Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2-32-847/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2-32-847/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Ieškovas
A. U.
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas, Arvydas Penelis
Kategorijos
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-32-847/2013(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00854-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija 113.8 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant ieškovei A. U., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui, atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos sveikatai atlyginimo pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje (b.l. 4-7) nurodė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, ir gyveno (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2009 m. spalio 31 d., apie 1 val., ieškovės gyvenamame bute, kilus žodiniui konfliktui tarp jos ir kitos šiame bute buvusios merginos vardu L., be jokios priežasties prie ieškovės prišoko buvęs bute atsakovas A. B. ir ieškovę sumušė, suduodamas kelis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, ko pasekoje ieškovei buvo padarytas viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo ir antro danties išmušimas bei dešinės pusės pirmo danties nuskėlimas.

Ieškovė 2009 m. lapkričio 11 d. su pareiškimu dėl šio įvykio kreipėsi į Šiaulių miesto policijos komisariatą, o šio pareiškimo tyrimo eigoje policijos pareigūnams nurodžius - 2009 m. lapkričio 17 d. į MRU Teismo medicinos instituto Šiaulių skyrių dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, kur ieškovei buvo nustatyta viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo, antro danties išmušimas ir dešinės pusės pirmo danties nuskėlimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (MRU Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto policijos komisariatas atlikęs ieškovės pareiškime nurodyto įvykio tyrimą, 2009-11-19 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi atsakovo A. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. yra priskiriama privataus kaltinimo byloms, ikiteisminis tyrimas šios kategorijos bylose nėra atliekamas bei ieškovei pasiūlė dėl šio įvykio kreiptis privataus kaltinimo tvarka į Šiaulių miesto apylinkės teismą (Šiaulių miesto policijos komisariato surinktos medžiagos Nr. 0109000477495).

2010 m. sausio 12 d. skundu dėl A. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka ieškovė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, tačiau šios bylos nagrinėjimo eigoje ieškovei atsisakius dėl tam tikrų priežasčių kaltinimo, 2010-06-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi ši byla buvo nutraukta LR BPK 416 str. 3 d. nustatyta tvarka (privataus kaltinimo byla Nr. PK-138-441/2010).

2010 m. liepos 21 d. skundu atsakovas A. B. privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl ieškovės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 1 d., t. y. tariamo atsakovo A. B. apšmeižimo - tikrovės neatitinkančių žinių apie jį paskleidimo ryšium su šiuo įvykiu (2009 m. spalio 31 d., apie 1 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2010-12-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ieškovė A. U. pagal LR BK 154 str. 1 d. buvo išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (baudžiamoji byla Nr. PK-628-409/2010). Šis teismo išteisinamasis nuosprendžis liko nepakeistas ir po apeliacinės instancijos teismo sprendimo (baudžiamoji byla Nr. 1A-136-354/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Ryšium su šiuo įvykiu, kuomet 2009 m. spalio 31 d., apie 1 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose, kilus žodiniui konfliktui tarp ieškovės ir kitos šiame bute buvusios merginos vardu Laura, be jokios priežasties prie ieškovės prišokęs atsakovas – A. B. ieškovę sumušė, suduodamas kelis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias jos kūno vietas, ko pasekoje ieškovei buvo padarytas viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo ir antro danties išmušimas bei dešinės pusės pirmo danties nuskėlimas, ieškovė patyrė turtinę žalą, nes šių jai sužalotų dantų gydymas ir ryšium su tuo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei kainavo 2600 Lt (UAB „R. L. odontologijos klinika“ 2012-09-13 sąskaita-faktūra UIN Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurią ieškovei privalo atlyginti atsakovas.

Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad dėl atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 2600 Lt turtinę žalą, todėl patirtą žalą privalo pilnai atlyginti atsakovas.

Be turtinės žalos ryšium su ieškovei padarytu sveikatos sutrikdymu, ji patyrė didelę neturtinę žalą, nes esant sužalotiems dantims, patyrė visų pirma fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, net emocinę depresiją, nes esant nurodytiems sveikatos sužalojimams sumažėjo ir ieškovės bendravimo galimybės - nenuėjo į visus susitikimus su draugėmis, šeimos šventes, nes ieškovei buvo nepatogu, o kalbos metu akivaizdžiai matantis sužalojimams ieškovei vis reikdavo aiškintis, kas atsitiko ir taip toliau. Ryšium su šiomis aplinkybėmis, neturtinę žalą vertina 20 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad tokio ieškinio pareiškimas teisme yra negalimas, ydingas ir turi būti atmestas. LR CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Nesant asmens kaltės dėl atsiradusių pasekmių, civilinė atsakomybė negali kilti. Ieškovės ieškinyje nurodyta žala kildinama iš nusikalstamos veikos, kuri ieškovės atžvilgiu galimai buvo įvykdyta 2009-10-31 apie 1 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Šiaulių mieste. Tokiu būdu, asmens kaltė dėl nusikalstamų veikų, kurios uždraustos baudžiamojo įstatymo (BK 2 str. 1 d.), gali būti išsprendžiama tik baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Iš ieškovės prie ieškinio pridėto 2009-11-19 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-11-17 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovei nustatyta nežymus sveikatos sutrikdymas. Toks sveikatos sutrikdymo mastas numatytas LR BK 140 str. 1 d., o baudžiamąsias bylas Lietuvos Respublikoje nagrinėja tik teismai (BPK 6 str. 1 d.).

