- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-1080-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00898-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- UAB „Krištodulos transportas“
- Ieškovas
- UAB „Inalva“
- Advokatai
- Kristina Varanavičienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Inalva“ ieškinį atsakovui UAB „Krištodulos transportas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Inalva“ pateikė teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ 6 797,89 Lt nuostolių atlyginimo 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad krovinio vežimo sutartimi atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį „medienos paketai iki 24 000 kg svorio“ maršrutu Lietuva-Prancūzija, krovinį pristatydamas gavėjui Prancūzijoje patikslintu terminu iki 2010 m. lapkričio 8 d.. Atsakovas krovinį priėmė pervežimui, o ieškovas sumokėjo atsakovui sutartimi sulygtą avansinį mokestį 600 EUR, tačiau atsakovas sutarties neįvykdė, krovinio nustatytu terminu gavėjui nepristatė. Atsakovas krovinį grąžino į pakrovimo vietą Lietuvoje ir vienašališkai nutraukė tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį. Dėl to, kad atsakovas neįvykdė sutarties - krovinys nebuvo pristatytas į nurodytą vietą, krovinio siuntėjas G. V. KŪB ieškovui pareiškė pretenziją 1 200 EUR (4 143,36 Lt) sumai. Taigi, atsakovui neįvykdžius sutarties, ieškovas patyrė 6 791,09 Lt nuostolių, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo.
Teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, 2011 m. sausio 10 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
2011 m. vasario 10 d. teismas priėmė atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ prieštaravimus. Atsakovas teigė, kad automobilį pakrovė ieškovas, tačiau dėl viršsvorio automobilis nebuvo įleistas į Lenkiją ir grąžintas atgal. Apie susidariusią situaciją ieškovas iškart buvo informuotas ir pasiūlyta nukrauti viršsvorį, kad automobilis galėtų tęsti kelionę, tačiau ieškovas su tuo nesutiko, delsė iškrauti krovinį. Sutartis buvo nevykdoma dėl ieškovo kaltės. Atsakovas teigė, kad dėl automobilio prastovos patyrė nuostolių, todėl sumokėto avanso ieškovui negražins, nemokės jo nurodomų nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-05-17 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2011-01-10 Širvintų rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą. Priteisė iš UAB „Krištodulos transportas“ UAB „Inalva“ naudai 6 797,89 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-12-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 203,94 Lt žyminio mokesčio, 203 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 137,02 Lt patirtų kelionės išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atsikirtimai, jog krovinio vežimo sutarties neįvykdė dėl ieškovo kaltės, nes dėl viršsvorio automobilis nebuvo įleistas į Lenkiją, nėra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Teismas laikė, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovas nebuvo kaltas dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, t.y. nenuvežus krovinio į šalių sutartą vietą per nustatytą terminą, teismas, remdamasis LR CK 6.38 str. 1 d., 200 str. nuostatomis, priteisė iš atsakovo ieškovo reikalaujamus nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Krištodulos transportas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-05-17 galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pasak apelianto, teismo argumentas, jog byloje nėra visiškai įrodyta, kad svoris buvo viršytas ar buvo netinkamas automobilio apkrovimas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nurodo, kad byloje yra pateiktas kvitas, kuris patvirtina transporto priemonės viršsvorį. Be to, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo atsakovo atstovas prašė išreikalauti dokumentus iš pasienio tarnybos, kurie patvirtintų, ar atsakovo transporto priemonė buvo atvykusį į Lietuvos –Lenkijos pasienį, ar