Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-02-23 · Civilinė byla Nr. e2A-89-934/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-23
Bylos Nr.
e2A-89-934/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
viešosios įstaigos Geležinio vilko sporto mokyklos
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 2.1.23pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-89-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00034-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.23; 3.2.4.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Geležinio vilko sporto mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Geležinio vilko sporto mokyklos ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dalies pripažinimo neteisėtu, panaikinimo ir įpareigojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – viešoji įstaiga Vilniaus regbio akademija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Geležinio vilko sporto mokykla (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) direktoriaus 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 30-3018/21 „Dėl finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašų tvirtinimo“ (toliau – sprendimas dėl finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų) dalyje, pagal kurią ieškovės paraiška buvo įtraukta į nefinansuojamų projektų sąrašą, o trečiojo asmens VšĮ Vilniaus regbio akademijos (toliau – ir trečiasis asmuo) paraiška buvo įtraukta į finansuojamų projektų sąrašą. Taip pat prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo įvertinti ieškovės ir trečiojo asmens paraiškas.

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 19 d. interneto tinklalapyje paskelbė apie organizuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis remiamų 2022, 2023 bei 2024 metų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkursą (toliau – konkursas arba viešas konkursas). Ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė konkurso paraišką.

3. Sprendimu dėl finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų buvo paskelbti konkurso rezultatai bei atitinkamai patvirtinti finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašai. Ieškovės projektas, surinkęs 36 balus, buvo įtrauktas į nefinansuojamų sporto projektų sąrašą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė su sprendimu dėl konkurso laimėtojų nesutinka, kadangi šis neatitinka bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio principų, Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-747 (toliau – ir aprašas) ir Sporto ekspertų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-2559/21 (toliau – ekspertų komisijos darbo reglamentas), reikalavimų.

5. Ieškovės vertinimu, viešai paskelbtos ekspertų komisijos vertinimo išvados yra bendrinio ir subjektyvaus pobūdžio pamąstymai dėl ieškovės paraiškos turinio, kurie niekaip nėra susiję su paraiškos kokybinio vertinimo reikalavimais bei atitiktimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. 30-2147/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023 ir 2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankų organizavimo ir dokumentų formų tvirtinimo“ patvirtintuose dokumentuose „Kvietimas dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės 2022 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankoje“, „Kvietimas dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės 2023 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankoje“, „Kvietimas dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės 2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankoje“ numatytiems bendriesiems ir specialiesiems vertinimo kriterijams (toliau – konkurso sąlygos). Anot ieškovės, ginčijamas įsakymas priimtas neobjektyvios ir neišsamios vertinimo išvados pagrindu, ekspertų komisijos išvados priimtos nesivadovaujant viešojo konkurso vertinamaisiais atrankos sąlygų kriterijais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

7. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė vykdo sporto projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo vadovaudamasi aprašu. Pagal aprašo 42 punktą, savivaldybės biudžeto lėšoms gauti pateiktų ir užregistruotų paraiškų vertinimas vykdomas trimis etapais: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo; ekspertinio vertinimo; projektų vertinimo komisijos rekomendacijų savivaldybės administracijos direktoriui.

Šalies argumentai

8. Ieškovė teigė, kad atsakovės sprendimas dėl konkurso laimėtojų buvo priimtas neobjektyvios ir neišsamios išvados pagrindu, kuri buvo suformuluota antrame – ekspertinio vertinimo etape. Ieškovė nurodė, kad ekspertinio vertinimo balų vidurkiai ieškovei turėjo būti didesni. Anot ieškovės, aplinkybę, kad balai buvo sumažinti, pagrindžia tai, kad ekspertai ieškovei, neturėdami jokių pastebėjimų, skyrė mažesnius balus, taip pat ekspertų vertinimai dėl tų pačių kriterijų buvo ypač skirtingi. Todėl ekspertų komisijos išvados priimtos nesivadovaujant atrankos sąlygose numatytais kriterijais, pažeidžiant apraše nustatytą tvarką ir ekspertų komisijos darbo reglamento 10 punkte nustatytus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo pažeisti teisės aktai – ekspertai ieškovės paraiškų vertinimą atliko tinkamai.