Asmuo negali būti laikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką tol, kol tai nenustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo atveju nėra įsiteisėjusio jokio Lietuvos Respublikos teismo priimto nuosprendžio, kuriuo būtų pripažinta, jog atsakovas yra kaltas dėl ieškovės nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas nėra pripažintas kaltu dėl ieškovės nežymaus sveikatos sutrikdymo anksčiau nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ir baudžiamasis procesas dėl to nebegalimas, tai atsakovui negali kilti ir civilinė atsakomybė dėl ieškovei atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos, nes nėra visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t.y. nėra neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių.

Kadangi nėra atsakovo kaltę įrodančio įsiteisėjusio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio dėl ieškovei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai negali būti sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei. Dėl nurodytų teisinių argumentų mano, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas bei neteisėtas ir turi būti atmestas. Todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškinį su jame nurodytais motyvais palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Ji paaiškino, kad 2009-10-31 d. apie 1 valandą nakties, bute Šiauliuose jai susiginčijus su L. T., A. B. nesuskaičiuojamais smūgiais rankomis ir kojomis ėmė ją daužyti. Nežino, ką jiems padarė. Nukentėjo, patyrė žalą, liko be priekinių dantų. Turėjo eiti į paskaitas, bet buvo visa sudaužyta. Ieškovei buvo gėda, kad šitaip yra. Gyveno Šiauliuose su N. M. ir A. B. dviejų kambarių bute: ieškovė gyveno viename kambaryje, o draugai, kadangi jie buvo pora, gyveno kitame. A. su N. pasikvietė į svečius A. B.. Ieškovei būnant namie, atvyko atsakovas, L. T. ir A. P.. Pasisėdėjimas vyko kitame kambaryje, o paskui ir jos (A. U.) kambaryje bei visame bute. Buvo geriamas alkoholis, gėrė saikingai, nes kitą dieną turėjo daug reikalų. Konfliktas prasidėjo vidurnaktį, apie 1 val. nakties, visi buvo bute, niekas niekur nebuvo išėję. Tai įvyko ieškovės kambaryje, koridoriuje. A. B. pasakė L. T., kad ieškovė jam patinka. L. ėmė pykti ant ieškovės, ėmė ją vadinti necenzūriniais žodžiais, susimušė. A. B. prie viso to prisidėjo nesuskaičiuojamais rankų, kojų smūgiais. Viena negalėjo apsiginti nuo jų abiejų. Kambaryje tuo laiku buvo visi: A., P., viską matė. A. B. pradėjo pirmas muštis. Visas kūnas buvo ištinęs, ieškovės rūbai buvo sudraskyti, veidas mėlynas, buvo mėlynės po abiem akim. Kiti jaunuoliai, buvę bute, negynė. Visi žiūrėjo, o N. M. ėmė skirti. Konfliktas vyko ilgai. Ji ryte išvyko į Biržus. A. B. matė, kaip atrodo, nes mėnesį buvo be dantų. Iš karto nesikreipė pagalbos. Manė, kad dantys paprasčiau sutvarkomi, bet kai nuėjo pas odontologus, šie pasakė, jog ne taip paprasta sutvarkyti. Parašiusi policijoje pareiškimą, norėjo su A. B. geruoju susitarti, jam paskambino. Jis pasakė, jog ieškovei dar paskutinius dantis išdaužys. Atsisakė privataus kaltinimo bylos, nes sužinojo, jog A. B. pasiūlė A. ir N. M. pinigų, kad paliudytų priešingai - apie tai ieškovei pasakė A. P.. Po konflikto mėnesį liko gyventi bute, paskui išsikėlė iš buto. Išsigando, jog pralaimės ir jai bus dar blogiau. Patyrė didelę traumą, kai buvo sudaužyta, kurį laiką nėjo į paskaitas, nukentėjo mokslai, buvo išmušti priekiniai dantys. Atsakovas į ieškovę padavė į teismą už šmeižtą. Ieškovei buvo padaryta žala: vertina 20000 Lt neturtinę žalą ir 2600 Lt turtinę žalą. Ieškinį palaiko pilnai ir prašo šias sumas bei teismo išlaidas priteisti iš atsakovo. 2600 Lt - tai dantų gydymas, o po dešimt-dvylikos metų dantis reiks dėtis naujai, tai žino iš odontologo M. L., kuris ieškovei sudėjo dantis. Vyko byla dėl šmeižto, kur buvo kaltinamoji, ten aplinkybes nurodė teisingai, tai tvirtina. Jas skyrė N.. Tą vakarą buvo geriamas sidras, jo išgėrė dvi mažas stiklines.

