- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- II-30-277/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00073-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. V.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. K. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-410-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22156493755.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. K. 2022 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-410-2022 (toliau ir – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK:22156493755 D. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad, būdamas medžioklės vadovu ir 2021 m. vasario 15 d. sumedžiojęs šerną, medžioklės lapo antrojoje pusėje, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 22 punkto reikalavimą, nenurodė sumedžioto šerno lyties (patinas/patelė).
Šalies argumentai
Dėl nutarimo D. V. padavė skundą. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Taisyklių 22 punktą sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antroje pusėje. Nei Taisyklių 22 punkte, nei kituose punktuose nėra nustatyta, kaip medžioklės lapo antrojoje pusėje turi būti nurodyti duomenys apie sumedžiotų šernų lytį, todėl lytis gali būti nurodoma įrašant, kad gyvūnas yra vyriškos ar moteriškos lyties, arba šernas ar šernė, arba patinas ar patelė, arba kitais žodžiais nurodant lytį. Mano, kad medžioklės lapo antrojoje pusėje įrašydamas „sumedžiotas šernas antrametis“, pasisakė apie sumedžioto gyvūno lytį, nes lingvistiniu požiūriu aišku, kad pasakymu „šernas antrametis“ įvardijamas vyriškos lyties gyvūnas. Pažymi, kad sumedžiojus šernų medžioklės lapo neatsiejama dalimi yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos formos Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktas ir Mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktas. Šiuose dokumentuose kalbant apie sumedžioto šerno lytį buvo atitinkamai nurodyta „V“ ir „patinas“.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė, pritardama atsiliepimo į skundą motyvams, siūlė skundą atmesti, nes administracinė nuobauda D. V. paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame, dėstydamas nesutikimo su skundu motyvus, nurodė, jog atlikus planinį Ignalinos rajono „Žagarinės“ medžiotojų būrelio veiklos – medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad medžioklės vadovas D. V. medžioklės lape Nr. 59, išduotame 2020 m. balandžio 1 d. (galiojo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), 2021 m. vasario 15 d. sumedžiojus šerną antroje lapo pusėje nenurodė sumedžioto šerno lyties (patinas/patelė). Žodis šernas apibendrintai gali reikšti tiek šerno patiną, tiek šerno patelę. Šiuo tikslu ir yra reikalavimas įvardyti šernų lytį medžioklės lapo antroje pusėje. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 punktas (suvestinė redakcija 2021-02-05–2021-06-04) nustato, kad „Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai“. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 23 punktas nustato, jog „Už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną“.
Taigi šiuo atveju, D. V. būdamas medžioklės vadovu buvo atsakingas už teisingą medžioklės lapo užpildymą. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog nutarimas priimtas formaliai, paviršutiniškai vertinant situaciją, neatsižvelgus į aplinkybių visumą. Skunde pateikiamas savaip suvokiamas ir sau naudinga linkme pateikiamas lingvistinis sąvokų aiškinimas nėra reikšmingas šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
D. V. pripažintas kaltu padaręs Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2021 m. vasario 15 d. sumedžiojęs šerną medžioklės lapo antrojoje pusėje, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 straipsnio reikalavimą, nenurodė sumedžioto šerno lyties. Nutarime dėl administracinio nusižengimo nurodyta, kad tai turėjo būti padaryta įrašu – patinas/patelė.
D. V. aiškina, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nenustato, kaip turi būti nurodyti duomenys apie sumedžioto šerno lytį, todėl, įrašydamas, kad „sumedžiotas šernas antrametis“, tai yra sumedžiotą gyvūną įvardindamas vyriškos giminės daiktavardžiu „šernas“ ir vyriškos giminės būdvardžiu „antrametis“, aiškiai nurodė sumedžioto gyvūno lytį ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų nepažeidė.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punktas nustato, kad sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.
Reikėtų sutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, kad sumedžioto gyvūno rūšį įvardinus vyriškos giminės daiktavardžiu „šernas“, o amžių – vyriškos giminės būdvardžiu „antrametis“ lietuvių kalbą mokančiam asmeniui turėtų būti aišku, jog kalbama apie vyriškos lyties gyvūną, bet pagal Taisyklių 22 straipsnio prasmę be sumedžiotų šernų amžiaus privalu atskirai nurodyti ir duomenis apie jų lytį. Kaip teisingai pastebėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, Taisyklių 22 straipsnis nenustato, koks įrašas turėtų būti daromas nurodant sumedžiotų šernų lytį, todėl Nutarimo teiginys, kad turi būti daromas įrašas patinas/patelė nepagrįstas Taisyklių reikalavimais. Duomenys apie sumedžiotų šernų lytį gali būti įrašyti ne tik Nutarime nurodytu būdu, bet ir kitokiais įrašais, žyminčiais lytį, pvz.: „V“ ir „M“, „vyr.“ ir „mot.“, ? ir? ar pan., bet tai turi būti atskiras lytį nurodantis įrašas. Tokio įrašo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė ir formaliai pažeidė Taisyklių 22 punkto reikalavimą, bet tas pats punktas nustato, kad tokiu pažeidimu žala gamtai nepadaroma. Įvertinęs tai, kad tame pačiame medžioklės lape D. V., įrašydamas duomenis apie 2021 m. vasario 3 d. sumedžiotą šerną, nurodė, jog sumedžiotas patinas, teismas sprendžia, kad 2021 m. vasario 15 d. atskiru įrašu nenurodant sumedžioto gyvūno lyties nebuvo tyčia ignoruojamas Taisyklių reikalavimas, o padaryta atsitiktinė klaida. Šiuo konkrečiu atveju privalu atsižvelgti dar ir į tai, kad sumedžiojus šernų būtini tokie medžioklės lapo priedai kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos formos Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktas ir Mėginio paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktas, kuriuose specialiai numatytos skiltis ir eilutė gyvūno, iš kurio paimti mėginiai, lyčiai nurodyti ir šie aktai prie medžioklės lapo pridėti, sumedžioto šerno lytį juose atitinkamai nurodyta įrašais „V“ ir „patinas“. Formaliu Taisyklių pažeidimu nebuvo padaryta kokia nors žala gamtos ištekliams ar asmenims. D. V. veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių.
Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Administraciniam nusižengimui būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio
nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-408-1035/2021).
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. V. veiksmai, formaliai atitinkantys ANK 290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl ko jį reikėtų traukti administracinėn atsakomybėn, todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas, nes nėra teisėtas ir pagrįstas, o D. V. pradėta administracinė teisena nutraukiama, nesant administracinio nusižengimo požymių (Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 646 straipsniu,
nutaria:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. K. 2022 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-410-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. V. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.