10. Aplinkybė, kad ekspertai argumentaciją pateikė ne ties kiekvienu kriterijumi, teismo vertinimu, negali būti pagrindu pripažinti ekspertų nekompetenciją ar spręsti, kad jie vertinimo neatliko. Joks teisės aktas nenumato imperatyvios pareigos ekspertui pateikti išsamią argumentaciją ir pagrįsti kiekvieną skiriamą balą. Taip pat ieškovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima abejoti ekspertų kvalifikacija, kompetencija, patirtimi ar gebėjimu tinkamai įvertinti pateiktus projektus.

11. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ekspertai pažeidė ekspertų komisijos darbo reglamentą, taip pat duomenų, kad svarstant ieškovės ir trečiojo asmens paraiškas ekspertams būtų daromas poveikis ar ekspertai būtų protegavę trečiąjį asmenį. Atsakovė ekspertų paslaugas pirko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi ekspertų užpildytoje lentelėje pateikti duomenys yra galutiniai ir nekeičiami, tai reiškia, jog į antrąjį paraiškų vertinimo etapą negali niekas kištis ir (ar) daryti poveikį. Ekspertinis vertinimas yra slaptas ir su ekspertinio vertinimo rezultatais gali susipažinti tik atrankos organizatorius, ekspertų komisijos vadovas bei sporto projektų vertinimo komisija.

12. Trečiojo konkurso paraiškų vertinimo etapo metu vertinimo komisija, turėdama pasirinkimą rekomenduoti pritarti arba nepritarti ekspertų išvadoms, joms pritarė, nes pagrindo nepasitikėti ekspertų išvadomis vertinimo komisijos nariai nenustatė. Kadangi vertinimo komisijos pozicija nesiskyrė nuo ekspertų vertinimo, teismo manymu, nėra pagrindo kalbėti apie vertinimo komisijos narių įtaką, šališkumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Sprendime pateikti motyvai yra neišsamūs, teismas neįvertino ir neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius argumentus, ypač dėl įrodymų, kurie pagrindžia, kad ekspertinis vertinimas buvo neobjektyvus ir neišsamus, suteikti paraiškų vertinimo balai nėra pagrįsti, stokoja argumentacijos, dalyje kriterijų pateikti tik bendro pobūdžio subjektyvūs pamąstymai, ekspertai skyrė mažesnius balus ieškovei neturėdami jokių pastebėjimų. Ieškovės vertinimu, jei ekspertų komisija neturėjo jokių pastabų, turėjo būti skiriami maksimalūs balai. Ieškovės vertinimu, pastabų ir (ar) klaidų nebuvimas reiškia aukščiausią įvertinimą, tuo tarpu balai yra mažinami už neatitikimus, kurie turi būti argumentuoti, kad vertinamajam būtų žinoma, kodėl suteikti balai buvo sumažinti;

13.2. Teismas neįvertino objektyviai pamatuojamų aplinkybių, kad ekspertų komisija ieškovės paraišką vertino pagal neišviešintą prašomo finansavimo dydžio kriterijų. Ieškovės komandos yra pranašesnės už trečiojo asmens komandas (atrankos sąlygų specialusis kriterijus „Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“). Ieškovė investavo daugiau į regbio sporto plėtrą Vilniaus mieste ir jo sukuriama nauda Vilnius miestui ir vilniečiams yra didesnė nei trečiojo asmens (atrankos sąlygų specialusis kriterijus „Nauda Vilniui ir vilniečiams“);

