priešgaisrinę saugą nustatančių teisės aktų reikalavimus, t. y. suteikti reikiami įgaliojimai ir reikiamos priemonės. Taigi, tokiais atvejais paprastai turi būti vertinama įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2022).
9. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas dėl to, kad degios medžiagos (padangos) buvo laikomos arčiau nei 2 metrai prie garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „V“ Nr. (duomenys neskelbtini) pastatų bei kad šios Bendrijos vadovė yra A. O. S. Tai matyti iš byloje esančių nuotraukų, nurodymo dėl objekto gaisrinės saugos būklės pagerinimo, taip pat iš VĮ Registrų centras išplėstinio išrašo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. O. S. jokiam asmeniui nedelegavo objekto priešgaisrinės saugos kontrolės ir priemonių vykdymo, bendrijoje nebuvo nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįsti konstatavo, jog būtent A. O. S. privalėjo vykdyti savo kaip Bendrijos vadovės pareigas ir užtikrinti šio juridinio asmens gaisrinę saugą. Taigi, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ANK 525 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas yra būtent apeliantė.
10. PAGD direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 23 punkte numatyta, kad draudžiama degias medžiagas sandėliuoti ant rampų ar prie įmonės, įstaigos ar organizacijos pastatų arčiau kaip 2 m. Taip pat šių taisyklių 27.3 punkte numatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijose turi būti kontroliuojama, jog iš gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijų reguliariai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos. Šiukšlių ir atliekų konteinerius leidžiama statyti ne arčiau kaip 2 m nuo pastatų.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2022 m. vasario 15 d. Institucijos specialistai, dalyvaujant A. O. S., pagal kompetenciją atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatyti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PAGD direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) 23 ir 27.3 punktų reikalavimų pažeidimai, t. y. degios medžiagos (padangos) sandėliuojamos prie pastato arčiau kaip 2 metrai, nekontroliuojama, kad garažų bendrijos teritorijoje būtų reguliariai šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos. Pareiškėja nustatytų pažeidimų neginčijo, nurodė, kad padangos ir kitos atliekos Bendrijos teritorijoje kaupiasi nuo 2018 m., kad už šių atliekų išvežimą ir sutvarkymą yra atsakinga Vilniaus rajono savivaldybė, nes Bendrija yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja nurodė, kad ji ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną dėl atliekų sutvarkymo, tačiau problema nebuvo sprendžiama. Be to, Pareiškėja teigia, kad Bendrija nevykdo jokios ūkinės veiklos, dėl to nesusidaro jokios atliekos, už kurių tvarkymą būtų atsakinga Bendrija, o atliktų patikrinimų metu nenustatyta, kam priklauso Bendrijos teritorijoje esančios atliekos.
12. Apeliacinės instancijos teismas tokius A. O. S. teiginius atmeta ir pažymi, kad apeliantė patraukta administracinėn atsakomybėn už netinkamą objekto priešgaisrinės būklės užtikrinimą, o ne už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, todėl apeliantės skundo argumentai, susiję su Aplinkos apsaugos departamento neveikimu, šiuo atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamų institucijų neveikimas jiems nustatytos kompetencijos ribose sudaro pagrindą tokį neveikimą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, todėl apeliantė, būdama juridinio asmens vadove, turi galimybę šia teise pasinaudoti. Tačiau tai nešalina apeliantės pareigos užtikrinti jos vadovaujamo juridinio asmens priešgaisrinę saugą įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad būdama Bendrijos vadove būtent A. O. S. turėjo pareigą užtikrinti tinkamą objekto priešgaisrinę būklę, imtis priemonių, kad degios medžiagos (padangos) nebūtų laikomos prie pastato arčiau kaip 2 metrai, kontroliuoti, kad garažų bendrijos teritorijoje būtų reguliariai šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos, kaip tai numato PAGD direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 23 ir 27.3 punktai. Šiuo atveju pastebėtina, kad degios medžiagos (padangos) rastos prie pastatų sienų, t. y. arčiau nei 2 metrai nuo pastatų. Nors byloje yra duomenų, kad A. O. S. kreipėsi tiek į Bendrijos narius, ragindama susitvarkyti atliekas, taip pat į (duomenys neskelbtini) seniūną, prašydama įpareigoti Bendrijos teritorijoje veikiančias įmones ar asmenis susitvarkyti panaudotas padangas, tačiau jokių realių kontrolės veiksmų, užtikrinančių, kad garažų bendrijos teritorijoje būtų reguliariai šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos, nesiėmė, apsiribodama tik keleto formalių prašymų surašymu.
13. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. O. S., būdama Bendrijos vadovė, nevykdė PAGD direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 23 ir 27.3 punktuose nustatytų pareigų, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai.
14. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš byloje Institucijos priimto 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo turinio matyti, jog dalyje dėl skirtinos nuobaudos dydžio šis nutarimas iš esmės visiškai nemotyvuotas, apsiribojant konstatavimu, kad nenustatyta A. O. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, patikrinęs Institucijos priimto 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiama 2022 m. liepos 8 d. nutartimi atmesdamas pareiškėjos skundą, dalyje dėl jai paskirtos nuobaudos dydžio ir jos pagrįstumo visiškai nepasisakė.
15. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apibrėžtos ANK 641 ir 642 straipsniuose. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 642 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundo ribas apibrėžia Institucijos priimto nutarimo apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat pareiškėjo prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal pareiškėjo prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas Institucijos nutarimas ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant administracinį nusižengimą ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, nuobaudos dydis ir pan. Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes skundo ribas nei bendresnio pobūdžio reikalavimai, tačiau pareiškėjui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo prašymą, teismas apie skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nutarimo apskundimo pagrindų ir motyvų.
16. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta A. O. S. 2022 m. gegužės 20 d. skundu prašė panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, motyvuodama tuo, kad ji nelaikytina ANK 525 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu. Kitaip tariant, pareiškėja ginčijo jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių egzistavimą, o toks skundo turinys sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėja siekė administracinio nusižengimo bylos nutraukimo. Tokiu atveju skundo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribas lemia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde suformuluotas prašymas ir jo turinys, nes prašymas priimti iš esmės priešingą sprendimą, nei priėmė Institucija, apibrėžia pačias plačiausias skundų nagrinėjimo ribas. Esant tokiam pareiškėjos prašymui ir skundo turiniui, ANK 641 straipsnio nuostatos įpareigoja pirmosios instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos faktinės aplinkybės; ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos kvalifikuojant administracinė atsakomybėn patrauktų asmenų nusikalstamas veikas ir paskiriant pareiškėjai nuobaudą; ar nepadaryta proceso teisės reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus ir kt.
17. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad A. O. S. veikoje yra visi ANK 525 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tačiau nepasisakydamas dėl Institucijos priimtu 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu pareiškėjai paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, nepatikrino Institucijos priimto nutarimo tiek, kiek buvo prašoma pareiškėjos skunde, ir taip nesilaikė ANK 641 straipsnio reikalavimų.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad skiriant nuobaudą ir parenkant jos dydį tiek bylą nagrinėjusi institucija, tiek teismas, turi savo sprendimą motyvuoti.
19. Pažymėtina, kad ANK 525 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo trisdešimties iki šešių šimtų eurų. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį patrauktai A. O. S. Institucijos 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirta 315 Eur dydžio bauda, kuri atitinka šio straipsnio sankcijoje numatytą juridinių asmenų vadovams skirtinos baudos vidurkį. Jau minėta, kad Institucijos priimtame 2022 m. balandžio 19 d. nutarime A. O. S. skirtinos nuobaudos dydis iš esmės visiškai nemotyvuotas, apsiribojant konstatavimu, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, o apylinkės teismas, skundžiama 2022 m. liepos 8 d. nutartimi atmesdamas pareiškėjos skundą, šiuo klausimu visiškai nepasisakė. Tokiu būdu tiek Institucija 2022 m. balandžio 19 d. nutarimu nenustatydama A. O. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nemotyvuodama skiriamos baudos dydžio, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 34 straipsnio 2 ir 5 dalių bei 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimų.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl A. O. S. skirtinos baudos dydžio įvertintina tai, kad ji padarė administracinį nusižengimą, susijusį su valdymo tvarka, konkrečiai su priešgaisrinės saugos taisyklių laikymusi. Pats administracinis nusižengimas rūšine nusižengimo prasme nėra itin didelio pavojingumo, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvertinus sukauptų degių medžiagų kiekį, jis kėlė reikšmingą gaisro grėsmę. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę pažymėtina, kad A. O. S. senyvo amžiaus, senjorė, tačiau SODRA duomenimis dirbanti garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „V“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmininke ir gaunanti darbo apie (duomenys neskelbtini) Eur užmokestį, administracine tvarka paskutinius dvejus metus nebausta. Neigiamai A. O. S. apibūdinančių duomenų byloje nėra. Kartu pastebėtina, jog iš esmės byloje esantys duomenys rodo, kad A. O. S. tam tikra apimtimi rūpinosi, kad degios atliekos nebūtų sandėliuojamos, t. y. aptarė tai bendrijos visuotiniame narių susirinkime, informavo apie tai (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydama įpareigoti bendrijos teritorijoje veikiančius asmenis ir įmones atliekas susitvarkyti, kvietė seniūną susitikti ir paaiškinti, kaip bus sprendžiamas atliekų sutvarkymo klausimas ir kt. Šios aplinkybės rodo, kad A. O. S. neturi antivisuomeninių nuostatų, stengėsi laikytis įstatymų reikalavimų, tačiau nusižengimą padarė nesiimdama visų būtinų priemonių užtikrinant priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi dėl teisės aktų reikalavimų ir juridinio asmens vadovui kylančių teisių ir pareigų savito interpretavimo.
21. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pagrįstai nenustatyta A. O. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vis dėl to Institucijos 2022 m. balandžio 19 d. nutarime nepagrįstai konstatuota, jog byloje nėra A. O. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o pareiškėjos skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šios materialiosios teisės taikymo klaidos neištaisė. Pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantei yra sukakę 83 metai ir tai yra pagrindas pripažinti esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Institucija 2022 m. balandžio 19 d. nutarime nesilaikydama ANK 34 straipsnio 2 ir 5 dalių bei 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimų iš esmės nemotyvuotai už ANK 525 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą apeliantei paskyrė per griežtą nuobaudą – 315 Eur dydžio baudą, atitinkančią straipsnio sankcijos vidurkį, o pirmosios instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas šioje dalyje pakeisti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį ir atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes už ANK 525 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti A. O. S. baudą, artimesnę šios straipsnio sankcijoje numatytam baudos minimaliam dydžiui.
23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. O. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2022 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 00109-ANR_N-90-2022 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartį pakeisti:
Nustatyti byloje A. O. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y., kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo.
A. O. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 525 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 315 Eur dydžio baudą sumažinti iki 100 Eur.
Kitą nutarimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.