- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- II-3-284/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Pažeidėjas
- E. D.
- Advokatai
- Laimonas Judickas
- Kategorijos
- 21.10Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.5Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio nusižengimo bylą padariniai (ANK 643 str.)
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovams Vidmantui Daunoravičiui ir Oksanai Cukanovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. skundą dėl 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės Oksanos Cukanovos nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės Oksanos Cukanovos nutarimu Nr. VKTIN-76862254-16 administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK arba ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalį administracine nuobauda – 434 eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. liepos 26 d. 9.05 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), būdama AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke, kaip krovinį vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovė, kuri įmonėje yra atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorius krovinius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) priklausantį automobilį MAN TGA 18.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe LANGENDORF SKA24/29, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinti „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 19.2 punkto reikalavimai), nes 2016 m. liepos 26 d. apie 9.33 val. kelyje Nr. 150, 13 kilometre, sveriant transporto priemonių junginį automobilių svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris. Įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, nustatyta, kad yra viršyta leistina puspriekabės ašių grupės apkrova 0,8 t (leistina ašių apkrova – 24 t, faktinė apkrova pasvėrus – 25,4 t, svėrimo paklaida – 0,6 t, (t. y. po 0,2 t vienai ašiai); svėrimo aktas 2016 m. liepos 26 d. Nr. K-026357, svėrimo kvitas Nr. 1579), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Nutarime pareigūnė nurodė, kad šiais veiksmais E. D. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 5, 7 ir 8 punktus. Nutarime taip pat nurodyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. D. pateikė skundą dėl 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės Oksanos Cukanovos nutarimo, kuriuo prašė šį nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes jos veiksmuos nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, sudėties. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas netinkamai įvertinus ir (arba) neįvertinus pagrindinių aplinkybių, šio teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, t.y. E. D. laikydamasi AB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus teisės aktų reikalavimų išnaudojo visas suteikiamas įmonės galimybes nustatyti pakrauto krovinio svorį, užtikrino, kad pateikiamas vežėjui krovinys būtų pakrautas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pateikė ir pakrovė krovinį, neviršijantį leidžiamosios masės, užtikrino tolygų biraus krovinio paskirstymą transporto priemonių junginyje, įsitikino, kad krovinio vežėjas dar būdamas įmonės teritorijoje patvirtintų, kad krovinys pakrautas tinkamai, neviršijant leistinos masės. Jos kasdienis darbas yra krovinių pateikimas vežti ir per visą savo darbo laiką ji nebuvo bausta už netinkamą krovinių pateikimą vežti, nors paprastai per darbo dieną ji pateikia vežti kelias dešimtis krovinių. Tai leidžia spręsti, kad pateikdama krovinius vežti, pareiškėja visada užtikrina, kad kroviniai būtų pakrauti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 (toliau – Krovinių vežimo taisyklės), 10 punktą, vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus, o apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Šiuo atveju vairuotojas jokių pretenzijų dėl krovinio išdėstymo ir svorio neturėjo, o pasirašydamas krovinio važtaraštį tai patvirtino. Dėl šios priežasties nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėja perdavė vežti netinkamai pakrautą krovinį, atvirkščiai – yra įrodymų, kurie patvirtina, kad pareiškėja perdavė vežti tinkamai pakrautą krovinį. Nuo to momento, kai krovinį vežti perima vežėjas (jo atsakingas vairuotojas), siuntėjas neturi pareigos ir niekaip negali kontroliuoti, ar krovinys yra gabenamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad tariamas Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalies pažeidimas buvo nustatytas tik Kelių transporto inspekcijai sustabdžius transporto priemonių junginį, kai pastarasis buvo už maždaug 30 km nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ karjero, kuriame buvo atliktas dolomito skaldos pakrovimas. Iš pateikto maršruto žemėlapio akivaizdžiai matyti, kad transporto priemonė su kroviniu kirto ne vieną gyvenvietę, todėl neabejotina, kad turėjo stoti prie sankryžų, pėsčiųjų perėjų, geležinkelio pervažų, prieš greitį mažinančius kalnelius. Atsižvelgiant į vežamo produkto savybes (birumą