Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas G. Viederis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01587-2011-8

NUOSPRENDIS

2013 m. vasario 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-18 nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Taip pat V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. jis, 2011-11-22, apie 11.56 val., Kauno-Švitrigailos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 318“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kurio priekinė dešinė padanga vasarinė, jos protektoriaus rašto gylis labiausiai nudilusioje vietoje tesiekia 0,5 mm, o priekinė kairė padanga žieminė, kurios protektoriaus rašto gylis labiausiai nudilusioje vietoje tesiekia 1,7 mm, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, į kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į stotelės „Sparta“ paviljoną, į kelio ženklą Nr. 548, partrenkė pavilijone sėdėjusią pėsčiąją M. A., ir sugadino savo vairuojamą automobilį, ženklą, paviljoną bei sukėlė nesunkų nukentėjusiosios M. A. sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 6, 9, 15, 133, 235, 263, 238, 242 punktų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (2008 m. liepos 29 d. Nr. 2b-290) 5 grupės reikalavimus.

Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Taip pat, apelianto teigimu, prokuroras į kaltinamąjį aktą neįrašė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. Nepaminėdamas šių aplinkybių kaltinamajame akte, prokuroras suklaidino teismą, kuris nepasisakė dėl visų aplinkybių. Taip pat prokuroras netinkamai kaltinamajame akte nurodė, kad V. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Apeliantas nurodo, kad pirmosios apklausos metu jis iš tiesų savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau tolesnio ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino visiškai. Šia kaltinamojo ako trūkumai, V. R. manymu, sutrukdė teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Taip pat, apelianto teigimu, apylinkės teismas nuosprendyje apsiribojo tik konstatavimu, kad jo kaltė yra įrodyta išnagrinėtų įrodymų visuma, tačiau savo sprendimo nemotyvavo. Kadangi jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 str., teismas turėjo pagrįsti nuosprendį tais KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su padariniais. V. R. nuomone, nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp KET 6 ir 9 p. pažeidimo ir kilusių padarinių.

2011-11-22 įvykio metu galiojo dar sena KET 235 punkto redakcija (Žin., 2008, Nr. 88-3530). Teismas savo nuosprendyje visiškai nepasisakė kokia 235 punkto redakcija jam buvo taikyta, dėl ko nuosprendis tapo neinformatyvus. KET 15 ir 235 punktuose nustatytos teisės normos yra dubliuojančios viena kitą, todėl teismas, remdamasis teisės normų konkurencijos taisyklėmis, privalėjo vienos iš jų nenurodyti. V. R. nuomone, buvo padarytas vienas pažeidimas, tačiau motyvuojamoje nuosprendžio dalyje skiriant nuobaudą teismas paskaičiavo kaip dviejų punktų pažeidimą.

Apeliantas pažymi, kad teismas savo nuosprendyje, jo vairuojamo automobilio padangų neatitikimą keliamiems reikalavimams nurodė kaip vienintelę priežastį ,dėl ko automobilis buvo techniškai netvarkingas. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp padangų neatitikimo techniniams reikalavimams ir BK 281 str. 1 d. numatytų padarinių kilimo buvo tik preziumuojamas, o ne nustatytas. Automobilio galiniai ratai atitiko techniniams reikalavimams. Iš nuotraukų yra matoma, kad būtent galiniai ratai buvo nuslydę į kairę, o priekiniai buvo tiesūs. Todėl, tai kelia dideles abejones, kad priežastis buvo būtent priekinių ratų neatitikimas keliamiems techniniams reikalavimams. Kad teismas galėtų nustatyti, o ne preziumuoti, priežastinį ryšį, jis privalėjo pasitelkti į pagalbą ekspertus, kurie nustatytų, ar priekinių padangų neatitikimas keliamiems reikalavimams galėjo įtakoti įvykio kilimą. Taip pat teismas privalėjo užklausti atitinkamų institucijų apie oro sąlygas, kelio būklę ir kt., ko jis nepadarė ir tai sutrukdė teismui priimti tinkamai motyvuotą sprendimą.

