Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir institucija) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2016-11-07 nutarimu Nr. VKTIN-76852360-16 administracinio teisės pažeidimo byloje N. Š. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 str. 6 d., ir jai paskirta 434 eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 5 d. 16.22 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, būdama AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke, kaip krovinį vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovė, kuri įmonėje yra atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorius krovinius į S. P. įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – Šiauliai, (duomenys neskelbtini)) priklausantį automobilį MAZ 6516V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinti „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 21.3 punkto reikalavimai), nes 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 16.48 val. kelyje Nr.150, 13-ame kilometre, sveriant transporto priemonę svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonė yra sunkiasvorė. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, nustatyta, kad yra viršyta leistina varančiųjų ašių grupės apkrova 2,65 t. (leistina ašių apkrova – 18 t., faktinė apkrova pasvėrus – 21,05 t., svėrimo paklaida – 0,4 t., (t. y. po 0,2 t. vienai ašiai); svėrimo aktas 2016 m. rugsėjo 5 d. Nr. K-028451, svėrimo kvitas Nr. 1618), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais N. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo„ 30 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 5, 7 ir 8 punktus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. Š. gynėjas advokatas L. J. prašo palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-2-744/2017 nepakeistą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento apeliacinio skundo netenkinti, nes Pakruojo rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė visus byloje esančius duomenis ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas.

Pažymima, kad bendras transporto priemonės svoris nebuvo viršytas, kas suponuoja išvadą, jog transporto priemonės ašies apkrovos perviršis susidarė dėl netinkamo vairuotojo vairavimo stiliaus ar nepakankamų vairavimo įgūdžių krovinio transportavimo metu. Teigiama, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, jog Transporto priemonės galinių ašių perkrova susidarė N. Š. netinkamai atliekant jai pavestas darbo funkcijas ir neužtikrinus, kad krovinys į transporto priemonę būtų pakrautas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2015-07-10) redakcija) (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 str. nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 str. nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Įstatymo 5 str. 4 d.).

Taigi, apeliacinės instancijos teismo kompetencija yra tikrinti skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pirmosios instancijos teismas teisingai savo nutarime pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra neabejotinų įrodymų, kurie leistų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 6 d., padarymo faktą ir sudėtį N. Š. veiksmuose.

Visiškai priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi visais surinktais, teismo posėdyje ištirtais įrodymais, tarp jų N. Š., krovinį vežusio vairuotojo liudytojo I. S., krautuvo mašinisto liudytojo V. K. ir vyriausiojo inspektoriaus liudytojo A. V., atlikusio automobilį MAZ 6516V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kroviniu svėrimą 2016 m. rugsėjo 5 d. kelio Pakruojis-Šiauliai 13-ame kilometre parodymais ir kt. įrodymais (b. l. 187–194), kuriuos išdėstė ir aptarė skundžiamame nutarime. Teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir dėl jų padarė atitinkamas išvadas. Visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, yra išdėstyti skundžiamame nutarime, kurio turinys žinomas ir Institucijai, todėl nėra pagrįstos būtinybės dar sykį atkartoti tą patį šioje nutartyje.

Šioje byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 16.22 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ į S. P. įmonei priklausantį sunkvežimį MAZ 6516V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas skaldos krovinys ir tą pačią dieną apie 16.48 val. kelyje Nr. 150, 13-ame kilometre, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento darbuotojams pasvėrus minėtą transporto priemonę nustatyta (įvertinus paklaidą), kad yra viršyta leistina varančiųjų ašių grupės apkrova 2,65 t. (leistina ašių apkrova – 18 t., faktinė apkrova pasvėrus – 21,05 t., svėrimo paklaida – 0,4 t., (t. y. po 0,2 t. vienai ašiai), kai vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Šioje byloje nėra ginčo dėl nustatytų ir paminėtų aplinkybių, kaip ir dėl to, kad formaliai buvo pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinti „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 21.3 punkto reikalavimai, todėl nėra būtinybės apie tai pasisakyti plačiau. Šioje byloje aktualu tai, ar dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės N. Š., atsakingos AB ,,(duomenys neskelbtini)“ krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, kaltės (tyčios ar neatsargumo) atsirado sunkiasvorės transporto priemonės ašių apkrovos viršijimas. Institucija, nenurodydama jokių duomenų, kurių būtų netyręs ir nevertinęs apylinkės teismas, remdamasi išskirtinai prielaidomis ir subjektyviais išmąstymais, deklaruoja savitą įvykio interpretaciją ir teikia juridinį įvertinimą, kuriam nėra pagrindo pritarti.

ATPK 9 str. nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 145 str. 6 d., galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta atsakomybė krovinius krovinį vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Minėtas pažeidimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo. ATPK 11 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) numatydamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius ir kartu lengvabūdiškai siekdamas jų išvengti, arba nenumatė tokių padarinių atsiradimo, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Bet kuriuo atveju ir neatsargią asmens kaltę būtina įrodyti. Įrodyti asmens kaltę teisės pažeidimo padaryme turi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs subjektas.