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2009-10-31 draugai pasikvietė jį ir L. T. į svečius Šiauliuose. Bute buvo jis, ieškovė. L. T., A. P., A. B. ir N. M.. Kiti gėrė, atsakovas negėrė, žiūrėjo televizorių. Sėdėjo A. kambaryje, o paskui su L. nuėjo į A. kambarį miegoti, pasiliko pas A. kambaryje A., A.. Paskui įbėgo A. ir L. pasakė, jog jai skolinga ir ėmė ją tampyti už rūbų. Jas išskyrė, užsirakino duris. Viskas aprimo, snaudė. Pabeldė į duris N., atrakino duris, A. atsigulė šalia, visi užmigo. Po kiek laiko įbėgo A. U. ir trenkė miegančiai L. T. į ausį, A. ėmė tempti iš lovos L.. Norėjo ją apginti, ėmė skirti merginas, N. M. pribėgo. A. buvo visiškai girta, neklausė atsakovo, kad baigtų muštynes. Gal kelis smūgius sutrenkė jai su ranka ir į koją įspyrė, kad paleistų L. - gražiuoju neišėjo perskirti merginų. Kai išskyrė, užsirakino atskiruose kambariuose ir viskas pasibaigė. Merginas skyrė kartu su N. ir A.. Nematė, kokie ieškovei padaryti sužalojimai. Matė ekspertų išvadą. Nežino, kaip ji susižalojo, gal griūdama išsimušė dantis, net nežino, ar jis dantis išmušė, nes koridoriuje merginos voliojosi. Nežino, ar kas daugiau galėjo padaryti ieškovei sužalojimus, po įvykio, jos daugiau nebematė. Ieškovė buvo agresyviai nusiteikusi, L. buvo smulkutė, jai reikėjo atsakovo pagalbos, nes pati negalėjo apsiginti. Ieškovę iki įvykio pažinojo. Nežino, kodėl kilo konfliktas, tik pamena ieškovės žodžius: „Aš tau skolinga!“ ir puolė L. draskyti. Nebuvo jokio žodinio konflikto. Pagarsinus atsakovo parodymus, duotus baudžiamojoje byloje Nr. PK-628-409/2010 (b.l. 56-57) šis parodė, kad tą vakarą išgėrė butelį alaus prieš einant į klubą, daugiau negėrė. Skyrė merginas, nes merginos mušėsi, voliojosi, gal nesuprato, kas vyksta.

Liudytojas M. L. parodė, kad dirba odontologu, A. U. kreipėsi po traumos dėl netektų priekinių dantų, liudytojas baigė dantų protezavimo darbą. Jai buvo numušti trys priekiniai dantys sulig šaknimis. Darė kaiščius, iš pradžių darbus pradėjo kitas gydytojas, jis (M. L.) baigė protezavimą. 2009-12-11 d. pradėjo formuoti dantų įklotus į priekinius dantis. Buvo taisomi viršutiniai priekiniai pirmieji ir antrieji dantys: Nr. 12, 11, 21, 22. Ekspertas kalba apie tuos pačius dantis, tik kitais skaičiais juos vardina. Gydymas baigtas 2012-09-10 d. Ateityje teks dar taisyti tuos dantis, tik nežino, kiek laiko gali praeiti: penki ar dešimt metų, o gal penkiolika, tai priklauso nuo žmogaus.

Liudytoja M. M. parodė, kad yra draugės nuo pirmos klasės, kai mokėsi mokykloje. Po įvykio praėjus dienai, A. grįžo į Biržus, susitiko picerijoje. Ieškovei buvo patinusi lūpa, matėsi sumušimo žymės. Ji papasakojo, kas nutiko, jog prieš dieną A. B. ją sumušė. Ji parodė išmuštus dantis, truputėlį buvo patinęs veidas, matėsi mėlynės. Nesakė, kodėl kilo konfliktas, ji nelabai norėjo apie tai kalbėti, nes nebuvo atsigavusi po įvykio. Su A. bendraudavo visada. Žinojo, kad ji nešioja laikinus dantis, ne per seniausiai jai sudėjo dantis.

Liudytoja A. D. parodė, kad ieškovė - dukra, 2009 m. ji išvyko į Šiauliuse nuomojosi butą, savaitgaliais grįždavo į Biržus. Spalio 30 dieną ieškovei skambino, klausė, ar grįš į namus. Ieškovė buvo geros nuotaikos, sakė, kad yra atvykusių draugų iš Biržų, kad švenčia, 31 dieną grįš į namus. Kitą dieną grįžo, jos kakta, lūpa buvo ištinę, dantų nebuvo. Sakė, jog vakarėlio metu ją sumušė A. B.. Dukra sakė, kodėl kilo konfliktas: L. T. pradėjo prie jos kabinėtis, puolė ją mušti, o atsakovas palaikė savo draugę. Po šių įvykių dukra jautėsi labai blogai. Ji neteko dantų visam gyvenimui, metė mokslus, labai išgyveno, jai pakriko nervai, ji nebegali būti be vaistų. Iš dalies dėl šių aplinkybių ir metė mokslus. Jai buvo gėda prieš kursiokes, eiti į paskaitas be dantų, o kai pasveiko, buvo labai daug praleista paskaitų, metė mokslus. Dukra sugrįžo namo gydytis. Dukrai sutinimas matėsi ilgai, ji buvo be dantų. Buvo didelis nudaužtų dantų skausmas, patyrė ir moralinį skausmą. Dukra jauna, teismuose nedalyvavusi, iš pradžių pabijojo kreiptis į medikus. Vėliau dukra kreipėsi į Šiaulių policiją. Ieškovė tvarkėsi dantis L. odontologijos klinikoje, dantų sudėjimas kainavo 2600 Lt.

Liudytoja L. A. parodė, kad yra geriausia ieškovės draugė, žino apie įvykį tiek, kiek ieškovė pasakojo, matė, kaip ji atrodė. 2009 m. susitikdavo savaitgaliais, kai grįždavo namo į Biržus. Spalio mėnesio pabaigoje, apie 18 valandą susitiko. Iš pradžių ji nieko nesakė, bet suprato, kad kažkas negerai, ji buvo liūdna. Paklausė, kas yra. Po to pastebėjo, kad ieškovei prie akies mėlynė. Iš pradžių nepasakojo, o paskui pasakė, jog susimušė. Sakė, jog buvo A. B. su drauge, baliavojo, paskui ji susipešė su A. B. drauge L., o A. B. ėmė ginti savo draugę ir taip išmušė ieškovei dantis. Nežino, dėl kurios priežasties abi susimušė, gal negražiai viena kitą pavadino. Iš pradžių suprato, kad žodžiais A. kažkaip pavadino ir ją puolė, o A. gynėsi, o paskui A. B. puolė ginti savo draugės, kad ji nenukentėtų nuo A..

Liudytoja D. U. parodė kad 31 d. buvo pas kolegę A. D.. Duris atidarė A., pamatė, kad jai ištinusi lūpa, kad nėra dantų, ieškovė buvo susinervinusi. Paklausė ieškovės mamos, kas A. atsitiko. Ši atsakė, jog ją sumušė. Po to A. matė jau po ilgesnio laiko. Ieškovės mama aplinkybių nepasakojo, tik sakė, jog Šiauliuose buvo vakarėlis ir vaikinukas ją primušė, išmušė dantis.

Liudytoja R. K. parodė, kad spalio 31 d., kai A. grįžo, buvo pas kolegę A. D.. A. pasisveikino, matė, kad jai sumuštas veidas. Jos lūpa, veidas buvo ištinę. Ieškovė kalbėjo švepluodama, jai dėjo dantis, labai išgyveno dėl įvykio. Žino, kad jos finansinė padėtis buvo bloga.