Taip pat, V. R. manymu, teismas, nepasisakė, kodėl techninės apžiūros neatlikimas (KET 238 p.) buvo eismo įvykio priežastis. Nustatyta tvarka neatlikta automobilio techninė apžiūra dar nereiškia, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas.

Skunde taip pat teigiama, kad KET 242 p. yra labai panašus į 15 ir 235 punktus. 242 punktas jam buvo inkriminuotas dėl to, kad jo automobilio priekiniai ratai buvo netinkami važinėtis nuo lapkričio 10 iki kovo 31 dienos. Apeliantas nurodo, jog paaiškino, kad abudu automobilio ratus kažkas buvo pradūręs. Užtai jo vairuojamojo automobilio ratai buvo netinkami vairuoti žiemą. Šio teiginio įrodymas yra tai, kad galiniai automobilio ratai buvo skirtingų ratų diskų nei priekiniai, todėl matoma, kad priekiniai automobilio ratai buvo pakeisti dėl susiklosčiusios situacijos. KET 15 nustato, kad jei transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET 246 punkte nustatytus atvejus. Būtent tai jis ir darė. Pakeitė pradurtus ratus tuo kuo turėjo ir važiavo iki autoserviso (Dzūkų gatvėje), kadangi vietoje galimybės neturėjo galimybės nei nusipirkti, nei pakeisti automobilio padangų. Teismas į tokį jo teiginį nekreipė dėmesio ir nieko nuosprendyje apie jį nepasisakė.

Taip pat, V. R. manymu, teismas nepagrįstai taikė jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Teismas to visai nemotyvavo, taip pat nemotyvavo, kodėl būtent tokiam terminui ją skyrė. Remiantis teismų praktika, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ko jo atveju nebuvo.

Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nuosprendyje teigia, kad V. R. važiavo šlapia kelio danga techniškai netvarkingu automobiliu, tačiau Vilniaus metrologinės stoties nebuvo užklausta apie įvykio metu buvusias oro sąlygas, liudytoja A. M. nurodė, kad buvo giedra ir sausa, o nuotraukos darytos po eismo įvykio, todėl iš jų spręsti apie oro sąlygas taip pat negalima.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 38 str. Teismas nesutikimą taikyti šį straipsnį grindė tik remdamasis policijos duomenų bazės duomenimis apie jo baustumą administracine tvarka. Mano toks vertinimas yra neteisingas, nes remtis vien policijos duomenų baze, kur surašomi vien teisės pažeidimai, nėra pagrindo. Teigia, jog jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, nusikaltimas yra neatsargus, yra 3 jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (59 str. 1,2,3 p.), todėl yra pagrindas taikyti BK 38 arba 39 str. nuostatas. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad jis pabaigė teisės studijas, todėl patraukimas baudžiamojon atsakomybėn užkirstų kelią dirbti tam tikrus darbus. Vietoj to, jis teismo prašė paskirti jam dvigubai didesnę įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą, nei buvo jam paskirta bauda, ir ilgesniam laikui uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones. Be to, apeliantas priduria, kad jis yra gerai charakterizuojamas, jo pagalba žmonėms treniruojantis bei sportiniai pasiekimai rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti. Mano, kad yra visos galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį ir I. R. padarytą veiką kvalifikavo teisingai, tačiau netinkamai suformulavo kaltinimą, nepagrįstai nepripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 3 p.), dėl ko paskyrė neteisingą bausmę.