13.3. Teismas nepasisakė dėl atrankos sąlygose nustatytų kriterijų turinio ir jų vertinimo. Apeliaciniame skunde pateikti duomenys atskleidžia, kad ekspertų vertinimai buvo skirtingi, pavyzdžiui, dėl atrankos sąlygų kriterijaus „Sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“ vienas ekspertas skyrė penkis, kitas – devynis, trečias – keturis balus. Pagal papildomai pateiktą lentelę dėl sportinių rezultatų kriterijaus matyti, kad ieškovės užimamos vietos buvo aukštesnės nei trečiojo asmens, tačiau trečiasis asmuo gavo aukštesnį reikalavimą (8 balai) už ieškovę. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo teisę suabejoti ekspertų vertinimo objektyvumu;

13.4. Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat argumentavo, kad vienas iš atrankos sąlygų specialiųjų sporto projektų vertinimo kriterijų buvo „Nauda Vilniui ir vilniečiams“. Ieškovė paraiškoje nurodė, kad bus organizuojamos šventės ir renginiai Vilniaus miesto gyventojams, įtraukiant specialaus ugdymo mokyklos auklėtinius, mokykla savo lėšomis yra atnaujinusi ir pritaikiusi regbio sporto veikloms Verkių mokyklos daugiafunkcio centro stadioną. Juo laisvai naudojasi šios mokyklos auklėtiniai, bendruomenė. Tačiau trečias ekspertas paraiškų vertinimo lentelėje už šį kriterijų skyrė 2 balus iš 6 galimų bei nurodė, kad ieškovės investicijos ir renginiai, įtraukiant negalią turinčius vaikus, didelės pridėtinės vertės Vilniaus gyventojams nesukuria. Ekspertas neįvertino aplinkybės, kad dėl ieškovės pastangų Vilnius turi stadioną, kuriuo gali naudotis ir mokykla bei bendruomenė.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

14.1. Ekspertų komisijos darbo reglamente įtvirtinta, kad ekspertai, atlikdami ekspertinį vertinimą, turi teisę išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus dėl vertinamų projektų, tačiau ne pareigą. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad paraiškų vertinimo lentelėse esami komentarai turi teisinę reikšmę ir (ar) kad jie pagrindžia skirtų balų dydį, juolab kad komentarų nebuvimas reiškia, kad nebūta jokių pastabų, todėl turėjo būti skirti maksimalūs balai;

14.2. Ekspertinį vertinimą atliko ne bet kas, o atsakovės pasamdyti ekspertai, t. y. kompetenciją turintys asmenys. Ekspertai atitiko apraše nurodytus kriterijus ir buvo pasirašę atitinkamus dokumentus, todėl buvo užtikrinta, kad ekspertinis vertinimas būtų skaidrus, profesionalus bei objektyvus;

Šalies argumentai

14.3. Ieškovė nurodo, kad teismas turėjo vertinti aplinkybę, kad ekspertų dėl tų pačių konkurso kriterijų vertinimas skyrėsi. Tačiau aplinkybė, kad projektus vertino skirtingi ekspertai, turėdami skirtingas darbo, išsilavinimo, atliktų vertinimų patirtis, savaime suponuoja, kad ekspertų skirti balai dėl to paties kriterijaus gali skirtis. Požiūris, kad ekspertai tarsi turėjo suderinti (suvienodinti) savo skirtus balus jau savaime reiškia, kad toks jų vertinimas nebūtų objektyvus, skaidrus ir teisingas;

14.4. Ekspertų konsoliduotą išvadą ir rekomendacijas įvertino ir sporto projektų vertinimo komisija. Komisijos vykdomas trečiasis vertinimo etapas yra papildomas filtras siekiant išvengti bet kokių vertinimo neatitikimų, neaiškumų ar prieštaravimų. Po įvertinimo, komisija priėmė sprendimą pritarti ekspertų vertinimo išvadoms;

14.5. Ieškovė apeliaciniame skunde vertina kiekvieno pavienio eksperto vertinimo (nuomonės) pagrįstumą, tačiau ekspertai privalėjo pateikti ne savo asmenines įžvalgas, bet bendrą ekspertinę nuomonę – konsoliduotą išvadą ir rekomendacijas. Dėl šios priežasties kiekvieno eksperto vertinimo (nuomonės) pagrįstumas neturi būti laikomas šios bylos nagrinėjimo dalyku;