Liudytoja L. T. parodė, kad atsakovas - jos artimas draugas. Gerai prisimena, kas vyko tą vakarą, nes buvo sužalota. N. M. su A. B. juos pasikvietė į svečius Šiauliuose. Visi pasibuvo, pabendravo, ėjo į klubą, bet liudytojos ten neįleido, tuomet su A. nuėjo į kazino. Sulaukę iš klubo grįžtančių draugų grįžo namo. Kiek pasibuvę nuėjo miegoti. Po kiek laiko įbėgusi ieškovė ėmė ją (L. T.) tempti už plaukų, atsakovas išvarė ieškovę iš kambario, užsirakino duris. A. atėjo į kambarį kloti lovą, atsirakino duris, tuo tarpu įbėgo ieškovė ir jai (L. T.) miegančiai trenkė. Atsimerkusi ją pamatė, ji tempė liudytojai už plaukų, abi susikibo, draskėsi. Apsistumdė, N. M. šoko jas skirti, šiek tiek A. tempė vieną nuo kitos. Išsiskyrę nuėjo miegoti. Po konflikto atsikėlę ryte A. nematė. Draugai sakė, jog ji išvyko namo. Po dviejų savaičių sužinojo, jog A. ieškovė kaltina, jog šis jai išmušė dantis. Nematė, kad kas nors, įskaitant atsakovą, būtų ieškovei sudavęs. Pamena, ką sakė baudžiamojoje byloje. Tuomet nesakė, jog ją A. užpuolė miegančią. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus baudžiamojoje byloje Nr. PK-628-409/2010 (b.l. 58-59), ši paaiškino, jog baudžiamojoje byloje sakė tiesą, nesakė tik to, jog buvo konfliktas, kad užpuolė miegančią. Dabar sako taip, kaip buvo. Prašo tikėti šiandien duodamais parodymais, kad A. liudytoją užpuolė miegančią.

Liudytoja A. B. parodė, kad su A. gyveno Šiauliuose viename bute, pasisivietė į svečius A. B. ir L.. Išgėrinėjo, paskui išėjo į klubą, grįžo. Žino, kad kilo konfliktas, susistumdė, bet to nematė, nes buvo kitame kambaryje, klojo draugui A. lovą. Miegančiai L. A. trenkė, paskui jos abi susikibo, mušėsi, o N. su atsakovu merginas skyrė. Matė, kai stumdėsi L. su A., viduryje buvo N. ir atsakovas, jie bandė išskirti, merginas traukė vieną nuo kitos. Dėl ko kilo konfliktas negali pasakyti, nepamena. Ryte A. bute nebebuvo, o vakare jos nebematė. Nematė, ar tą vakarą ieškovė buvo sužalota. Buvo tame kambaryje, kur gulėjo atsakovas su drauge. Ieškovė ar tempė, ar trenkė L., ir tuomet jie abu atsistojo. A., L. ir A. stumdėsi ir besistumdydami išėjo į koridorių. Nematė konflikto pas A. kambaryje ir šios veido sužalojimų. Po savaitės grįžus į Biržus A. pasakė, jog buvo sužalota. Sako tiesą. Kai atsikėlė ryte, A. namie nebuvo. Tą naktį miegojo kambaryje, kur ir A., tame kambaryje miegojo A. ir Nerijus. Kaip A. atrodė tą vakarą, nematė, nes į jų konfliktus nesigilino. L. negalėjo būti konflikto kaltininkė. Po įvykio abi gyveno viename bute, kalbėjosi apie įvykį, A. prašė liudyti teisme. Kalbėjo, jog negerai, kad įvyko konfliktas. A. sakė, jog konfliktas kilo dėl kompiuterio, kažkas buvo su jo ekranu. L. nerodė išmuštų dantų, nematė, kad jie būtų išmušti.