Dėl V. R. kaltės ir kaltinimo formuluotės

Apeliaciniame skunde V. R. prašo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų, kadangi, jo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas kaltinamasis aktas, iš esmės neatitinkantis BPK 219 str. 3 d. nuostatų. Remiantis BPK 326 str. 1 d. 5 p. išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui tuomet, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Toks bylos perdavimas yra galimas, kai kaltinamojo akto trūkumų negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka kolegija daro išvadą, jog kaltinamajam V. R. pareikštas kaltinimas buvo su trūkumais, kadangi kaltinime nurodytas perteklinis skaičius teisės aktų nuostatų, kurias savo veiksmais pažeidė V. R., tačiau šie trūkumai nėra esminiai, kurie būtų suvaržę kaltinamojo teisę į gynybą ir sutrukdę pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nors apylinkės teismas kaltinamojo akto trūkumų neištaisė, tai nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui, kadangi jie gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nepažeidžiant kaltinamojo teisių.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo suformuluotame kaltinime V. R. nurodyta, kad 2011-11-22, apie 11.56 val. Kauno – Švitrigailos gatvių sankryžoje įvykusio įvykio metu V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 6, 9, 15, 133, 235, 263, 238, 242 punktų ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (2008 m. liepos 29 d. Nr. 2b-290) 5 grupės reikalavimus. Įvykio, kurį sukėlė V. R., metu galiojo 2011-09-28 Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ redakcija. Šios redakcijos V. R. inkriminuoti KET punktai numato:

6 punktas – kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų;

9 punktas – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti;

15 punktas – draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus;

133 punktas – vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas;

235 punktas – eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus;

238 punktas – dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius;

242 punktas – nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis;

263 punktas – toks KET punktas nei įvykio metu, nei nuosprendžio priėmimo metu apskritai neegzistavo.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (2008-07-29 Nr. 2b-290) 5 grupės reikalavimai numato techninius reikalavimus automobilio ratams ir pakabai.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkui inkriminuojant padarytus KET pažeidimus turi būti nurodomi tik tie KET punktai, kurie sukėlė nusikalstamus padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje yra konstatavęs, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria tokiai teismų praktikai, kai nuosprendyje nurodomi KET punktai, nesusiję su eismo įvykiu arba dubliuojantys specialiųjų KET reikalavimų pažeidimus. Tais atvejais, kai pažeidžiami specialieji KET reikalavimai ir šie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su BK 281 str. numatytais padariniais, bendrųjų KET reikalavimų pažeidimai papildomai nenurodomi (Teismų praktika Nr.30).

Be kita ko, minėtoje apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi KET ar kito teisės akto, kurio nuostatas kaltininkas pažeidė, punktai ar dalys, glaustai atskleidžiant jų turinį, pažymint pažeidimo esmę. Kaip matyti iš kaltinimo V. R., jo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis „(...) vairavo automobilį BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kurio priekinė dešinė padanga vasarinė (...), o priekinė kairė padanga žieminė (...), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, į kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko saugaus greičio (...)“. Šie V. R. atlikti veiksmai, kurie lėmė BK 281 str. 1 d. numatytas pasekmes, prieštarauja KET 15, 133, 238 ir 242 punktų reikalavimams, todėl šie punktai kaltinamajam inkriminuoti pagrįstai. KET 6 ir 9 punktai numato bendruosius reikalavimus kelių eismo dalyviams, jų turinys kaltinime nedetalizuotas, todėl šiuo atveju jų inkriminavimas yra perteklinis. Taip pat, kolegijos nuomone, KET 235 p. nurodymas kaltinime yra perteklinis, kadangi jo formuluotė iš esmės atitinka KET 15 p. formuluotę, kurio pažeidimas šioje byloje yra konstatuotas. Neegzistuojantis KET 263 p. taip pat V. R. inkriminuotas nepagrįstai.