kirto Lietuvos-Lenkijos sieną ir ar šios sienos negalėjo kirsti dėl esamo viršsvorio, tačiau teismas visiškai nemotyvuotai šį prašymą atmetė. Teismas nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, neišreikalavo telefoninių pokalbių (skambučių) išklotinių, taip pat nepagrįstai tenkino ieškovo atsisakymą apklausti liudytoją G. V.. Pasak apelianto, tokiais savo neteisėtais veiksmais teismas užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui, nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nagrinėjamos bylos atveju ginčo santykiams turėjo būti taikytinos ir CMR konvencijos bei Kelių transporto kodekso nuostatos, pagal kurias vežėjas neprivalo tikrinti priimamo krovinio svorio ar jo kiekio (išskyrus atvejus, numatytus CMR konvencijos 8 str. 3 d.) ir būtent siuntėjui kyla pareiga atsakyti vežėjui už tinkamą krovinio pakrovimą bei už duomenų, nurodytų važtaraštyje (įskaitant ir krovinio svorį), neatitikimą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismui tinkamai įvertinus pateiktus įrodymus, būtų padarytos teisingos išvados, kad automobilio ašių perkrovimą lėmė siuntėjo pateikta neteisinga informacija apie faktinį krovinio svorį. Apelianto teigimu, kadangi faktinių aplinkybių tyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Inalva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Taip pat prašė UAB „Krištodulos transportas“ ir atsakingam apelianto asmeniui direktoriui D. P. skirti po 10 000 Lt baudas už sistemingą piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad byloje pateiktas 2010-11-24 transporto priemonės svėrimo aktas Nr.753 patvirtina aplinkybę, kad bendras transporto priemonės svoris (35 540 kg) neviršija maksimalių nustatyta tvarka patvirtintų ir leidžiamų transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų bendrosios masės. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių CMR įrašo, jog krovinio svoris buvo tinkamas (23 980 kg), atitiko krovinio vežimo sutarties ir normatyvinių dokumentų dėl leidžiamo transporto priemonės svorio reikalavimus. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas pažeidė įrodymų rinkimą ir vertinimą. Priešingai, būtent apeliantas pažeidė proceso teisės normų nustatytą prievolę pateikti įrodymus. Taip pat ieškovo manymu, apelianto veiksmai, pareiškus nepagrįstą apeliacinį skundą bei prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, vertintini kaip sistemingas piktnaudžiavimas šalies procesinėmis teisėmis, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl atsakovui ir jo atstovui turėtų būti paskirtos įstatyme numatytos baudos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto UAB „Krištodulos transportas“ apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę, teisingai įvertinos byloje esančius įrodymus bei priėjo pagrįsto išvados, kad atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas šias išvadas bei patenkindamas ieškinį pilnai, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, formuojamos teismų praktikos, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2010-10-26 tarp ieškovo UAB „Inalva“ ir atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ buvo pasirašyta paraiška krovinių pervežimui Nr. 10/491, pagal kurią atsakovas įsipareigojo krovinį „medienos paketai, svoris iki 24 000 kg“, pristatyti į Prancūziją. 2010-10-29 ieškovas atsakovui sumokėjo avansinį mokėjimą 2 506,73 Lt. Atsakovas pagal paraišką krovinio nenuvežė ir paaiškinimu dėl sutarties 10/491 paraiškos vykdymą nutraukė. Kadangi krovinys nebuvo pristatytas į nurodytą vietą nustatytu laiku, ieškovas krovinio siuntėjui G. V. KŪB sumokėjo 4 143,36 Lt. Dėl šių aplinkybių ieškovo nuostoliai sudaro 6 797,89 Lt, iš kurių 2 506,73 Lt avansinis mokėjimas, 4 143,36 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo krovinio siuntėjui G. V. KŪB, 20 Lt už krovinio svėrimą atsakovo automobilyje, 121 Lt už krovinio pakrovimą į atsakovo automobilį, 6,8 Lt už pretenzijų atsakovui siuntimą.