Liudytojas N. M. parodė, kad A. B. su ieškove A. buvo klasiokės, su atsakovu buvę klasiokai. Šaiuliuose kambaryje išgėrinėjo, buvo L., B., P. ir liudytojo draugė. Iš pradžių L. ir ieškovė apsižodžiavo, paskui viskas apsiramino. Po kiek laiko dėl kompiuterio prasidėjo konfliktas. A. nubėgo į kitą kambarį ir paskui merginos pešė viena kitai plaukus. Atsistojo tarp jų vidury, kad jos aprimtų. Paskui viskas nurimo, nebebuvo pykčių, ašarų ir visi nuėjo miegoti. A. su L. nuėjo į kitą kambarį miegoti. Gal tada atsitiko kažkas su kompiuteriu, A. nubėgo į kitą kambarį ir paskui ieškovę su L. pamatė koridoriuje besipešančias. Merginas išskyrė, L. ar A. patį liudytoją tampė už plaukų. Ką darė B., negali pasakyti. Kai išskyrė merginas, A. klausė, ar jai viskas gerai, bet ji su liudytoju nekalbėjo. Neatrodė, jog ji buvo sužalota, A. sėdėjo pikta, paniurusi ir ašarojanti. Ieškovei nesudavė smūgių. Tiksliai nebegali pasakyti, kas kur miegojo. Kai atsikėlė, ji jau buvo išvykusi. Kada paskui pamatė A., nebepamena. Liko gyventi tame bute, bet kada A. grįžo iš Biržų, nebepamena. Gal po savaitės ar dviejų. A. veide sužalojimų nesimatė, bet ji minėjo, jog jai kažkas negerai su dantimis, bet pats nieko nepastebėjo. Nežino, nuo ko prasidėjo pirmas barnis, kas buvo konflikto iniciatorius.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas K.Ramanauskas prašė ieškinį tenkinti pilnai, nes 2009-10-21 d. konflikto metu ieškovę sužalojo atsakovas, tai įrodyta liudytojų parodymais, pačios ieškovės paaiškinimais, kurie patvirtino savo duotus parodymus, jie vienodi, nekeliantys jokių abejonių. Sužalojimo aplinkybes patvirtina ir baudžiamojoje byloje dėl šmeižto eksperto duoti parodymai, kuris nurodo, jog sužalojimai buvo padaryti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Esant šioms aplinkybėms mano, jog atsakovo veiksmuose yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Liudytoja L. T. suinteresuota bylos baigtimi, atsakovas – jos gyvenimo draugas, jos parodymai skirtingi nei baudžiamojoje byloje, kelia abejones ir negali būti laikomi patikimais, svarstytinas klausimas dėl baudžiamosios bylos jai iškėlimo už melagingų parodymų davimą. Kitų liudytojų - A. B., N. M. parodymai faktines aplinkybes atitinka tik iš dalies ir negali būti laikomi patikimais. Jie teigia, jog nematė A. sužalojimų - priekinių dantų išmušimo, bet kalbantis priekiniai dantys matomi, jų nepastebėti negalima. Atsižvelgiant į tai, jų parodymais vadovautis negalima.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokatas Arvydas Penelis paaiškino, kad civilinei atsakomybei kilti turi būti tam tikros sąlygos. Turi būti įrodyta ne baudžiamosios atsakomybės principų prasme, o civilinės atsakomybės principų prasme. Kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka, A. B. nurodė, jog kilo konfliktas tarp ieškovės, kuri užpuolė L. T., ir jis, gindamas ją nuo A., galėjo kliudyti ieškovę. Konflikto aplinkybė yra, ji nėra išgalvota. Vertinant neteisėtus veiksmus, niekas neginčija aplinkybės, kad ieškovei buvo atsiradę sužalojimai, jie buvo nustatyti ir baudžiamojoje byloje, liudytojai patvirtino tas pačias aplinkybes, jog jie matė sužalojimus. Yra atsiradusios pasekmės, ar tas pasekmes sukėlė atsakovo veiksmai (ir neteisėti veiksmai), kaip tai numato CK nuostatos, kurios gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Galima abejoti L. T. parodymais, nes ji prisipažino, jog yra artima atsakovo draugė, tačiau nėra pagrindo netikėti N. M. ir A. B. parodymais. Jie nurodė tas aplinkybes, kad kilus konfliktui abi merginos susikibo. Susistumdymo veikos pasekoje, vienam ar kitam galėjo atsirasti sužalojimai. Galimai sužalojimai atsirado ne nuo atsakovo, o nuo L. T. veiksmų. N. M. tvirtina, jog stojo į vidurį tarp susikibusių merginų, mėgino jas išskirti, tai tęsėsi kurį laiką, gal skyrimo momentu ir N. M. užkliudė ieškovę. Atsakovas irgi bandė išskirti dvi merginas, skiriant du asmenis, galima kurį vieną ar abu sužaloti. Šioje grandinėje esminis momentas yra tyčinių ar netyčinių veiksmų atsiradimas. Nuo pat pareikšto privataus kaltinimo byloje momento, atsakovas sakė, jog jis gynė L. nuo ieškovės. CK 6.243 str. 7 d. asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei jis veikė būtinosios ginties. A. B. prisijungė prie konflikto, kai A. užpuolė L. T. ir jos susikibo, o atsakovas, būdamas artimas L. draugas, nusprendė ginti ją nuo užpuoliko. Užpuolimas buvo realus, dvi merginos susikibusios už plaukų tampė viena kitą. Atsakovas nesiekė sužaloti, bet siekė išskirti merginas, galbūt intensyviau siekė atitraukti A. nuo L., nei atvirkščiai, tai spręsti dėl jo kaltės sužalojant ieškovę, yra labai abejotina. Esant tokiai situacijai, galima pripažinti, jog buvo būtinoji gintis, nes reikėjo ginti savo draugę. Negalima pripažinti, jog atsakovo veiksmai nulėmė ieškovės sužalojimą. Neatsargumas - tai tam tikrų veiksmų atlikimas, susijęs su pareiga, siekiant išskirti besimušančias puses. Pačios tos pusės kaltos dėl susimušimo. Kaltės klausimą spręsti šiuo atveju abejotina, ar tikrai kaltas atsakovas, ar sužalojimai ieškovei atsirado to konflikto metu, kai merginos buvo susikibusios ir du vaikinai bandė jas išskirti. N. M. sakė, jog ieškovė buvo apsiverkusi, bet sužalojimų nesimatė. Kaip atsirado sužalojimai sunku spręsti, nes A. į specialistą kreipėsi tik po dviejų savaičių po konflikto. Galima daryti prielaidą, kad tai - susistumdymo pasekmė, bet gal tai nulėmė atsakovo, ar L., ar N. M. veiksmai. Atstovo nuomone, sprendžiant civilinės atsakomybės dydį, jos ribas, priteisiamos žalos dydį vertinant civilinės atsakomybės sąlygų prasme, priteisti visą ieškinį prašomoje apimtyje, ir jį tenkinti neteisinga. Ar tai atsirado dėl atsakovo kaltės, ar dėl jo tyčios, ar dėl neatsargumo, tokių įrodymų konstatuoti visa apimtimi tiek turtinės, tiek neturtinės žalos negalima. Todėl prašo ieškinį atmesti, nes dėl kilusio konflikto atsakinga pati ieškovė, jei nebūtų pačios ieškovės veiksmų, nebūtų kilęs konfliktas, nebūtų ir pasekmių. Prašo pilnai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 metų spalio mėn. 31 d. apie 01 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo sužalota ieškovė A. U..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. B. 2009 metų spalio mėn. 31 d. apie 1 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, A. U. ir L. T. žodinio tarpusavio konflikto metu, sumušė ieškovę A. U., išmušdamas jai viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 ir 2 dantis ir nuskeldamas dešinės pusės pirmą dantį, padarydamas A. U. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ieškovė A. U. kreipėsi į Šaulių miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. B. pagal BK 140 str. 1 d., tačiau byla buvo nutraukta, A. U. atsisakius kaltinimo, tačiau tai nėra kliūtis jai pareikšti ieškinį dėl patirto žalos atlyginimo. A. B. teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo pripažintas kaltu, todėl civilinėje byloje, sprendžiant atsakomybės klausimą, teismas pasisako dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės dėl žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