Be to, kolegijos nuomone, kaltinime nepagrįstai yra nuoroda į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų pažeidimą. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. padarymą atsako asmuo, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir (ar) transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Nagrinėjamuoju atveju V. R. inkriminuotas tik kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas (tai matosi iš kaltinimo formuluotės „Kaltinamasis V. R. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (...)“). 2008-07-29 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymas Nr. 2b-290 Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų nustato reikalavimus, kuriuos kelių transporto priemonės turi atitikti atliekant jų privalomąją techninę apžiūrą, t.y. nustato transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. Kadangi V. R. transporto priemonių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas apylinkės teismo suformuluotame kaltinime nenurodytas, apeliacinės instancijos teismas negalėdamas sunkinti kaltinamojo padėties kaltinimo papildyti negali, todėl nuoroda į 2008-07-29 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo reikalavimų pažeidimą šiuo atveju laikytina taip pat pertekline. Be to, V. R. inkriminuotas KET 15 p. pažeidimas, pagal kurį draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Todėl V. R. veiksmai vairuojant techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę neliko teisiškai neįvertinti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog iš kaltinimo turi būti pašalintos nuorodos į KET 6, 9, 235 ir 263 punktų bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (2008 m. liepos 29 d. Nr. 2b-290) 5 grupės reikalavimų pažeidimą.

Apeliaciniame skunde V. R. teigia, kad KET 133 p. pažeidimas jam buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi byloje nebuvo nustatytas jo važiavimo greitis, nėra duomenų apie meteorologines sąlygas, nenustatyta, kodėl jo pasirinktas važiavimo greitis konkrečiu atveju buvo nesaugus. Šie apelianto teiginiai nepagrįsti. V. R. inkriminuoti šie KET 133 p. pažeidimai – jis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, į kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio. Tuoj po įvykio rašytame paaiškinime bei vėliau apklausiamas pats V. R. nurodė, kad 2011-11-22 apie 12 val. jam važiuojant automobiliu BMW 318 Kauno gatve buvo rūkas, važiuojamoji dalis šlapia. Liudytojas A. B. nurodė, kad tuo metu buvo apsiniaukę, šlapia kelio danga. Tą patį patvirtino ir liudytojas E. J.. Šie liudytojai vairavo automobilius, todėl pagrįstai manytina, kad į kelio būklę jie atsižvelgė. Be to, 2011-11-22 Eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu yra apsiniaukę, kelio danga šlapia. Nors, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. nurodė, kad buvo giedra ir sausa, tačiau šie jos parodymai prieštarauja nurodytiems liudytojų parodymams bei įvykio vietos apžiūros protokolui, taip pat paties V. R. parodymams. Be to, ši liudytoja buvo pėsčioji, todėl galėjo ir neatkreipti dėmesio į kelio dangos būklę. Todėl dėl oro sąlygų įvykio metu buvimo šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai. Iš visų kitų nurodytų duomenų aišku, kokios įvykio metu buvo oro sąlygos, todėl apelianto skundo argumentai, kad duomenų apie oro sąlygas nėra, nepagrįsti. Kadangi leistino greičio viršijimas byloje nenustatytas, jis V. R. ir nebuvo inkriminuotas. Aplinkybė, kad žinodamas apie techniškai netvarkingą automobilį ir matydamas oro sąlygas bei kelio būklę V. R. privalėjo esant šioms aplinkybėms pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuodamas galėtų suvaldyti savo automobilį ir kuris tuo atveju būtų saugus, tačiau to nepadarė, yra akivaizdi ir jos įrodymui byloje surinktų duomenų pakanka.

V. R. manymu KET 242 p. pažeidimas jam taip pat buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi jis nurodė, jog jo automobilio galinės padangos atitiko reikalavimus, o priekines padangas jam kažkas buvo pradūręs, jų pasikeisti vietoje jis galimybės neturėjo, todėl pakeitė jas ir važiavo iki autoserviso, ką leidžia KET 15 punktas. Šie V. R. teiginiai vertintini kritiškai kaip bandymas pateisinti savo padarytus pažeidimus, kadangi jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie pradurtas priekines žiemines padangas byloje nėra. Šių padangų V. R. apžiūrai nepateikė. Iš karto po įvykio jis taip pat nenurodė, kad važiavo į servisą pasikeisti pradurtų padangų. Apklaustas 2012-02-22 kaip įtariamasis V. R. nurodė, kad važiavo į servisą, nes jam kažkas pradūrė vieną priekinę padangą. Kodėl antra priekinė padanga neatitiko reikalavimų, V. R. nepaaiškino. Be to, KET 15 punktas leidžia važiuoti su techninių reikalavimų neatitinkančia transporto priemone iki stovėjimo ar remonto vietos tik tuomet, kai sugenda važiuojanti transporto priemonė ir gedimo pašalinti neįmanoma (išskyrus KET 246 punkte nustatytus atvejus). Tuo tarpu V. R. teigė, kad jam ratus pradūrė kieme, o ne važiuojant. Jis taip pat nepaaiškino, kodėl neturėjo galimybės naujų padangų atsivežti ir taip pašalinti gedimą. Taigi V. R. teiginiai, kad jo veiksmuose nėra KET 242 p. pažeidimo nepagrįsti.