ir paslankumą), į tai, kad krovininiame automobilyje nėra jokių pertvarų, tvirtinimo mechanizmų, kurie išlaikytų dolomito skaldą nejudančią viso transportavimo metu, minėtos kliūtys, lemiančios staigų stabdymą ir staigų pajudėjimą iš vietos, taip pat važiavimas į įkalnę, sąlygoja atitinkamą krovinio judėjimą ir pradinio tolygaus krovinio pakrovimo paskirstymo pokyčius. Įvertinus šias aplinkybes neabejotina, kad ir šiuo atveju transportuojamas birus krovinys (dolomito skalda), jo transportavimo metu galėjo neišlikti statiškoje padėtyje ir pajudėti išilgai transporto priemonės ašių. Pasvėrus transporto priemonę buvo nustatyta, jog viršyta leistina puspriekabės 3-ios ašies apkrova 0,8 t (leistina ašių apkrova – 24 t, faktinė apkrova pasvėrus – 25,4 t, svėrimo paklaida – 0,6 t, t. y. po 0,2 t vienai ašiai), o bendras transporto priemonės svoris nebuvo viršytas. Ši aplinkybė suponuoja, jog transporto priemonės ašies apkrovos perviršis susidarė būtent transportavimo metu dėl netinkamo vairuotojo vairavimo stiliaus ar nepakankamų vairavimo įgūdžių. Be to, krovinio siuntėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neturi nei objektyvių galimybių kontroliuoti krovinio išsidėstymo ir tolygaus pasiskirstymo jo transportavimo metu, nei kokiais nors imperatyviais teisės aktais yra įpareigojami tai daryti. Pagal LR Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį būtent vežėjas turi pareigą tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, o remiantis Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 10.1 p., būtent vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu, papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netyrė ir nevertino šio pažeidimo subjektyviųjų požymių, nes E. D. tinkamai ir rūpestingai atliko savo pareigas, laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, įsitikino, kad krovinys pateiktas vežti tinkamai - leistinu svoriu, nes bendra krovinio leistinoji masė nebuvo viršyta, jos veikoje nėra nustatytos tyčios ar aplaidumo, t.y. byloje nėra jokių įrodymų, kad ji sąmoningai ar aplaidžiai neatliko veiksmų, reikalingų tinkamam krovinio pakrovimui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. D. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus, nurodydama tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir skunde. Papildomai nurodė, kad visos tos mašinos, kurios atvyksta į AB „(duomenys neskelbtini)“ krautis, turi sudarę sutartis, kuriose nurodyta įmonė, automobilio tipas, kiek jis gali vežti, kiek gali būti pakrauta. Visa ši informacija yra suvesta sistemoje. Atvykęs automobilis pirmiausia pas juos pasisveria tuščias, yra užpildomas krovos talonas, kur programa apskaičiuoja, kiek tas automobilis gali vežti. Atspausdinus tą talonėlį, vairuotojas su juo vyksta pas pakrovėją, kuris, pasižiūrėjęs į krovos taloną ir frakciją, pakrauna automobilį. Paskui automobilis grįžta pas juos, jis pasveriamas ir tada vairuotojas ateina pas jas išsirašyti važtaraštį. Ji visada yra garantuota, kad automobilis yra pakrautas gerai, dėl to, kad talonėlyje nurodoma, kiek jis gali vežti, pakrovėjas krauna su svarstyklėmis, jis taipogi apskaičiuoja, kiek jis pakrauna ant ašių, o vairuotojas pasirašydamas sutinka, kad jo automobilis šimtu procentų yra pakrautas gerai ir jis išvažiuoja iš jų saugus. Kaip jis toliau važiuoja, kol jį sustabdo, ji nežino. Apkrovą ant ašių padaro ir patikrina pakrovėjas. Jo krautuvas yra su svarstyklėmis ir jis, kraudamas su kaušu, mato, kiek pakrauna. Kraudamas jis mato, kiek yra ašių ir sukrauna ant ašių tolygiai. Pas juos pakrovėjai dirba po 20 metų. Anksčiau nebuvo tos sistemos, kuria dabar naudojasi įmonė, jie lygiai taip pat kraudavo. Būtent šis vairuotojas, dėl kurio pakrovimo kalba, pas ją per dieną po keturis kartus atvažiuoja. Pakrovėjas jau mintinai žino, kaip šį automobilį pakrauti, kad jis būtų pakrautas tvarkingai. Įrenginio, kuris matuotų ašių apkrovimą, neturi. Nesutinka su paskirta nuobauda, nes visada yra garantuota, kad iš jos krovinys išvažiuoja pakrautas tvarkingai.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. atstovas advokatas Laimonas Judickas teismo posėdžio metu prašė tenkinti E. D. skundą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi jos veiksmuose nėra teisės pažeidimo, už kurį buvo nubausta, sudėties. Taip pat prašė vadovautis aukštesnės instancijos teismo priimtais sprendimais tokio pobūdžio bylose, t.y. visiškai analogiškoje byloje, kurioje jis taip pat atstovavo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją N. Š. dėl analogiško pažeidimo, Šiaulių apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-98-616/2017 paliko pirmos instancijos teismo nutarimą nepakeistą – panaikinti nuobaudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir nutarimo nepanaikinti, kadangi nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie būtų pagrindas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skunde pateikti argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir yra E. D. gynybinė pozicija.