Nors atsakovo A. B. atžvilgiu dėl jo veiksmų A. U. atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau sutinkamai su LR CK 6.245-6.248 str., 6.283 str., už fizinio asmens sveikatai padarytą žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Ieškovei A. U. 2009 metų spalio mėn. 31 d. apie 01 val. įvykio bute , esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, padarytą žalą patvirtina 2009-11-17 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , iš kurios matyti, jog ieškovei nustatyta nežymus sveikatos sutrikdymas, pačios ieškovės A. U., liudytojų A. D., L. A., D. U., R. K., atsakovo A. B., iš dalies liudytojų N. M. ir A. B. parodymai 2009-11-17 specialisto išvadoje nurodyta, kad A. U. viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 ir 2 dantų likę apatiniai trečdaliai ir dešinės pusės pirmo danties nuskėlimas padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 9). Nors liudytojai N. M. ir A. B., gyvenę kartu su ieškove viename bute, paaiškino, kad nepastebėjo merginai padarytų sužalojimų, tačiau A. apie juos kalbėjo. Teismas atkreipia dėmesį, kad L. T. ir A. B. įvykio vakarą buvo atvykę į svečius būtent pas šiuos liudytojus, liko bute išvykus A. į Biržus, todėl šių liudytojų parodymus vertina kritiškai. Byloje nustatyta, kad ieškovei padaryta žala sveikatai, kuri patvirtinta byloje esančiais įrodymais – 2012-08-13 sąskaita faktūra 2600 Lt sumai ir apmokėjimo kvitas, iš kurių matyti, kad R. L. odontologijos klinikai A. U. sumokėjo 2600 Lt (b.l.20).

Byloje nustatyta, kad žalą ieškovės sveikatai sukėlė atsakovo A. B. veiksmai. Ieškovės A. U. parodymai yra nuoseklūs nuo pat įvykio dienos – tai ji nurodė 2009-11-11 protokole – pareiškime, rašytame Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK (medžiaga, pagal kurią atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, b.l. 51), 2009-11-17 nuvykusi pas Specialistą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo (b.l.9), Skunde dėl A. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, pateikto Šiaulių miesto apylinkės teismui 2010-01-12 (b.l. 10)., tai ji patvirtino apklausta kaltinamąja Šiaulių miesto apylinkės teisme (baudžiamoji byla Nr. PK-628-409/2010, b.l.56), taip pat įrodoma paties atsakovo parodymais, duotais Šiaulių miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje pradėtoje pagal A. U. skundą, taikinamojo posėdžio metu jis pripažino „aš tik gyniau draugę. Pripažįstu, kad nukentėjusiajai sudaviau smūgius, bet nežinau, ar jai išdaužiau dantis, nes pats asmeniškai nemačiau, nors ir galėjo taip būti“. Nagrinėjamoje civilinėje byloje A. B. parodė, kad nežino, kaip ieškovė išsimušė dantis, gal krisdama, gal kelis smūgius sudavė ranka ar koja, norėdamas merginas išskirti. Tokie A. B. smurtiniai veiksmai, nukreipti prieš ieškovę A. U. pripažįstami neteisėtais.