14.6. Ieškovė nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo vertinti trečiojo asmens ir ieškovės paraiškas bei įvertinti, kad ieškovė turėjo konkursą laimėti, nes yra geresnė. Atsakovė su tuo nesutinka, nes teismui nenumatyta pareiga pačiam vertinti paraiškas, skirti balus, teikti komentarus, t. y. koreguoti jau atlikto vertinimo.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

15.1. Ieškovė neįrodė, kad ekspertinis vertinimas buvo neobjektyvus ir neišsamus. Ieškovės teiginys dėl neišviešinto finansavimo kriterijaus nėra pagrįstas. Prašomo finansavimo dydis tiesiogiai nėra įtvirtintas tarp kriterijų, tačiau finansinis ir ekonominis pagrindimas yra vienas iš bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų, todėl manytina, jog prašomo finansavimo dydis yra svarbus. Šiuo aspektu buvo vertinama tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo;

15.2. Ieškovė byloje neįrodė, jog egzistuoja teisės aktas, kuris įpareigotų ekspertus pateikti komentarus. Komentarų turinys ir skiriami balai yra ekspertų diskrecija, be kita ko, sumuojami yra ekspertų balai, o ne komentarai. Ieškovės ir trečiojo asmens paraiškos buvo vertinamos net 3 etapuose, objektyviai, skaidriai ir nei viename etape dalyvavę subjektai (ekspertai, komisija ir t.t.) neatliko jokių teisės pažeidimų;

15.3. Lygindama ieškovės ir trečiojo asmens paraiškas, ieškovė pateikė klaidingą informaciją apie sportinius pasiekimus. Ieškovė neteikė jokios informacijos apie mažąjį regbį (R7, kuris yra olimpinė sporto šaka). Vyrų Lietuvos regbio taurės R7 ir R15 čempionato rungtynės yra oficialios, t. y. įtrauktos į Lietuvos regbio federacijos varžybų kalendorių, todėl ieškovė neteikia jai nenaudingos informacijos. Ieškovės lentelėje nėra jokių duomenų apie „Vyrų mažąją taurę“, kurios nugalėtoju pastaruosius 4 metus yra trečiasis asmuo, ieškovė teigia, jog 2020 m. trečiojo asmens jaunių komanda varžybose nedalyvavo, nors ji dalyvavo ir užėmė 5 vietą;

15.4. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionavo ekspertų atlikto vertinimo turinį, t. y. ekspertų komentarus), tačiau ekspertų komentarai yra jų diskrecija ir neturi jokios reikšmės, kadangi į sekantį etapą teikiama konsoliduota ekspertų išvada ir rekomendacija, o ne pavieniai ekspertų komentarai;

Šalies argumentai

15.5. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė aplinkybių, dėl kurių pasisakė teismas ir kurių pagrindu priėmė sprendimą, pareikštu ieškiniu nekvestionavo, ieškovė neginčijo ekspertų kompetencijos, tinkamumo būti ekspertais, kad ekspertai nesilaikė konfidencialumo ar nešališkumo įsipareigojimų ir pan. Tačiau ieškovė ginčijo ekspertų tinkamumą, šališkumą, skaidrumą ir pan., todėl teismas visiškai pagrįstai šį klausimą nagrinėjo ir dėl to pasisakė;

15.6. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia, kad ieškovei turėjo būti skirta daugiau balų, pavyzdžiui, bent už sportinius pasiekimus. Tokiu būdu ieškovė siekė teismo pagalba iš naujo atlikti paraiškų vertinimą pagal jos pateiktą tikrovės neatitinkančią ir ieškovei naudingą medžiagą. Tačiau teismas šioje byloje aiškinosi ar paraiškos finansavimui gauti buvo įvertintos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismui nenumatyta pareiga pačiam vertinti paraiškų, skirti balus, teikti komentarus, t. y. koreguoti jau atlikto vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad viešasis konkursas įvyko nepažeidžiant konkurso organizavimo ir paraiškų vertinimo tvarką reglamentuojančių normų, skaidrumo, lygiateisiškumo principų.