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos – atstovai Vidmantas Daunoravičius ir Oksana Cukanova teismo posėdžio metu nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. skundu nesutinka, prašė nutarimą palikti nepakeistą. Siuntėjui nustatyta pareiga išdėstyti transporto priemonėje krovinį, kad būtų laikomasi visų reikalavimų, susijusių su krovinio pakrovimu ir vežimu - „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėse, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėse“, 5 punkte, 7 punkte. Vairuotojas gali stebėti ir teikti pastabas. Vizualiai ašių apkrovos nustatyti nėra įmanoma.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovėju mašinistu nuo 1997 metų, pakrauna atvykusias mašinas. Konkrečiai šio atvejo neprisimena. Atvažiuoja vairuotojas su talonėliu, kuriame nurodyta, kokios skaldos reikia pakrauti ir koks turi būti jos svoris. Pasemia kaušą, krauna, paskui atitaiko tą svorį. Pakrovėjas yra su svarstyklėmis. Ant visų transporto priemonės ašių krovinys paskirstomas vienodai. Puspriekabėms yra trys ašys gale, o priekyje yra viena ašis. Didesnį svorį deda gale, o mažiau – ant priekio. Kaušo svorį mato. Kaušas pasemia skaldos ir parodo svorį. Jeigu skaldos pasemia per daug, kaušą nuleidžia žemyn, nupila ir persveriama iš naujo, kad būtų tiek, kiek priklauso. Neatsimena, kokia skalda buvo kraunama šiuo atveju.
Liudytojas L. S. parodė, kad šį įvykį prisimena, dėl šio įvykio jam buvo surašytas nutarimas dėl krovinio vežimo pažeidimų, jam paskirtos nuobaudos neginčijo. Buvo nubaustas pinigine bauda, tikslios sumos nepamena, už tai, kad jo vežamas krovinys viršijo leidžiamą ašių apkrovą. Nepamena, kiek buvo viršyta ta apkrova. Nuo krovinio pakrovimo vietos iki tos vietos, kur jis buvo sustabdytas, buvo bent dvi geležinkelio pervažos ir viena žiedinė sankryža. Krovinys – smulkios frakcijos skalda. Skalda nebuvo pritvirtinta, mašinos priekaboje nebuvo pertvarų. Išvažiavus iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, buvo sustabdytas už 15 km nuo pakrovimo vietos. Jo krovinys buvo sveriamas mobilioje aikštelėje. Svėrimo metu dalyvavo du inspekcijos žmonės. Vienas iš jų sėdėjo autobusiuke, o kitas stovėjo prie svarstyklių. Jam parodė svarstykles ir liepė ant jų užvažiuoti. Atsistūmė automobilį prie svarstyklių, ant jų užvažiavo ir pradėjo sverti ašis. Nepamena, ar buvo padėti kilimėliai, jo net neįspėjo, kad užvažiavęs turi atleisti stabdžius, nes nuo to taip pat priklauso bendras transporto priemonės svoris. Ašis apkraunama labiau, jeigu, užvažiavus ant svarstyklių, laikoma nuspaudus ant stabdžių. Visas ašis svėrė, bet didesnį svorį rado ant galinių ašių. Nurodymai užvažiuoti ant svarstyklių buvo duodami to žmogaus, kuris stovėjo prie svarstyklių. Buvo prasidaręs langą, jis sušaukdavo, kad jis važiuotų, nurodant „važiuoji, stoji“, po kiekvieno ašies užvažiavimo. Visą tą laiką laikė nuspaudęs stabdį, kad nenuriedėtų. Jam užvažiavus ant svarstyklių, po automobilio ir priekabos ratais niekas kaladėlių nekišo, kad automobilis nepariedėtų. Jam važiuojant nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ iki vietos, kur sustabdė, jo manymu, birus krovinys galėjo pasislinkti. Išleidžiant jo automobilį iš AB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pakrautas maksimalus leidžiamas svoris, kuris buvo kraunamas pakrovėju, kuris turi svarstykles, paskui važiuojama ant svarstyklių. Sveriant, leidžiamas svoris buvo neviršytas. Buvo žinomas bendras svoris, ašys nebuvo sveriamos. Krovinys yra birus, pilamas su kaušu, pasiskleidžia, su kaušu yra nubraukiamas, palyginamas. Po patikrinimo, įlipęs į priekabą, krovinį, kiek galėdamas, palygino kastuvu. Svėrimo kvitą pasirašė jis. Parašė, kad su svėrimo rezultatais sutinka. Jo transporto priemonėje ant ašių nėra sumontuoti monometrai, kurie leistų nustatyti ašių apkrovą. Vizualiai jis negali pasakyti, ar ašis yra perkrauta, ar ne. Pakrovėjas krovinį išlygina kaušu, deda tris kaušus į tris skirtingas vietas ir išlyginama. Pilama į priekį, į galą ir per vidurį, paskui visas kiekis nubraukiamas į vieną šoną ir į kitą šoną. Po to nelipa pasižiūrėti. Pakrovėjas sėdi aukštai ir mato krovinio tolygumą. Merginos, kurios išleidžia transporto priemonę, nelipa pažiūrėti, tai fiksuoja kameros. Nežino, ar kameros fiksuoja vaizdą iš viršaus, ar tik automobilio numerį. Apskaitininkė prie kiekvieno automobilio pažiūrėti neprilakstys, nes per dieną ten būna „n“ mašinų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