Byloje esančių duomenų visuma nustatyta, kad dėl V. R. padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio kilo BPK 281 str. 1 d. numatytos pasekmes. Tokie duomenys yra paties V. R., nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, specialistų išvados. Nors apeliantas skunde teigia, kad eismo įvykio kilimo priežasčiai nustatyti byloje turėjo būti atlikta eismo įvykio ekspertizė, tačiau, kolegijos nuomone, nagrinėjamojoje byloje surinktų duomenų visumos pakanka V. R. kaltei įrodyti, todėl ekspertizę skirti atsisakyta pagrįstai. 2012-02-02 apžiūros protokole specialistas R. V. nurodė, kad ant V. R. įvykio metu vairuoto automobilio BMW priekinės ašies buvusios padangos buvo skirtingos, jų protektoriaus rašto gylis neatitiko nustatytų reikalavimų, viena iš jų nebuvo skirta važiuoti žiemos metu, be to, abi padangos negalėjo būti naudojamos ant vienos automobilio ašies tuo pačiu metu (b.l. 73-75). Iš nurodytų byloje surinktų duomenų visumos yra visiškai aišku, kad eismo įvykis kilo būtent dėl to, kad V. R. vairavo techniškai netvarkingą automobilį, t.y. automobilį su skirtingomis padangomis, su KET ir techninių reikalavimų neatitinkančiomis priekinėmis padangomis, neatsižvelgė į kelio ir transporto priemonės būklę, nepasirinko saugaus greičio dėl ko nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant šaligatvio. Be to, V. R. vairavo automobilį nepraėjęs privalomos techninės apžiūros, kodėl jis to laiku nepadarė, nepaaiškino. Todėl, ši aplinkybė taip pat rodo, jog jo automobilis nebuvo techniškai tvarkingas. Šioms aplinkybėms nustatyti nebuvo būtina atlikti tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios, t.y. ekspertizę. Pažymėtina, kad išvadą, apie priežastinio ryšio tarp padarytų pažeidimų ir kilusių pasekmių buvimą, daro teismas, o ne ekspertai. Nagrinėjamuoju atveju teismui pakanka byloje surinktų duomenų priežastiniam ryšiui tarp V. R. padarytų KET pažeidimų ir kilusių pasekmių konstatuoti. Jokių duomenų, kad eismo įvykis galėjo kilti ir nukentėjusiajai M. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas ne dėl V. R. veiksmų, byloje nėra.

Kiti V. R. apeliaciniame skunde nurodyti jo manymu surašant kaltinamąjį aktą padaryti pažeidimai – lengvinančių aplinkybių nenurodymas, visiškas kaltinamojo kaltės pripažinimas – nelaikytini pažeidimais, kadangi apie šių aplinkybių buvimą sprendžia teismas, nepriklausomai nuo to, ar jos yra nurodytos kaltinamajame akte.