Šioje byloje nustatyta, kad nepaisant to, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ neturi svarstyklių, kurios specialiai rodytų pakrauto krovininio automobilio svorio pasiskirstymą ašims, bendrovėje įdiegti procesai ir griežta kontrolė leidžia užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimą ir perdavimą veržti pagal 2014 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-468-(E) Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techniniuose parametruose įtvirtintus dydžius, ką patvirtino ne tik N. Š., liudytojais apklausti asmenys – AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. K., vairuotojas I. S., bet ir Institucijos vyriausiasis inspektorius A. V., nurodydamas, kad AB ,, (duomenys neskelbtini)“ krovinių perkrova sunkiasvorių ašims užfiksuojama gana retai. Taigi, pakrovus skaldos krovinį AB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas I. S. jokių pretenzijų dėl krovinio išdėstymo ir svorio neturėjo ir, pasirašydamas krovinio važtaraštį, tai patvirtino. Dėl to nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad N. Š. perdavė vežti netinkamai įtvirtintą ar pakrautą krovinį. Net sutinkant, kad tinkamą krovinio pakrovimo kontrolę galima užtikrinti tik naudojant ašies svorį matuojančias svarstykles, tai savaime nepaneigia tikimybės, kad dėl krovinio gabenimo iki iškrovimo vietos ypatumų ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, vairuotojo įgūdžių ir kitų priežasčių – krovinys, ypač birus krovinys (pvz. skalda), negali persiskirstyti, pasislinkti ant vienos ar kitos sunkiasvorio ašies, tuo labiau, kad bendra transporto priemonės su kroviniu masė nebuvo viršyta – atitiko krovinio važtaraštyje nurodytus duomenis (b. l. 30). Sunkiasvorę transporto priemonę vairavęs liudytojas I. S. teismo posėdyje nurodė, kad po patikrinimo Institucijos pareigūnai jam neleido važiuoti toliau ir liepė pačiam persikasti krovinį. Tada, pasak liudytojo, jis toje pačioje aikštelėje įsibėgėjo ir judėdamas į priekį staigiai stabdė transporto priemonę ir skaldos krovinys tuomet nuo galinių ašių, kur buvo fiksuota perkrova, pastebimai persislinko link priekinių ašių. Taigi, liudytojo I. S. parodymai dar sykį patvirtina, kad dėl važiavimo ypatybių birus krovinys yra paslankus.

Visuma aptartų ir skundžiamame nutarime išanalizuotų įrodymų nepaneigia to, kad N. Š., atlikdama savo darbines funkcijas, vykdydama pareigas būtų nesilaikiusi įmonės vidaus tvarkos taisyklių ar teisės aktų, nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole. Institucija savo nutarime, kurį apylinkės teismas panaikino, neįvardijo jokių konkrečių N. Š. veiksmų (neveikimo), kurie leistų spręsti apie jos suvokimą (turėjimą ir galėjimą suvokti) dėl galimai kilsiančių žalingų pasekmių – krovinio pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone, kai viršijama leidžiama ašies apkrova. Institucijos skunde deklaruojami argumentai dėl N. Š. kaltės padarius ATPK 145 str. 6 d. numatytą pažeidimą, yra kildinami tik iš prielaidų ir išmąstymų (Lietuvos teritorijos reljefas; galimas sunkiasvorio automobilio įsibėgėjimo greitis; įkalnių statumas ir pan.), kurių detaliau aptarinėti šioje nutartyje nėra pagrindo. Atsakant į kitus skundo argumentus, pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė su nagrinėjamu atveju susijusiais ištirtais įrodymai, o 2015-07-17 Institucijos nutarimą Nr. 220895-3AN (b. l. 87–89), kuris nelaikytinas precedentiniu šioje byloje, paminėto bendrame kontekste pažymėdamas, kad ir Institucijos pareigūnai pripažįsta biraus krovinio pasislinkimo galimybę gabenimo metu.

Konkrečiu atveju, aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms, kad N. Š. veikoje nėra jai inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 6 d., požymių. Kad asmens elgesys būtų pripažintas neteisėtu administracinės teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo ATPK 145 str. 6 d. numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai – veika, atitinkami padariniai, priežastinis ryšys, ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). Nenustačius, kad N. Š. atliko (neatliko) kažką, dėl ko numatė, arba turėjo ir galėjo numatyti, jog transporto priemonės ašies masė viršija leidžiamą normą, nėra priežasties spręsti, ar ji turėjo įsitikinti, kad gautas leidimas kelių transporto priemone vežti krovinį, kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova. Nagrinėjamu atveju kalbėti apie administracinio įstatymo pažeidimo situaciją nėra teisinio pagrindo. Taigi, teismas konstatuoja, kad teisena administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 145 str. 6 d. nutraukta pagrįstai, nesant N. Š. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Konkrečiu atveju apygardos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir sutinka su teisės taikymu. Vien tai, kad Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu bei padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad apylinkės teismo nutarimas neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes taip pat į Institucijos skunde nurodytus argumentus, darytina išvada, kad rinkti naujus duomenis nėra jokios protingos būtinybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.