Dėl naujų paaiškinimų ir duomenų pateikimo

18. Apeliantė 2023 m. sausio 24 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus bei informaciją apie Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1388-794/2022. Nurodė, kad pateikti duomenys papildomai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė visus aktualius įrodymus ir šalių argumentus, neatskleidė ieškovės inicijuotos civilinės bylos esmės, todėl priimtas sprendimas turėtų būti panaikintinas.

19. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022).

20. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

21. Viena vertus, apeliantė rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo ir papildymo terminui, o šiems terminams pasibaigus, papildyti ar tikslinti apeliacinį skundą paprastai yra draudžiama (žr. šios nutarties 19 punktą), todėl rašytiniai paaiškinimai negali būti priimami. Kita vertus, atsižvelgiant į pateiktų paaiškinimų turinį, matyti, kad apeliantė iš esmės pateikė savo vertinimą dėl ginčo aplinkybių, pateikdama nuorodą į kitą nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1388-794/2022, kurioje priimtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau naujų įrodymų, kurie būtų susijęs su ginčo dalyku, nepateikė (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina priimti apeliantės rašytinius paaiškinimus bei neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1388-794/2022.

Dėl viešojo konkurso organizavimo tvarkos

22. Viešąjį konkursą Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizavo Lietuvos Respublikos sporto įstatyme (toliau – SĮ) įtvirtintų įgaliojimų pagrindu – savivaldybės taryba programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos (SĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytos savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo (SĮ 17 straipsnio 10 dalis).

23. Viešojo konkurso sąlygos bei organizavimo tvarka aptarta apraše bei atrankos sąlygose. Pagal aprašą savivaldybės biudžeto lėšoms gauti pateiktų ir užregistruotų paraiškų vertinimas vykdomas trimis etapais (aprašo 42 punktas). Pirmu etapu atrankos organizatorius patikrina, ar paraiškų teikėjai atitiko keliamus reikalavimus. Antru etapu paraiškų vertinimą atlieka ekspertų komisija, kuri pateikia ekspertų grupės konsoliduotą išvadą dėl rekomenduojamos skirti lėšų sumos (aprašo 56 punktas). Trečiu etapu, ekspertų konsoliduotos išvados svarstomas vertinimo komisijos posėdyje, kuriame priimamas sprendimas dėl rekomendacijų savivaldybės administracijos direktoriui. Vertinimo komisija gali rekomenduoti – pritarti ekspertų vertinimo išvadoms arba atskirų sporto projektų atžvilgiu priimti kitokį nei rekomenduotas ekspertų vertinimo išvadose motyvuotą sprendimą. Vertinimo komisija priimtą sprendimą teikia savivaldybės administracijos direktoriui (aprašo 60-62 punktai). Galiausiai, finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašą, atsižvelgdamas į sporto projektų vertinimo komisijos išvadas, tvirtina administracijos direktorius (aprašo 27 punkto 7 papunktis).

24. Pagal aprašo 56 punktą, ekspertai vertina sporto projektų atitiktį nustatytiems kriterijams. Apraše numatyti bendrieji sporto projektų vertinimo kriterijai: sporto projekto aktualumas ir svarba; sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas; sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas; sporto projekto valdymas; sporto projekto viešinimas (aprašo 53 punktas), specialieji sporto projektų vertinimo kriterijai nustatyti konkrečiame kvietime dalyvauti sporto projektų atrankoje (aprašo 54 punktas). Atrankos sąlygose numatyti šie specialieji sporto projektų vertinimo kriterijai: sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus; jaunimo ugdymo programa; nauda Vilniui ir vilniečiams; kitų lėšų didėjimas pareiškėjo biudžete; profesionali valdysena ir skaidrumas.