E. D. skundžiamu nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalį už tai, kad ji, būdama AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė - kaip krovinį vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovė, atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, 2016 m. liepos 26 d. 9.05 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), pateikė ir leido pakrauti vežti krovinį – 8-11 mm frakcijos dolomitinę skaldą, viršijantį leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, neįsitikinusi, kad yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu, nes tą pačią dieną 9.33 val. pasvėrus transporto priemonės junginį nustatyta, kad yra viršyta leistina puspriekabės ašių grupės apkrova 0,8 t, o vairuotojas neturėjo specialaus leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – Lietuvos Respublikos ANK arba ANK), pakeitęs iki tol galiojusį administracinių teisės pažeidimo kodeksą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje reglamentuotas senaties terminų ir teisenos taikymas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nenurodytais atvejais, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodeksą. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 146 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 8 dalį nėra teisinio pagrindo (ANK numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus), skundas nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintą reglamentavimą.
Lietuvos Respublikos ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų ir (ar) leidžiamo bendro svorio ribojimo bei krovinio pakrovimo reikalavimai, kuriuos skundžiamu nutarimu konstatuota, kad E. D. pažeidė, yra reglamentuoti kituose teisės aktuose, o būtent: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkte numatyta, kad pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (tokia transporto priemone, kuri viršija didžiausius leidžiamus naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus) neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 5 ir 7 punktuose įtvirtinta, jog krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina. Tų pačių taisyklių 8 punkte numatyta, kad krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų.
Ginčo dėl tinkamo atsakomybės subjekto pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį nėra, t.y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. D. neginčija, kad ji buvo 2016 m. liepos 26 d. 9.05 val. buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už krovinio (skaldos) pakrovimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį MAN TGA 18.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe LANGENDORF SKA24/29, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam vėliau buvo nustatyta didesnė nei leistina puspriekabės ašių grupės apkrova. Bylos duomenys taip pat liudija, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, kad 2016 m. liepos 26 d. apie 9.33 val. kelyje Nr. 150, 13 kilometre, pasvėrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį MAN TGA 18.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe LANGENDORF SKA24/29, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakrauta dolomitinė skalda, už kurios pakrovimą buvo atsakinga E. D., viršyta leistina puspriekabės ašių grupės apkrova 0,8 t, o šį transporto priemonės junginį vairavęs vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, už ką, beje, vairuotojas L. S. buvo nubaustas administracine tvarka. Teismas iš esmės dėl šių faktinių aplinkybių ir neturi pagrindo abejoti. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo iš esmės dėl to, kad E. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, sudėties (t. y. būtinojo požymio – jos kaltės), - ji nesutinka, kad dėl jos veiksmų (neveikimo) susidarė ši puspriekabės ašių grupės perkrova, nes ji galėjo atsirasti ir dėl kitų, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių, kurios nurodytos skunde.
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraščio Nr. 1188666 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė E. D. išrašė krovinio važtaraštį, kuriuo patvirtino, jog vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ į transporto priemonę MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 26 d. 9.05 val. buvo pakrautas krovinys - 8-11 mm frakcijos dolomitinė skalda, kurios kiekis (neto) – 26,20 t, bendras svoris (bruto) – 39,90 t, kurio gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonių junginio vairuotojas L. S. pasirašytinai patvirtino, kad krovinys pakrautas laikantis teisės aktų reikalavimų ir pretenzijų krovinio pateikėjui neturi, krovinį pervežimui priėmė (4, 26, 82 b. l.).
Iš krovos talono matyti, kad 2016 m. liepos 26 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė A. R. išdavė krovos taloną Nr. 1188666 automobiliui MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta kraunamo krovinio frakcija DS0811I, max. kraunamas kiekis – 26,30 (26, 76 b. l.).
Iš svėrimo akto ir kvito matyti, kad 2016 m. liepos 26 d. 9.33 val., kelio Nr. 150, 13 km, pasvėrus vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės MAN TGA 18.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe LANGENDORF SKA24/29, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), junginį, nustatyta 0,60 t perkrova (4, 46 b. l.).
Iš priedo Nr. 1 prie 2016 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 042/2016/KD-DL matyti, kad klientai arba pervežimo paslaugų teikėjai informuoja AB „(duomenys neskelbtini)“ apie: automobilio / vilkiko tipą, markę ir valstybinį numerį, automobilių junginius, puspriekabės tipą, markę ir valstybinį numerį, priekabos tipą, ašių skaičių ir valstybinį numerį (73-74 b. l.).
Iš 2015 m. kovo 9 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 15/03-02 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ frontaliniuose krautuvuose (duomenys neskelbtini) E (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) F1 (1 vnt.) yra įmontuotos mobiliosios svarstyklės (10-11, 77-80 b. l.).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto su nuotraukomis matyti, kad šiame rašte nurodyta šios įmonės produkcijos pakrovimo darbų eiga, svėrimo sistemos, sumontuotos frontaliniuose krautuvuose, veikimo bei krovos darbų principai. Iš svėrimo sistemos, įmontuotos frontaliniuose krautuvuose, techninių duomenų (aprašymo) matyti, kad šios svarstyklės atlieka įvairias funkcijas, tame tarpe dinamiškai sveria, automatiškai skaičiuoja krovinius (skaičių ir masę), tiesiogiai rodo svorį, įspėja apie perkrovimą ir pan., o nuotraukose matyti transporto priemonės, vežusios krovinį, kelio atkarpos, jų specifika bei sankryžos (143-154 b. l.).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės pareiginių nuostatų matyti, kad pagal šių nuostatų 7.1, 7.2, 7.3, 7.4 punktus ir kokybės vadybos sistemos procedūros PR-PD-10 „Marketingas, pardavimas ir ryšiai su vartotojais“ 6.2.4.5 punktą, už krovinių pakrovimą ir pateikimo vežėjams vežti yra atsakinga apskaitininkė (15-25, 51-72 b. l.).
