- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-799-124/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00027-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- UAB „Šiaulių būstas“
- Atsakovas
- UAB „Saudita“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Šiaulių būstas“ ir atsakovo UAB „Saudita“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2082-772/2013 pagal ieškovo UAB „Šiaulių būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Saudita“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Saudita“ ieškiniu (17–20 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Saudita“ priteisti 3066,62 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir DNSB Vilniaus 251 bendrija 2009 m. liepos 1 d. sudarė Sutartį Nr. UK-S/09-2, kurios pagrindu ieškovas teikia namo, esančio Vilniaus g. 251, Šiauliuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi negyvenamą patalpą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Vilniaus g. 251, Šiauliuose, namo bendro naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas pareigos atsiskaityti su ieškovu nevykdo, todėl per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra susidaręs 3066,62 Lt įsiskolinimas. LR CK 6.189 str. 1 d. yra numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas tinkamai atliko savo, kaip namo administratoriaus, funkcijas, tuo tarpu atsakovas be jokios pateisinamos priežasties vengia atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (57–61 b. l.) atsakovas UAB „Saudita“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovas nenurodė suteiktų paslaugų kiekio ir jų kainos, o ieškinyje nurodyti skaičiai yra niekuo nepagrįsti. Teisės aktai įpareigoja ieškovą pagrįsti teikiamų paslaugų kiekį ir kainą (sąnaudas), tačiau ieškovas įrodinėjimo pareigą perkelia atsakovui. 2009-07-01 ieškovo ir DNSB Vilniaus 251 bendrijos sudaryta sutartis atsakovui tapo žinoma tik pateikus ieškovui ieškinį, anksčiau sutartis atsakovui nebuvo pateikta, atsakovas nėra šios sutarties šalis, sutartis neįregistruota viešajame registre, todėl negali būti panaudota prieš atsakovą. Vienašališkai bendrijos su ieškovu sudaryta 2009-07-01 Sutartis nesukuria teisinių pasekmių atsakovui. Atsakovas iki 2009-07-01 nuo namo šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos teisėtai yra atjungtas ir bendrąja inžinerine sistema ne tik kad nesinaudoja, bet ir neturi galimybių ja naudotis. Sutartyje teikiamoms paslaugoms tarifai buvo nustatyti tik namo gyventojams, tuo tarpu atsakovas nėra namo gyventojas. Dėl neįtraukimo atsakovo į sutartį neigiamos sutarties pasekmės tenka pačiam ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (161–171 b. l.). Priteisė ieškovui UAB „Šiaulių būstas“ iš atsakovo UAB „Saudita„ 1 252,64 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 252,64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.
Teismas nurodė, kad atsakovui UAB „Saudita“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios komercinės paskirties patalpos, esančios daugiabučiame name Vilniaus g. 251, Šiauliai, dalis šio namo butų savininkų yra susivieniję į Daugiabučio namo Vilniaus g. 251 savininkų bendriją (DNSB), tačiau atsakovas nėra šios bendrijos narys.
Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Ieškovas kaip administratorius su DNSB, esančia Vilniaus g. 251, Šiauliai, 2009-07-01 sudarė namo administravimo, eksploatacijos ir kitų komunalinių paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas, suteikdamas minėtas paslaugas, veikia kaip administratorius, o butų ir kitų patalpų savininkai yra klientai. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus pareiga yra teikti namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
2011-12-22 Administravimo nuostatų 9 p. numato administratoriaus atliekamas funkcijas ir viena iš tokių funkcijų yra susijusi su statinio technine priežiūra. Ieškovas ir DNSB Vilniaus g. 251 2009-07-01 sutartyje susitarė, kad mėnesinis eksploatavimo (techninės priežiūros) tarifo dydis yra kintamas atsižvelgiant į metų laikus (sutarties 5.1. p.). Todėl teismui lyginant UAB „Sistela“ apskaičiuotus nuolatinės techninės priežiūros (eksploatacijos) vidutinį mėnesinį mokesčio tarifą su 2009-07-01 sutartyje nurodytu tarifu teismas padarė išvadą, jog jis atitinka metodinės rekomendacijos reikalavimus.
Teismas sutiko su ieškovo motyvu, kad atsakovo prievolė apmokėti priežiūros (eksploatacines) išlaidas kyla iš įstatymo (CK 4. 82 str.), tačiau nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, kokių išlaidų jis patyrė, suteikdamas administravimo paslaugas, būtent, atsakovui.
Teismas nurodė, kad ieškovas pradėjo administravimo paslaugos teikimą DNSB Vilniaus g. 251, tačiau dėl šių būsimų kaštų jis nesitarė su atsakovu, reikalauja iš atsakovo sumokėti administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2012-12-31. Teismas pripažino, kad administratorius netinkamai įvykdė pareigą ne tik neinformuodamas atsakovo apie šias išlaidas, bet ir nepateikdamas jų pagrįstumo. Ieškovas, priimdamas sprendimus dėl gyvenamojo namo administravimo pagal 2009-07-01 sudarytą sutartį, veikė visų gyvenamojo namo fizinių asmenų (bendraturčių) vardu, nes šioje sutartyje nėra jokių išlygų dėl gyvenamojo namo savininkų, nesančių bendrijos nariais.
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti administravimo išlaidas nėra visiškai nei teisiškai, nei faktiškai pagrįstas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nėra bendrijos narys, šių išlaidų dydis nustatytas tik sutartyje, kurios atsakovas nėra sudaręs ir neišreiškė savo valios dėl prisijungimo prie šio susitarimo. Teismas sutiko su atsakovo atsikirtimo motyvais, kad ieškovas neatskleidė būtent jam suteiktų administravimo paslaugų kiekio, jų įkainių dydžio ir kt. Be to, administratorius turi teisę reikšti atsakovui savarankišką reikalavimą, tačiau tik nurodęs tikslų pastarajam suteiktų paslaugų kiekį ir dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Šiaulių būstas“ apeliaciniu skundu (173–177 b. l.) prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-04 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 200 Lt rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Visiškai neaišku, kokiu pagrindu, pirmosios instancijos teismas paneigia atsakovo pareigas kylančias iš įstatymo. Aplinkybė, jog atsakovas nėra bendrijos narys jokia apimtimi neatleidžia atsakovo nuo pareigų, įtvirtintų įstatymais.
2. Pareiga informuoti apie Sutarties sudarymą atsiranda ne namo administratoriui, bet namo valdytojui, t. y. bendrijai. Aplinkybė, jog atsakovas nebuvo atskirai informuotas apie Sutarties sudarymą, nepanaikina įstatyminių pareigų.
3. Ieškovas veikia ne Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimu, o 2009 m. liepos 1 d. sutarties Nr. UK-S/09-2 su DNSB Vilniaus 251, bendrija pagrindu. Akivaizdu, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams Nuostatai nėra ir negali būti taikomi, nes jie nepatenka į jų taikymo sritį.
4. Vien sąskaitų pateikimas, mokesčių paskirstymas, sutarčių su rangovais (pvz. dėl eksploatacijos) sudarymas liudija administravimo paslaugos suteikimą. Bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimas, kitos paslaugos yra specifinės paslaugos ir jos nėra teikiamos vien tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai. Ieškovas prižiūri ir administruoja namo bendrojo naudojimo objektus, ne atsakovo patalpas (atsakovas savo patalpas ir jose esančią inžinerinę įrangą turi pareigą prižiūrėti pats).
5. Teismas neteisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusius santykius, nepagrįstai konstatavo, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra bendrijos narys jį atleidžia nuo pareigų. Akcentuotina, jog name Vilniaus g. 251, Šiauliai, įsikūrusi bendrija savo įstatyminių pareigų įgyvendinimui samdosi ieškovą, ieškovui nekilo jokia prievolė tartis dėl paslaugų, būtent, su atsakovu.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Saudita“ apeliaciniu skundu (181–187 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-04 sprendimo dalį, kuria buvo priteista 1 252,64 Lt skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. 2009-07-01 tarp ieškovo ir DNSB Vilniaus 251 bendrijos buvo sudaryta sutartis Nr.UK-S/09-2, o atsakovas nėra minėtos sutarties šalis. Sutartis nėra įregistruota sutarčių registre, nors ieškovas turėjo pareigą tai padaryti. Taigi, ieškovas negali tokios sutarties panaudoti prieš trečiuosius asmenis. UAB „Saudita“ nėra sudariusi su namo bendrija jokių sutarčių dėl šio namo gyventojams priklausančių negyvenamųjų bendro naudojimo patalpų šildymo, administravimo ir techninės priežiūros. UAB „Saudita“ neturi Vilniaus g. 251 bendro naudojimo patalpų su namo gyventojais, neturi galimybės ir nesinaudoja gyventojų laiptinėmis ir kitomis namo gyventojų bendro naudojimosi patalpomis.
2. Iš Sutarties 5 punkto, nustatančio Sutarties pagrindu ieškovo teikiamų paslaugų tarifus, turinio akivaizdu, kad Sutartyje ieškovo teikiamoms paslaugoms tarifai buvo nustatyti tik namo gyventojams, tuo tarpu atsakovas nėra namo Vilniaus g. 251 Šiauliuose, gyventojas, vadinasi, nėra teisinio pagrindo atsakovui taikyti Sutarties 5 punkte nurodytus ieškovo, kaip namo administratoriaus, teikiamų paslaugų tarifus.
3. Teismas nepagrįstai sprendimą skundžiamoje dalyje grindė CK 4.82 str. 3 dalies ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų bei Šiaulių miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų pagrindu, o ne 2009-07-01 tarp ieškovo ir DNSB Vilniaus 251 bendrija sudaryta sutartimi Nr. UK-S/09-2.
4. Ieškovas iš esmės įrodinėjimo naštą šioje byloje siekia perkelti atsakovui, nors įstatymas tą draudžia daryti. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas neatskleidė jo suteiktų paslaugų kiekio ir jų kainos (sąnaudų), o teismui ir atsakovui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodyti skaičiai yra niekuo nepagrįsti (neiššifruoti).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (192–196 b. l.) atsakovas UAB „Saudita“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nepriteista 1813,64 Lt skola palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apelianto skundas dėl suteiktų administravimo paslaugų grindžiamas vienu teiginiu – „vien sąskaitų pateikimas, mokesčių paskirstymas, sutarčių su rangovais sudarymas liudija administravimo paslaugos suteikimą“. Byloje tėra dvi PVM sąskaitos faktūros dėl mokesčių priskaičiavimo atsakovui. Jokių kitų leistinų ir objektyvių įrodymų apie administravimo paslaugos suteikimą namo bendraturčiams ieškovas teismui nėra pateikęs. 2009-07-01 sutarties šalys – ieškovas ir Bendrija nusistatė savo teises ir pareigas. Iš sutarties 5 punkto akivaizdu, kad sutarties pagrindu teikiamoms paslaugoms tarifai buvo nustatyti tik namo gyventojams, tuo tarpu atsakovas nėra namo gyventojas, vadinasi nėra pagrindo taikyti teikiamų paslaugų tarifus. Ieškovas nėra pateikęs į bylą jokių objektyvių ir patikimų duomenų apie ieškovo faktiškai suteiktas namo bendrijai ir bendrasavininkiams paslaugas, jų kiekį, sąnaudas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo UAB „Šiaulių būstas“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo UAB „Saudita“ apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).
Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinta STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąja nuosavybę pagal CK 4.84 straipsnį, <...> (2 punktas). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis).
Iš ieškovo ir DNSB Vilniaus 251 sutarties Nr. UK-S/09-2 matyti, kad eksploatavimas – tai namo būklės nuolatinis stebėjimas, namo pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas (1.2.8. p.). Sutarties 4.1.2 punkte numatyti administratoriaus įsipareigojimai teikiant eksploatavimo paslaugas: atlikti namo šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą, atlikti bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrengimų priežiūrą, atlikti elektros ūkio priežiūros darbus, o taip pat bendrojo pobūdžio įsipareigojimai (30–37 b. l.).
Atsakovas yra daugiabučio namo, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, bendro naudojimo patalpų ir bendrų namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bendraturtis. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, jis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m birželio 15 d. nutarimu Nr.852 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto, 1, 3 ir 4 pastraipų,10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, konstatavo, kad savininkas gali nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi atsakovas yra patalpos, esančios Vilniaus g. 251, Šiauliuose, bendrasavininkas, todėl turi pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt. (4.82 str. 3 d., CK 4.83 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-7-515/2009) yra nurodžiusi, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
Taigi, atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, ir nebūdamas bendrijos nariu, nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą ir tuo pačiu mokėti bendrijos narių nustatyto dydžio įmokas. Kadangi atsakovas šios prievolės nevykdė, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 3066,62 Lt skolą.
Pažymėtina, kad LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nustato ne tik bendrijos narių, bet ir daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra ir jų įgyvendinimo tvarką (1 str.). Minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos LR civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą.
LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad aplinkybė dėl faktinio atsijungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškinio, kuriuo prašoma priteisti įsiskolinimą už bendrojo naudojimo objektų laikymą, reikalavimų, nes net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos neturi įtakos iš įstatymo kylančios apelianto pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1181-125/2012).
LR CK 4.236 str. 2 dalis numato, kad administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB „Šiaulių būstas“ 2009-07-01 sutarties Nr. UK-S/09-2 pagrindu teikia namo, esančio Vilniaus g. 251, Šiauliuose, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (30–37 b. l. ). Taigi, ieškovas yra bendrojo naudojimo objektų, esančių Vilniaus g. 251, Šiauliuose, administratorius.
Administratorius veikia pagal sutartį Nr. UK-S/09-2, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis), pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes.
Administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai administratorius, suderinęs su klientu, atlieka visus veiksmus, būtinus namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (1.2.9. p). Sutarties 4.1.1 punkte numatyti administratoriaus įsipareigojimai, teikiant administravimo paslaugas už 5.1 punkte nurodytą administravimo tarifą: organizuoti rangovų garantinių įsipareigojamų vykdymo priežiūrą, administruoti sutartis su pasitelktais subrangovais, teikti informaciją apie suteiktas paslaugas bei apie bendrojo naudojimo objektų būklę, pateikus raštišką prašymą, pateikti rekomenduojamų papildomų darbų sąrašą ir suderinus su klientu, organizuoti jų vykdymą, apskaičiuoti mokesčius, paskirstyti mokesčius proporcingai tarp savininkų, į savininkų pašto dėžutes pateikti mokėjimo pranešimus, pateikti skolininkams raštiškus raginimus sumokėti skolą, spręsti klausimus, susijusius su skolų išieškojimu, klientui pageidaujant rinkti iš savininkų kaupiamąsias lėšas, vykdyti jų apskaitą, pateikti ataskaitą apie priskaičiuotas, panaudotas lėšas bei jų likučius metams pasibaigus, savininkų sumokėtas lėšas pervesti tiesioginiams paslaugų teikėjams.
Nors atsakovas nesutinka mokėti administravimo išlaidas, nurodydamas, kad jis nėra pasirašęs 2009-07-01 sutarties, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina, nes atsakovui pareiga mokėti administravimo išlaidas kyla iš įstatymo, o ne iš sutarties (LR CK 4.82 str. 3 d.). Ieškovas teismui pateikė Skolų valdymo ataskaitą, kurioje nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir eksploatavimą nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio sudaro 3066,62 Lt (82–83 b. l.). Iš teismui pateiktos Sutarties Nr. UK-S/09-2 5 punkto matyti, kad ieškovas administravimo išlaidas skaičiuoja po 0,20 Lt už kvadratinį metrą su PVM, skaičiuodamas jį proporcingai gyventojų turimam patalpų plotui. Eksploatavimo arba techninės priežiūros (amortizacijos) mokestį vasaros metu, laikotarpiu nuo balandžio mėnesio 1 d. iki spalio 1 d. skaičiuoja po 0,20 Lt/ m² be PVM, žiemos sezono metu nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. – po 0,10 Lt /m² be PVM, mokestį skaičiuodamas proporcingai gyventojų turimam naudingam patalpų plotui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palyginus su UAB „Sistela“ paskaičiuotas nuolatinės techninės priežiūros (eksploatacijos) vidutinį mėnesinį mokesčio tarifą su 2009-07-01 Sutartyje nurodytu tarifu, jis atitinka metodinės rekomendacijos reikalavimus. Vien sąskaitų pateikimas, mokesčių paskirstymas, sutarčių su rangovais (pvz. dėl eksploatacijos) sudarymas liudija administravimo paslaugos suteikimą. Bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimas, kitos paslaugos yra specifinės paslaugos ir jos nėra teikiamos vien tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai.
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą ir administravimą, vertintinas kaip atitinkantis civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu atsakovui atsirandančias prievoles.
Apibendrinant aukščiau išdėstytus motyvus konstatuotina, kad atsakovas yra daugiabučio namo, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, bendro naudojimo patalpų ir bendrų namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bendraturtis, todėl privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar jis yra, ar nėra bendrijos narys, naudojasi ar ne bendrosios dalinės nuosavybės objektais, nes tokia pareiga atsakovui kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d., LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 4 d., 21 str. ).
Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, todėl apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą, ieškinį tenkindamas visiškai.
Visiškai patenkinus ieškovo reikalavimus, atitinkamai perskirstinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme bei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 93 str. 5 d.). Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 22 Lt žyminio mokesčio paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 70 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 72 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 72,60 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 181,50 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas ruošiant ieškinį, viso 421,10 Lt (2, 21, 178, 3, 4, 23–24 b. l.). Ieškovo patirtos išlaidos nėra didelės, jos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodytos sumos, todėl pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis.
Ieškovas apeliaciniame skunde prašė iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 200 Lt plius PVM už suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Šiaulių būstas“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė, todėl šios išlaidos ieškovui nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovo UAB „Šiaulių būstas“ apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo UAB „Saudita“ apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Šiaulių būstas“, į. k. 144619514, iš atsakovo UAB „Saudita“, į. k. 144789915, 3066,62 Lt (tris tūkstančius šešiasdešimt šešis litus 62 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3066,62 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB „Šiaulių būstas“, į. k. 144619514, iš atsakovo UAB “Saudita“, į.k. 144789915, 92,00 Lt (devyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio pirmos instancijos teisme ir 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, 3,00 Lt (tris litus) už duomenų paiešką, 254,10 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas pirmos instancijos teisme (du šimtus penkiasdešimt keturis litus 10 ct), iš viso: 421,10 Lt (keturis šimtus dvidešimt vieną litą 10 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš atsakovo UAB „Saudita“, į. k. 144789915, valstybei 15,00 Lt (penkiolika litų) pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.