Dėl paraiškų vertinimo tvarką reglamentuojančių normų taikymo, skaidrumo, lygiateisiškumo principų tariamo pažeidimo

25. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl antrojo etapo metu atlikto paraiškų ekspertinio vertinimo, kuris, apeliantės įsitikinimu, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis lygiateisiškumo bei skaidrumo principams. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

26. Pirma, apeliantės įsitikinimu, paraiška buvo vertinama nesivadovaujant jos vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, kadangi ekspertai viešojo konkurso paraišką vertino pagal finansavimo dydžio vertinimo kriterijų, kuris nebuvo įtvirtintas nei aprašo 53 punkte, nei atrankos sąlygų 28 punkte. Apeliantė argumentą motyvuoja aplinkybe, kad ekspertai konsoliduotoje išvadoje ir vertinimo rekomendacijose sporto komisijai nurodė, kad „prašomas finansavimas yra didelis, logiškai paskirstytas per tris metus, tačiau tai nesudaro užtikrintumo ir sudėtinga patikėti, kad didelė suma padės ženkliai pagerinti sportininkų meistriškumą“.

27. Pagal aprašo 53 punktą ir atrankos sąlygų 28 punktą, vienas iš bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų – sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas, pagal kurį vertinamas sporto projekto biudžeto nuoseklumas ir jo ryšys su sporto projekto veiklomis ir uždaviniais. Nagrinėjamu atveju ekspertai vertinimo išvadoje analizavo prašomo finansavimo dydžio ryšį su projekto uždaviniais, t. y. sporto meistriškumo gerinimu. Todėl apeliantės nurodyta ekspertų komisijos išvados ištrauka neįrodo, kad buvo pažeisti apraše ir atrankos sąlygose įtvirtintų specialiųjų ar bendrųjų paraiškų vertinimo kriterijai ir tik patvirtina, kad ekspertai įvertino sporto projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo kriterijų.

28. Antra, apeliantė taip pat nurodė, kad jos paraiškos vertinimo formoje visi trys ekspertų komisijos nariai nepateikė argumentacijos dėl penkių bendrųjų paraiškos vertinimo kriterijų, nurodydami tik skiriamų balų skaičių, todėl ekspertai pažeidė vertinimo procedūras, taip pat visuotinai žinoma, kad pastabų nebuvimas reiškia aukščiausią įvertinimą, o balų sumažinimas turėjo būti argumentuojamas.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertų komisijos vertinimo formos turinį, pažymi, kad joje ekspertams suteikiama galimybė pateikti argumentaciją šalia skiriamų balų dėl kiekvieno iš kriterijaus. Tačiau teisėjų kolegija nenustatė, kad paraiškų vertinimo tvarką reglamentuojančios taisyklės ekspertams įtvirtintų imperatyvaus pobūdžio pareigą argumentuoti viešojo konkurso dalyviams skiriamus balus. Priešingai, ekspertų komisijos darbo reglamentas įtvirtina, kad ekspertai, atlikdami ekspertinį vertinimą, turi teisę išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus dėl vertinamų projektų (ekspertų komisijos darbo reglamento 9 punkto 3 papunktis). Vien ta aplinkybė, kad ekspertai turėjo galimybę pateikti argumentaciją šalia skiriamų balų, savaime neįrodo argumentų pateikimo privalomumo.

30. Trečia, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad visuotinai žinoma, jog pastabų nebuvimas reiškia aukščiausią įvertinimą. Nagrinėjamu atveju viešojo konkurso organizavimas, vykdymo stadijos (ekspertų vertinimo etapas) bei joms keliami reikalavimai buvo detaliai reglamentuoti, šalys neginčijo nei aprašo, nei ekspertų komisijos darbo reglamento, nei vertinimo kriterijų. Todėl, atsižvelgiant į viešojo konkursų normų imperatyvų pobūdį ir šio konkretaus viešojo konkurso proceso detalų reglamentavimą, ekspertams negalėjo būti akivaizdu ar visuotinai žinoma, kad jie skiriamus balus privalo argumentuoti, kai tokios pareigos viešojo konkurso normos neįtvirtina, o neargumentavus, – vertinti aukščiausiu balu.

