- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1018-603/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00898-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- UAB „Krištodulos transportas“
- Ieškovas
- UAB „Inalva“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ atžvilgiu, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Inalva“ ieškinį atsakovui UAB „Krištodulos transportas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Inalva“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ 6 797,89 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 6 797,89 Lt sumai areštuoti turtą ir/arba pinigines lėšas ir turtines teises esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Krištodulos transportas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 6 797,89 Lt sumai. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškimo turinio matyti, kad skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra tikimybė, kad galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Krištodulos transportas“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Nurodo, kad tokia teismo nutartis pažeidžia atsakovo įmonės plėtrą ir bendradarbiavimą su klientais, laikinosios apsaugos priemonės kenkia įmonės reputacijai. Nurodo, kad įmonė turi pakankamai pajamų, neturi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, dirba pelningai, laiku vykdo bankinius įsipareigojimus. Pažymi, kad nėra duomenų, jog atsakovas gali mėginti savo turtą realizuoti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Inalva“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo pareiškimus dėl atsakovo įmonės vardo, reputacijos sugadinimo, turimų pajamų pakankamumo, pelningos atsakovo įmonės veiklos. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymo pagrindu antstolės įvykdytas atsakovo kilnojamojo turto areštas kokiu nors būdu pažeidžia ar galėtų pažeisti atsakovo teises šį areštuotą turtą valdyti ir (ar) jį naudoti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas ir asmuo, pateikęs šį prašymą, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.). Taigi tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas tikėtinai patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. (CPK 145 str. 2 d.). Taigi teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju reikalavimo suma (6 797,89 Lt) iš esmės nėra labai didelė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis gera, tačiau su atskiruoju skundu nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Krištodulos transportas“ neįrodė aplinkybės, jog įmonės turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2011 m. sausio 21 d. antstolė aprašė surastą atsakovo kilnojamąjį turtą pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 46). Areštas piniginėms lėšoms, kurios reikalingos stabiliai įmonės veiklai, bylos duomenimis, nėra uždėtas, taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų.
Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turi neigiamos įtakos UAB „Krištodulos transportas“ įmonės reputacijai, įmonės plėtrai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 148 straipsnio antroji dalis numato, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą. Dėl to tuo atveju, jeigu, kaip teigia apeliantas, jo turtinė padėtis yra gera, jis gali atlikti CPK 148 straipsnio antrojoje dalyje numatytus veiksmus, siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.