Iš V. R. kaltinimo matyti, kad jis pažeidęs KET reikalavimus nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į stotelės „Sparta“ paviljoną ir partrenkė pavilijone sėdėjusią pėsčiąją M. A.. Apeliaciniame skunde V. R. teigia, jog iš byloje esančių įvykio vietos nuotraukų matyti, kad stotelės paviljonas nebuvo visiškai sulaužytas, o jo rėmas neleistų partrenkti paviljone sėdėjusio žmogaus. Apeliacinės instancijos teismo kolegija iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje yra prieštaravimai tarp nukentėjusiosios, kaltinamojo ir liudytojo parodymų apie tai, kokioje pozicijoje buvo nukentėjusioji M. A. prieš tai, kai ją partrenkė V. R. vairuojamas automobilis. Pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji stovėjo stotelėje ant šaligatvio netoli suoliuko žmonėms sėdėti. V. R. teigė, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į sustojimo paviljoną, ženklą ir šiukšliadėžę, kuri atsitrenkė į stovėjusią moteriškę. Iš eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, kad paviljono rėmas yra įlenktas, automobilis sustojęs iki paviljono, nudaužtas autobusų stotelės ženklas ir pargriauta šiukšliadėžė (b.l. 15-18). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. B., E. J., A. M. nurodė, kad automobilis BMW partrenkė paviljone sėdėjusią moteriškę. Taigi, konstatuotina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pašalinti nurodyti prieštaravimai ir iki galo neišsiaiškinta aplinkybė, ar nukentėjusioji M. A. paviljone sėdėjo ar stovėjo. Tačiau, kolegijos nuomone šios aplinkybės nėra pagrindo laikyti esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Tai, ar nukentėjusioji M. A. iki įvykio stovėjo ar sėdėjo paviljone, V. R. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. M. A. padėtis iki įvykio neturėjo visiškai jokios įtakos nei eismo įvykio kilimui, nei pasekmių atsiradimui. Ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant V. R. kaltės klausimą. Todėl vien dėl to laikyti apylinkės teismo nuosprendį neteisėtu, nėra pagrindo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas skunde teigia, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti pripažintos BK 59 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodytos aplinkybės. Pagal BK 59 str. 1 d. 1 p. kaltininko atsakomybę lengvinančia gali būti pripažįstama aplinkybė, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Nors V. R. skunde teigia, kad iš karto po įvykio jis nukentėjusiajai iškvietė greitąją pagalbą, tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, bendruoju pagalbos telefonu apie tai, kad automobilis BMW prie Spartos stotelės partrenkė žmogų pranešė asmuo, kurio telefono Nr. 37067515605 (b.l. 7). Iš bylos duomenų matyti, kad tai nėra V. R. telefono numeris. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. nurodė, kad po įvykio automobilio BMW vairuotojas iššoko iš automobilio, pradėjo stabdyti kitą automobilį ir jo vairuotoją kaltinti, jog jis jam užkirto kelią. Kol jie aiškinosi, ji iškvietė medikus. Sprendžiant apie BK 59 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės buvimą kaltinamojo veiksmuose vertinamas jo elgesys iš karto po įvykio, o ne vėlesnis. Išskyrus paties V. R. teiginius, byloje nėra daugiau jokių duomenų apie tai, kad iš karto po įvykio V. R. aktyviais veiksmais suteikė nukentėjusiajai pagalbą ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Apeliacinio skundo argumentas, kad V. R. lankė nukentėjusiąją ligoninėje ir pirko jai vaistus yra svarbus individualizuojant bausmę, tačiau nėra vertinamas sprendžiant apie BK 59 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės buvimą. Todėl, kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo pripažinti šią aplinkybę V. R. atsakomybę lengvinančia.

Tačiau, kolegijos nuomone, yra BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. numato, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. atlygino civiliniams ieškovams savo veiksmais padarytą žalą – civiliniam ieškovui UAB „JCDecaux Lietuva) (b.l. 46), nukentėjusiajai M. A. (b.l. 208), Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 51), o taip pat automobilio BMW 318, (duomenys neskelbtini) savininkei I. R. (b.l. 205-206) ir šie asmenys jam pretenzijų neturi. Todėl ši aplinkybė pripažintina V. R. atsakomybę lengvinančia.

