Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2021-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-408-1035/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
AN2-408-1035/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00179-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Valerij Lauš (pirm.)
Institucija
Vilniaus rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-408-1035/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00179-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria netenkintas A. Š. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 57-ANR_N-509-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Institucijos 2021 m. kovo 12 d. nutarimu A. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje. Jam už administracinio nusižengimo padarymą paskirta 500 Eur bauda. A. Š. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 19 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), kartu su R. Š., T. Š. konfliktavo ir mušėsi su automobiliu ,,Mercedez Benz ML“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusiais asmenimis R. K., M. J. (M. J.) ir D. P. (D. P.), tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – ir Nutarimas) 2.1.5.1 punkto reikalavimus (draudžiama viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis) ir tokiais savo veiksmais A. Š. sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi A. Š. skundas dėl Institucijos 2021 m. kovo 12 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Institucijos 2021 m. kovo 12 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat iš Institucijos jo naudai priteisti išlaidas už teisinę pagalbą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Dėl A. Š. sūnaus išsakytos pastabos apie suniokotus pasėlius pastarajam pradėjo grasinti nepažįstami asmenys, kurie provokavo A. Š. sūnų susitikti. Apie 21.00 val. automobiliu prie A. Š. namų atvyko agresyviai nusiteikęs vaikinas su kitais dviem asmenimis. Jo sūnui A. Š. paraginus nepažįstamus vaikinus lipti atgal į automobilį, jam buvo suduotas smūgis, dėl ko jis prarado sąmonę. Matant gulintį sniege ir kraujuojantį sūnų A. Š. negalvojo apie galiojančius draudimus. Nepažįstami asmenys buvo susitikimo iniciatoriai, be to, A. Š. sūnus, nusprendęs paduoti pareiškimą, sausio 23 d. ir vasario 12 d. telefonu susilaukė grasinimų dėl susidorojimo, po to (kovo 26 d.) buvo sunaikinti A. Š. pasėliai.

1.2. Administracinis nusižengimas buvo padarytas esant ypatingoms aplinkybėms. Teismas nepasisakė, kad iš automobilio išlipę asmenys smogė A. Š. sūnui, nors šio momento vaizdo įraše ir nesimato. Atvykę asmenys ne tik grasino socialinio tinklo ,,Facebook“ platformoje, bet atvyko į A. Š. namus, sužalojo jo sūnų, po ikiteisminio tyrimo pradėjimo skambino sūnui ir jam grasino, o vėliau – suniokojo jų pasėlius. Nutarimo redakcija galiojo tik septynias dienas, todėl ši redakcija turėtų būti taikoma tik esant neabejotinoms aplinkybėms, kurios darytų žalą saugomiems interesams. Teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai, rėmėsi tik Institucijos pateiktu atsiliepimu. A. Š. veiksmai turėtų būti vertinami būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo kontekste. Paskirta bauda neatitinka iš teisingumo ir protingumo principų kylančių reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai skyrė dėmesio susiklosčiusios faktinės situacijos analizei.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

A. Š. nubaustas už tai, kad dalyvavo muštynėse su daugiau nei 2 asmenimis ir tokiu būdu pažeidė karantino reikalavimus (b. l. 16). Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad ypatingų aplinkybių, pateisinančių A. Š. veiksmus, nustatyta, A. Š. galėjo ir turėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmais pažeis reikalavimą dėl asmenų buvimo ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis arba vienos šeimos ir (ar) vieno vienų ūkio narių grupėmis viešose vietose, tačiau norėjo taip veikti.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tarp A. Š., jo sūnaus ir nepažįstamų asmenų socialinio tinklo ,,Facebook“ platformoje kilo konfliktas dėl suniokotų pasėlių. Būtent dėl šios priežasties R. K., M. J., D. P. atvyko pas A. Š.. Pastarasis paaiškino, kad prie jo namų privažiavo automobilis, kuriame buvo nepažįstami asmenys (b. l. 18). Ši aplinkybė nustatyta ir administracinio nusižengimo protokole (b. l. 12). Ginčo, kad susiklosčiusioje situacijoje faktiškai nebuvo laikomasi Nutarimo reikalavimų, draudžiančių viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų ar vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis, byloje nėra. Tačiau šiai bylai labai svarbi aplinkybė yra ta, kad įvyko konfliktas, į kurį buvo įtraukti daugiau nei 2 asmenys ir jie nebuvo vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai.

Pažymėtina, kad padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Administraciniam nusižengimui būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju turi būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika.

Nagrinėjamu atveju A. Š. padarytas nusižengimas formaliai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nors Nutarimo redakcija galiojo tik trumpą laiko tarpą, tai neatleidžia asmens pareigos nuo Nutarimo reikalavimų laikymosi. Sprendžiant dėl A. Š. administracinės atsakomybės dėl Nutarimo reikalavimų nesilaikymo, būtina atsižvelgti į tai, kad: 1) byloje nenustatyta, jog A. Š. įvykio dieną iš anksto ketino pažeisti taikomus ribojimus, nes prognozuoti konfliktą spręsti atvykusių asmenų elgesį yra sudėtinga; 2) konfliktas vyko lauke, o ne uždaroje patalpoje, dėl ko tikimybė išplisti Covid-19 ligai yra mažesnė. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad A. Š. padaryta veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atsižvelgiant į jos susiklosčiusią situaciją, nepasižymi administraciniam nusižengimui, kuris inkriminuotas A. Š., būdingu pavojingumu. A. Š. veiksmai, kuriais buvo pažeistas reikalavimas susitikti ne daugiau kaip 2 asmenims, labiau laikytini atsitiktiniais. Smūgių sudavimas, konflikto sprendimas necivilizuotais būdais bus įvertintas nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau šiuo atveju teigti, kad konflikto metu A. Š. galėjo blaiviai vertinti situaciją, galvoti apie taikomus ribojimus ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad A. Š. veiksmai formaliai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl ko jį reikėtų traukti administracinėn atsakomybėn. Taigi, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, kaip ir Institucijos nutarimas, o A. Š. pradėta administracinė teisena nutraukiama.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo

Dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo pažymėtina, kad šiuo klausimu yra svarbūs naujausi Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Taigi, pagal įtvirtiną teisinį reguliavimą, tokios išlaidos nėra atlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra išteisinamas.

Tačiau Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad A. Š. patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 40–42). Apygardos teismo vertinimu, šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, atitinkančios proporcingumo principą. Nutraukus administracinio nusižengimo teisiną, šios išlaidos A. Š. priteistinos iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 57-ANR_N-509-2021.

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl A. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Priteisti A. Š. iš valstybės 500 (penkis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Valerij Lauš