31. Ketvirta, apeliantės vertinimu, jos rezultatai buvo geresni pagal atrankos sąlygų kriterijų „sportiniai rezultatai per paskutinius 4 metus“, tačiau dėl šio kriterijaus trečiasis asmuo gavo daugiau balų nei ieškovė. Taip pat ieškovės rezultatai buvo geresni pagal kriterijų „nauda Vilniui ir vilniečiams“, tačiau ieškovė gavo tiek pat balų kiek ir trečiasis asmuo. Toks ekspertų komisijos vertinimas, apeliantės įsitikinimu, pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo principus.

32. Teismų praktikoje pažymima, kad tinkamo viešo konkurso organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas, viešą konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-302/2019). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad į viešuosius pirkimus panašiems teisiniams santykiams teisės normose nustatytas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ar kitų principų taikymas, pastarųjų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, kad viešųjų konkursų principai buvo pažeisti, kadangi ieškovė turėjo gauti daugiau balų dėl kriterijaus „nauda Vilniui ir vilniečiams“. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė paraiškoje nurodė, kad bus organizuojamos šventės ir renginiai Vilniaus miesto gyventojams, įtraukiant specialaus ugdymo mokyklos auklėtinius, kadangi praeityje tai susilaukė daug dėmesio, mokykla savo lėšomis yra atnaujinusi ir pritaikiusi regbio sporto veikloms Verkių mokyklos daugiafunkcio centro stadioną. Juo laisvai naudojasi šios mokyklos auklėtiniai, bendruomenė. Apeliantės vertinimu, nuosavų lėšų investavimas į stadioną, kuriuo naudojasi ir trečiasis asmuo, turėjo lemti maksimalų balų skaičių pagal „nauda Vilniui ir vilniečiams“ kriterijų, įvertinant ir kitą apeliantės nurodytą naudą Vilniui ir vilniečiams.

34. Pagal specialųjį kriterijų „nauda Vilniui ir vilniečiams“ vertinamas renginių Vilniuje skaičius – teigiamas socioekonominis poveikis Vilniaus miestui, Vilniaus žinomumo didinimas ir vilniečių įtraukimas – renginių transliacijos ir medija vertė, žiūrovų ir dalyvių skaičius. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamame kriterijuje nauda Vilniui ir vilniečiams nesiejama su nuosavų lėšų investavimu. Nauda Vilniui ir vilniečiams siejama su renginių Vilniuje skaičiumi, lemiantį teigiamą socioekonominį poveikį Vilniaus miestui, taip pat Vilniaus žinomumo didinimu ir vilniečių įtraukimu per renginių transliacijas, mediją, žiūrovų ir dalyvių skaičių. Tačiau tai, kad ieškovė investavo nuosavas lėšas į stadioną, nebūtinai reiškia, kad Vilniuje daugės renginių, kurie lems teigiamą sociaekonominį poveikį, taip pat didės Vilniaus žinomumo didinimas ir vilniečių įtraukimas. Apeliantė neįrodė, kad dėl to, kad ji investavo nuosavas lėšas į stadioną, jai objektyviai turėjo būti skirtas maksimalus balas pagal kriterijų „nauda Vilniui ir vilniečiams“.

35. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji turėjo gauti daugiau balų dėl sporto rezultatų bei pateikė sporto rezultatų tarp ieškovės ir trečiojo asmens palyginimo lentelę. Tačiau apeliantės pateiktoje rezultatų palyginimo lentelėje pateikiami sporto rezultatai nesutampa su paraiškoje pateikiamais sporto rezultatais. Apeliantė paraiškoje nurodė, kad 2020 m. jaunių komandą užėmė 4 vietą, tuo tarpu 2022 m. gegužės 27 d. prašymo priede apeliantė pateikia kitokią informaciją, kad 2020 m. jaunių komandą užėmė 5 vietą. Paraiškoje apeliantė nurodė 2017 m. ir 2018 m. vaikų komandos rezultatus, kai, tuo tarpu, šių rezultatų prašymo priede nebepateikia. Kaip pastebi trečiasis asmuo, ieškovė pateikė informaciją tik apie didįjį regbį (R15), tačiau dėl mažojo regbio (R7, olimpinė sporto šaka) duomenų nepateikė ir jų nelygino, nors tiek mažojo, tiek didžiojo regbio čempionato rungtynės yra oficialios ir yra įtrauktos į Lietuvos regbio federacijos varžybų kalendorių. Ieškovės lentelėje nėra jokių duomenų apie „Vyrų mažąją taurę“, kurios nugalėtoju pastaruosius 4 metus yra trečiasis asmuo, ieškovė teigia, jog 2020 m. trečiojo asmens jaunių komanda varžybose nedalyvavo, nors ji dalyvavo ir užėmė 5 vietą. Taigi, remiantis apeliantės argumentais, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo bei spręsti, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo principus.