Aukščiau paminėti byloje esantys dokumentai leidžia spręsti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ yra nustatyta tvarka ir suteikiamos priemonės užtikrina, kad būtų perduodami vežti tik tinkamai pakrauti kroviniai. Prieš sudarant paslaugų teikimo sutartis bendrovės klientai arba pervežimo paslaugų teikėjai informuoja AB „(duomenys neskelbtini)“ apie automobilio/vilkiko tipą, markę ir valstybinį numerį, automobilių junginius, puspriekabės tipą, markę ir valstybinį numerį, priekabos tipą, ašių skaičių ir valstybinį numerį. Tokią pareigą numato tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kliento sudarytos skaldos pirkimo – pardavimo sutarties 18 ir 19 punktai. Ši kliento/vežėjo pateikta informacija yra įvedama į bendrovės apskaitoje naudojamą LABBIS sistemą, kuria vadovaujantis pildoma pakrauto transporto bendro svorio atitikimo reikalavimo kontrolė, kurioje nustatomas transporto priemonės kodas, leistina maksimali krova, automobilio ir ašies tipas. Tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai turi galimybę užtikrinti, kad į atvykusią transporto priemonę nebūtų pakrautas didesnis, nei leidžiamas produkcijos kiekis. Kiekvieną kartą, prieš pradedant krovimo darbus, yra pasveriama tuščia transporto priemonė ir jos vairuotojui įteikiamas užpildytas krovos talonas pagal LABBIS sistemoje esančią suvestą transporto priemonės informaciją bei vairuotojo suteiktą informaciją. Vairuotojas šį krovos taloną perduoda AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovėjui, kuris krauna tokį kiekį, koks nurodytas talone; bendrovės frontaliniuose krautuvuose yra įmontuota speciali elektroninė svėrimo sistema, kuri neleidžia nukrypti nuo krovos talone nustatyto kraunamo krovinio kiekio; pakrovėjas išlygina krovinį taip, kad krovinys būtų tolygiai paskirstytas ir transporto priemonės ašys nebūtų perkrautos; krovinio krovimo procesą stebi tiek atsakinga apskaitininkė, tiek ir transporto priemonės vairuotojas. Transporto priemonės, į kurią yra pakrautas krovinys, vairuotojui, yra sudaroma galimybė pačiam išlyginti pakrauto krovinio paskirstymą (tolygumą); pakrauta transporto priemonė grįžta pas atsakingą apskaitininkę, kuri dar kartą pasveria transporto priemonę su kroviniu, apžiūri krovinio pasiskirstymą transporto priemonėje. Įsitikinusi, kad krovinys pakrautas tinkamai ir atitinka maksimalius leistinus krovinio kiekius, apskaitininkė išduoda krovinio važtaraštį; transporto priemonės, į kurią pakrautas krovinys, vairuotojas, pasirašo išduotą važtaraštį ir patvirtina, kad krovinys yra pakrautas tinkamai, ir vežėjas yra toliau atsakingas už šio krovinio tinkamą transportavimą laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų; jeigu krovinys pakrautas netinkamai, viršijant maksimalų leistiną kiekį ar jį netolygiai paskirsčius, iš bendrovės aikštelės jis neišleidžiamas, o transporto priemonė siunčiama išsikrauti krovinio perteklių.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl įrodymų vertinimo administracinėse bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-1321/2012, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010 ir kt.).
Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad transporto priemonių junginio, t. y. puspriekabės, kurį 2016 m. liepos 26 d. 9.05 val. Pakruojo rajone, pateikė ir leido pakrauti AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė E. D., viršyta leistina ašių grupės apkrova 0,8 t, dėl ko jam buvo reikalingas leidimas, nustatyta 2017 m. liepos 26 d. 9.33 val., kai transporto priemonių junginys jau buvo nuvažiavęs apie 25 kilometrus. Būtent pastaroji ir kitos aplinkybės: buvo vežamas birus krovinys, važiuotas nemažas atstumas, įveikiant kelio nelygumus, specifines sankryžas ir pan., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. ir jos atstovo nuomone, ir galėjo turėti įtakos puspriekabės ašių grupės apkrovos viršijimą.
Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, jog Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tą gali daryti tik vairuotojas, todėl darytina išvada, kad vairuotojas reguliariai netikrino krovinio kelionės metu dėl ko padarė pažeidimą už ką jis yra nubaustas. Šiuo atveju vairuotojas jokių pretenzijų dėl krovinio išdėstymo ir svorio neturėjo ir pasirašydamas krovinio važtaraštį tai patvirtino (4, 26, 82 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės kaltės dėl netinkamo krovinio pakrovimo, teismo vertinimu, nenustatyta, nes administracinis teisės pažeidimo protokolas jai surašytas ne už tai, kad krovinys viršijo svorį ar kad jis buvo pakrautas į netinkamą transporto priemonę, bet už tai, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas ant transporto priemonės ir dėl to buvo viršytos leidžiamos ašių apkrovos. Tai nėra susiję su paties krovinio svoriu, nes byloje nustatyta, kad bendras svoris atitiko teisės aktų reikalavimus ir jam leidimas kaip sunkiasvorei nebuvo reikalingas. Pagal krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 10.1 punktą, vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu, papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu. Nagrinėjamu atveju buvo vežamas birus krovinys, kuris, pasak liudytojo L. S. bei E. D. atstovo, vežimo metu galėjo pasislinkti priklausomai nuo pakankamai didelio pervežimo atstumo, įveikto kelio specifikos, vairuotojo vairavimo stiliaus, asmeninės patirties ir stabdymo įgūdžių. Teismas neturi pagrindo nesutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentais, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė E. D. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje pateikė ir leido pakrauti vežti sunkiasvorį krovinį, kuris viršijo puspriekabės ašių grupės apkrovą, dėl ko ji privalėjo įsitikinti, kad tokiam kroviniui vežti yra gautas leidimas. Byloje aplinkybės apie objektyvias aukščiau nurodytas aplinkybes dėl krovinio, kelio ir pan. specifikos, vairuotojo įgūdžių ir t.t., nepaneigtos. Dar daugiau,- aplinkybę, jog vežamas birus krovinys (skalda) vežimo metu gali judėti ir pasislinkti dėl aukščiau minėtų priežasčių, įvertino ir pripažino atsakomybę už pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, šalinančia aplinkybe ir pati nutarimą priėmusi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos vyriausioji specialistė Oksana Cukanova, kuri, esant analogiškoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, 2015 m. liepos 17 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. B. atžvilgiu dėl nežymiai viršytos ribos (84-86 b. l.). Beje, apie tai, kad birus krovinys dėl važiavimo ypatybių vežimo metu gali pasislinkti, pripažino ir Institucijos atstovas Vidmantas Daunoravičius 2017 m. vasario 6 d. teismo posėdyje (156-161 b. l.).
Teismas pažymi, jog tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra akcentuota, jog administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinis teisės pažeidimą, visuma. Taigi taikant administracinę atsakomybę būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Formalios sudėties administracinių teisės pažeidimų sudėčiai būdingi požymiai yra priešingos teisei veikos pobūdžio suvokimas ir norėjimas taip veikti – sąmoningai nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo priešingumą teisei lemia veikimas. Kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis ir situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami kaltinamojo asmens naudai. Taigi, administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra ir faktinio atsakomybės pagrindo.
Byloje, teismo vertinimu, E. D. ir jos atstovo argumentai, kuriais buvo ginčijamas jos kaltės klausimas, institucijos nėra argumentuotai paneigti. O kadangi, kaip minėta, asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, todėl teismas sprendžia, jog nenustatyta E. D. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, už kurį ji buvo nubausta skundžiamu 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu. Be to, teismas negali nesutikti su E. D. atstovo argumentais, jog šiuo nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. ATP-98-616/2017, nes iš tiesų šis apeliacinis teismas išnagrinėjo analogišką situaciją, kaip ir šioje byloje, t.y. dėl tos pačios įmonės (AB „(duomenys neskelbtini)“), tik kitos apskaitininkės (N. Š.) atžvilgiu nutrauktos analogiškos bylos, konstatuodamas, jog <...> „Net sutinkant, kad tinkamą krovinio pakrovimo kontrolę galima užtikrinti tik naudojant ašies svorį matuojančias svarstykles, tai savaime nepaneigia tikimybės, kad dėl krovinio gabenimo iki iškrovimo vietos ypatumų ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, vairuotojo įgūdžių ir kitų priežasčių – krovinys, ypač birus krovinys (pvz. skalda), negali persiskirstyti, pasislinkti ant vienos ar kitos sunkiasvorio ašies, tuo labiau, kad bendra transporto priemonės su kroviniu masė nebuvo viršyta – atitiko krovinio važtaraštyje nurodytus duomenis“ <...>, o tam, „kad asmens elgesys būtų pripažintas neteisėtu administracinės teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo ATPK 145 str. 6 d. numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai – veika, atitinkami padariniai, priežastinis ryšys, ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas)“, tad „nenustačius, kad apskaitininkė (N. Š.) atliko (neatliko) kažką, dėl ko numatė, arba turėjo ir galėjo numatyti, jog transporto priemonės ašies masė viršija leidžiamą normą, nėra priežasties spręsti, ar ji turėjo įsitikinti, kad gautas leidimas kelių transporto priemone vežti krovinį, kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova“ (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-98-616/2017).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog E. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, požymių (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jos skundas tenkintinas, 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės Oksanos Cukanovos nutarimas panaikintinas ir byla E. D. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. skundą tenkinti.
Panaikinti 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės Oksanos Cukanovos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalį E. D. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Pakruojo rajono apylinkės teismui.