Dėl neteisėtų A. B. veiksmų pasekmė – nežymiai sutrikdyta A. U. sveikata, tokiu būdu padarant žalą jos sveikatai.

LR CK 6.246 str. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovo pavartotas smurtas A. U. atžvilgiu, tuo padarant jai žalą, vertintinas kaip neteisėtų veiksmų atlikimas. Byloje nustatytos aplinkybės įrodo ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos padarymo ieškovei faktą. Iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovas ieškovę sužalojo tyčia, nes smūgius sudavė sąmoningai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Teismas daro išvadą, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis įrodyta, jog atsakovas tyčia sužalojo ieškovę. Byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala, atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė dėl žalos atsiradimo ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas privalo atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovei atsiradusią žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas.

Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2600 Lt patirtos turtinės žalos, kas sudaro odontologo paslaugos sutvarkant įvykio metu sužalotus dantis, pateikė tai patvirtinančius įrodymus - sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo kvitą (b.l. 20). Todėl ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos V. B. (D.) v. „If P&C Insurance AS“ filialas bylos Nr.3K-3-31/2011; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2009).

Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-7-255/2005). Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Dėl to, nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, neturtinės žalos padariniai.

Sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 20 000 Lt, nurodydama, kad ji esant sužalotiems jos dantims, ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo galimybės – nedalyvavo susitikimuose su draugėmis, šeimos šventėse, kalbant buvo akivaizdžiai matomas sužalojimas, visą laiką reikėjo aiškintis, kas atsitiko. Nuketėnjusiosios mama liudytoja A. D. paaiškino, kad dukra labai pergyveno dėl įvykio, jautėsi labai blogai, iš dalies dėl šių aplinkybių metė mokslus, jai pakriko nervai. Buvo gėda prieš kurso drauges eiti į paskaitas, o kai pasveiko, buvo praleidusi daug paskaitų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 20 000 Lt, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad ji buvo sužalota nežymiai, į jos laikinai apribotą normalų bendravimą su draugais, bendramoksliais, į patirtą fizinį skausmą, į ilgalaikį gydymą. Teismas taip pat įvertina liudytojo M. L. paaiškinimus, kad praėjus kuriam laikui sužalotus dantis vėl teks taisyti, juos keisti. Todėl neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 Lt.

Atsakovo advokatas Arvydas Penelis prašė ieškinį atmesti, nes atsakovas veikė būtinosios ginties sąlygomis – jis gynė savo draugę L. T., nes L. T. užpuolimas buvo realus. Bylos duomenimis patvirtinta, kad L. T. apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje iš viso neigė buvus konfliktą, versija apie L. T. užpuolimą atsirado tik šio proceso metu, teismas tai vertina kaip atsakovo pasirinktą gynybinę versiją, todėl nenustatyta, kad A. B. veikė būtinosios ginties ribose.

Advokatas taip pat iškėlė abejones, kad sužalojimus ieškovei galėjo padaryti N. M. ar L. T., tačiau šie samprotavimai atsirado taip pat tik šioje byloje, nei L. T., nei N. M. nenurodė sudavę smūgius ieškovei, to nenurodė nei pati ieškovė. Liudytojas N. M. paaiškino, kad jis skyrė susikibusias merginas, tačiau sužalojimai ieškovei atsirado suduodant smūgius kietais bukais daiktais, o smūgių jis nesudavė.

Taip pat iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu.

Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3) ir 1700 Lt už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 25). Ieškovė iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Žyminis mokestis byloje sudaro 168 Lt, todėl 100 Lt priteistina ieškovei, o 68 Lt – valstybei. Kadangi ieškinys yra iš esmės patenkintas, mažintinas tik neturtinės žalos dydis, todėl visos ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 2400 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 38). Kadangi ieškinys yra iš esmės patenkintas, mažintinas tik neturtinės žalos dydis, todėl atsakovo prašymas priteisti šias jo turėtas išlaidas atmestinas.

Iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 2600 (du tūkstančius šešis šimtus) litų turtinės žalos, 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-09-27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – vieną šimtą litų žyminio mokesčio ir vieną tūkstantį septynis šimtus litų už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą.

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) šešiasdešimt aštuonis litus žyminio mokesčio ir 38.43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Valentina Paliulionienė