Apeliantas UAB „Krištodulos transportas“, nesutikdamas su teismo sprendimu, iš esmės teigia, kad byloje esantis įrodymas - svėrimo kvitas (b.l. 7) patvirtina, kad buvo krovinio viršsvoris, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, neužtikrino šalių teisių pateikti papildomus įrodymus bei nesivadovavo CMR konvencijos ir Kelių transporto kodekso nuostatomis, numatančiomis, jog būtent siuntėjas yra atsakingas už krovinio viršsvorį, tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje įrašytų duomenų teisingumą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Su tokiais apelianto aiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo paaiškinimai, jog šalių sudaryta sutartis nebuvo įvykdyta dėl to, kad buvo viršytas krovinio svoris, buvo netinkamas automobilio pakrovimas, nėra pagrįsti jokiais bylos įrodymais. Priešingai nei teigia apeliantas, to nepatvirtina ir svėrimo kvitas, kuriame užfiksuota bendra sveriamos transporto priemonės ir krovinio masė – 35 540 kg. Tai nepatvirtina atsakovo teiginių, kad ieškovo buvo pakrautas didesnio svorio krovinys, nei numatyta paraiškoje krovinių pervežimui Nr. 10/491 (svoris iki 24 000 kg) bei tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje (svoris - 23 980 kg). Kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog buvo pakrauta daugiau krovinio nei šalys sutarė, atsakovas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui. Taip pat bylos įrodymai nepatvirtina atsakovo aiškinimų, jog jis sutarties įvykdyti negalėjo, nes dėl krovinio viršsvorio vilkikas su kroviniu nebuvo praleistas per Lietuvos-Lenkijos valstybių sieną. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Taip pat atsakovas privalo įrodyti savo atsikirtimus, o jam šios pareigos nevykdant, atsiranda pagrindas teismui patenkinti pareikštus reikalavimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šioje byloje įrodymų rinkimą, jų vertinimą, užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymėtina, kad atsakovo interesus tiek rengiant prieštaravimus, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas – R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontoros advokato padėjėja Kristina Varanavičienė, kuri, preziumuojama, išmano įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias norminių teisės aktų nuostatas, pareigą laiku pateikti įrodymus. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į atsakovo prašymą, vieną kartą buvo atidėtas, todėl laikytina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko surinkti ir pateikti visus jo manymu reikšmingus įrodymus, tuo labiau, kad atsakovo nurodomus dokumentus iš pasienio tarnybos, telefoninių pokalbių (skambučių) išklotines, tariamai paskirtų baudų už krovinio viršsvorį kvitus jis galėjo gauti ir pateikti teismui savo iniciatyva. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo neišsamiai, nevisapusiškai ištirti byloje jau pateikti įrodymai ar suvaržytos atsakovo procesinės teisės pateikti bylai reikšmingus duomenis, todėl priešingi apelianto teiginiai atmestini. Atsakovui neįrodžius, kad jis sutarties neįvykdė dėl krovinio viršsvorio, kad dėl to automobilis su kroviniu nebuvo įleistas į Lenkiją, nėra pagrindo remtis ir atsakovo nurodytomis CMR konvencijos bei Kelių transporto kodekso nuostatomis dėl krovinio vežėjo ir krovinio siuntėjo atsakomybės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių sudarytos sutarties atsakovas neįvykdė, per nustatytą terminą krovinio į numatytą vietą nenuvežė, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių. Nesant įrodymų dėl ieškovo kaltės dėl sutarties neįvykdymo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, LR CK 6.38 str., 6.200 str. nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. galutinio sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Netenkintinas ir ieškovo UAB „Inalva“ prašymas skirti apeliantui ir jo atstovui (direktoriui) baudas (po 10 000 Lt). Toks ieškovo prašymas nėra pagrįstas. Įstatymas numato atsakovui teisę tiek pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo dokumentiniame procese (LR CPK 430 str.), tiek ir skųsti neįsiteisėjusį teismo sprendimą apeliacine tvarka (301 str., 305 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, pateikdamas procesinius dokumentus teismui, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo UAB „Krištodulos transportas“ apeliacinį skundą atmesti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.