Apelianto manymu, apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatų. Vadovaujantis BK 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas netaikė V. R. atžvilgiu BK 38 str. nuostatų motyvuodamas tuo, kad kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga rodo, jog jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamą veikų. Be to, apylinkės teismo nuomone, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir V. R. kaltės rūšis neleidžia atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia apylinkės teismo išvada pagrįsta.

Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas nuosprendyje, taikyti BK 38 str. nuostatas kaltinamojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad pagrindas manyti, kad asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamasis. Apie jo buvimą sprendžiama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į bylos aplinkybes, į kaltės formą, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šio pagrindo buvimą paneigia V. R. elgesys ir jo kaltės forma, t.y. tai, kad jis važiavo šlapia kelio danga techniškai netvarkingu automobiliu, nepraėjusiu privalomos techninės apžiūros, su skirtingomis padangomis, kurios dar ir buvo su neleistinu eksploatuoti protektoriaus gyliu, numatydamas, kad važiuojant tokiu automobiliu gali kilti neigiami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis jų išvengti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. R. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už tokius kaip vairavimas esant neblaiviam, greičio viršijimas (ne kartą), o taip pat ir už transporto priemonės, kuriai neatlikta techninė apžiūra, vairavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką V. R. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už analogišką pažeidimą, t.y. transporto priemonės be techninės apžiūros vairavimą. Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad V. R. teigiamų išvadų nedaro ir yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apylinkės teisme V. R. savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savo apeliaciniame skunde ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme V. R. jau abejojo savo kalte dėl eismo įvykio kilimo, stengėsi savo veiksmus pateisinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo abejoti jo prisipažinimo nuoširdumu, tačiau negalėdamas pabloginti nuteistojo padėties, šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendžio nekeičia.

V. R. skunde taip pat teigia, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 39 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis BK 39 str. asmuo, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taikyti nusikaltimą padariusio asmens atžvilgiu BK 39 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia ne tik į BK 39 str. nurodytas aplinkybes, bet ir į visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan. Nors yra dvi V. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo nuomone BK 39 str. straipsnis jo atžvilgiu netaikytinas. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į jau aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. į tai, kad V. R. praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą transporto priemonės, neturint galiojančios technikinės apžiūros. Aukščiau nurodytos aplinkybės dėl V. R. praeityje padarytų KET pažeidimų rodo, jog ji yra nedrausmingas vairuotojas, linkęs pažeidinėti KET reikalavimus, kas pastaruoju atveju sukėlė sunkesnes pasekmes, užtraukiančias baudžiamąją atsakomybę. Teismo nuomone, nors V. R. yra teisiamas pirmą kartą, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisingumo ir proporcingumo principus, šiuo atveju jis turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai taikė V. R. atžvilgiu BK 68 str. nuostatas uždrausdamas jam vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tikslinga skirti ar ne šią baudžiamojo poveikio priemonę kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, V. R. praeityje buvo ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už analogiškus, tačiau teigiamų išvadų iš to nepadarė. Jo polinkis nesilaikyti KET reikalavimų nagrinėjamu atveju sukėlė pasekmes pašalinio asmens sveikatai ir užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone siekiama užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti kelių eismo taisykles, kolegija daro išvadą, jog V. R. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones paskirta pagrįstai.

Dėl bausmės

Pripažinus dar vieną V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sumažinus kaltinimo apimtį, kolegijos nuomone, kaltinamajam turi būti švelninama jam paskirta bausmė. Vadovaudamasis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p. nurodytas V. R. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, teismas palieka pirmosios instancijos teismo V. R. parinktą bausmės rūšį – baudą, tačiau mažina jos dydį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo V. R. apeliacinė skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-18 nuosprendį pakeisti: iš kaltinimo V. R. pašalinti Kelių eismo taisyklių 6, 9, 235 ir 263 punktų bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (2008 m. liepos 29 d. Nr. 2b-290) 5 grupės reikalavimų pažeidimą.

Pripažinti V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.

V. R., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., paskirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą.

Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-18 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.