36. Kita vertus, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ekspertai vertino apeliantės paraišką pagal specialųjį kriterijų – „Sportiniai pasiekimai per paskutinius 4 metus“, pateikė argumentus bei skyrė balus. Duomenų, kad būtų pažeisti aprašo ar ekspertų komisijos darbo reglamento, nešališkumo, objektyvumo, reikalavimai, apeliantas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ekspertinio vertinimo nepagrįstumo, atitinkamai spręsti, kad vertinimo komisija, turėdama pasirinkimą rekomenduoti pritarti arba nepritarti ekspertų išvadoms, neturėjo teisės pritarti ekspertų išvadoms. Priešingai, nesant minėtų duomenų, vertinimo komisija neturėjo pagrindo nepritarti ekspertiniam vertinimui.

37. Penkta, apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą atskleisti bylos esmę ir tinkamai motyvuoti sprendimą. Teismas neįvertino ir neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ypač dėl įrodymų, kurie pagrindžia, kad ekspertinis vertinimas buvo neobjektyvus ir neišsamus, suteikti paraiškų vertinimo balai nėra pagrįsti, stokoja argumentacijos, ekspertai vertino ieškovės prašomo finansavimo dydį, nors tokio kriterijaus atrankos sąlygos nenumatė.

38. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių argumentų ir įvardijo motyvus, kodėl teismas atmetė ieškovės ieškinį. Teismas pateikė motyvus dėl ieškovės ginčijamo ekspertų atlikto vertinimo turinio, t. y. dėl ekspertų teisės, o ne pareigos, argumentuoti skiriamus balus (žr. skundžiamo sprendimo 55 punktą), dėl ekspertinio vertinimo balų (vidurkio) (žr. skundžiamo sprendimo 56-59 punktus), dėl ekspertų komisijos vertinimo kaip nesukeliančio teisinių pasekmių (žr. skundžiamo sprendimo 60 punktą).

39. Nors teismas motyvuojamoje dalyje nepasisakė dėl ieškovės nurodyto argumento, kad ekspertai vertino ieškovės paraišką pagal neišviešintą finansavimo dydžio kriterijų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti. Nagrinėjamu atveju atrankos sąlygos numatė sporto projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo kriterijų, pagal kurį vertinamas sporto projekto biudžeto nuoseklumas ir jo ryšys su sporto projekto veiklomis ir uždaviniais. Ekspertai vertinimo išvadoje analizavo prašomo finansavimo dydžio ryšį su projekto uždaviniais, t. y. sporto meistriškumo gerinimu, todėl vertinimo komisija turėjo pagrindą pritarti ekspertų išvadai.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

42. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga Vilniaus regbio akademija pateikė prašymą priteisti iš ieškovės jos patirtas 726,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

44. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga Vilniaus regbio akademija už teisinę pagalbą sumokėjo 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 248,87 Eur (1,3 × 1 729,90 Eur). Kadangi prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą (726,50 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl iš apeliantės trečiojo asmens naudai priteistina 726,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Geležinio vilko sporto mokyklos, juridinio asmens kodas 300014857, trečiojo asmens viešosios įstaigos Vilniaus regbio akademijos, juridinio asmens kodas 302462364, naudai 726,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėŽilvinas Terebeiza