Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-02 · Administracinė byla Nr. I1-3725-644/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-04-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-05-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-02
Bylos Nr.
I1-3725-644/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03279-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
E. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3725-644/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03279-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 2 d.Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-21) nurodė, kad nuo 2023-10-20 penkiolika parų jis buvo laikomas Kauno kalėjimo drausmės izoliatoriaus kamerose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas vieno metro atstumu nuo įėjimo į kamerą ir neatskirtas pertvara. Besinaudojantį tualetu pareiškėją galėjo stebėti į kamerą įeinantys pareigūnai, taip pat pareiškėjas buvo matomas pro stebėjimo langelius. Patalpose kaupėsi nemalonus kvapas ir nebuvo galimybės jų išvėdinti dėl prie langų pritvirtintų metalinių grotų. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė pažeminimą, diskomfortą, gėdos jausmą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime (b. l. 26-29) su skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas už skirtą nuobaudą nuo 2023-10-20 buvo patalpintas į Kauno kalėjimo drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 147, kurios plotas yra 8.18 kv. m, patalpoje įrengta viena miegamoji vieta. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 148, kurios plotas 8.18 kv. m, joje įrengta viena miegamoji vieta. Kalėjimo pareigūnai nėra suinteresuoti stebėti nuteistuosius jiems naudojantis sanitariniais mazgais. Sanitariniai mazgai atitverti plokšte, kuri užtikrina pakankamą privatumą sanitariniu mazgu besinaudojančiam asmeniui, be to, pareiškėjas kamerose bausmę atliko vienas. Kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, taip pat patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Šiuo atveju nėra duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos. Pareiškėjas į kalėjimo administraciją dėl skunde išdėstytų aplinkybių nesikreipė. Byloje nėra įrodymų pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui, todėl skundas atmestinas.

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos - Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 kv. m matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 2023-10-20 penkiolika parų buvo laikomas vienas Kauno kalėjimo drausmės izoliatoriaus kamerose. Atsakovas į bylą pateikė kamerų Nr. 147 ir Nr. 148, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nuotraukas, iš kurių matyti, kad kamerų sanitariniai mazgai nėra atskirti pertvaromis nuo gyvenamosios patalpos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo į bylą pateiktas kamerų foto nuotraukas pažymi, kad klozetas ir unitazas minėtose kamerose yra įrengti iš esmės ant praėjimo į kamerą ir jais besinaudojantis asmuo yra matomas tiek įėjus pro kameros duris, tiek ir žiūrint pro duryse įrengtą stebėjimo langelį. Teismo vertinimu, atsakovė atstovo nurodomos prie grotų pritvirtintos plokštės nesuteikia jokio privatumo sanitariniu mazgu besinaudojančiam asmeniui, kadangi klozetas ir unitazas minėtose kamerose yra įrengti iš esmės ant praėjimo į kamerą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007-11-15 sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002-07-15 sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 p., 2012-05-10 sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 165 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog nepriklausomai nuo to, kad kamerose jis buvo laikomas vienas ir jose buvo įrengta sienelė, atskirianti sanitarinį mazgą nuo likusios kameros, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis galėjo buvo matomas kameros duris atidarantiems pareigūnams, konstatuojama, jog toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą (žr., pvz., 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1519-556/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2023-10-20 iki 2023-11-04 (15 parų) pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu sanitariniu mazgu buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas be pertvarų, t. y. toje pačioje 8.18 kv. m patalpoje, kurioje asmuo valgo, miega ir leidžia laisvalaikį, pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo patalpoje laikytini pagrįstais, todėl šioje dalyje taip pat spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimą, diskomfortą, gėdos jausmą ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinti savo argumentus apie pablogėjusią sveikatos būklę.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas dėl skundę išdėstytų aplinkybių būtų kreipęsis į atsakovės atstovą, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis