Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos – atstovui V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. skundą dėl 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės O. C. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės O. C. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK arba ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalį administracine nuobauda – 434 eurų bauda - už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 5 d. 16.22 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), būdama AB „Dolomitas“ apskaitininke, kaip krovinį vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovė, kuri įmonėje yra atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorius krovinius į S. P. įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) priklausantį automobilį MAZ 6516V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinti „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 21.3 punkto reikalavimai), nes 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 16.48 val. kelyje Nr.150, 13-ame kilometre, sveriant transporto priemonę svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonė yra sunkiasvorė. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, nustatyta, kad yra viršyta leistina varančiųjų ašių grupės apkrova 2,65 t. (leistina ašių apkrova – 18 t., faktinė apkrova pasvėrus – 21,05 t., svėrimo paklaida – 0,4 t., (t. y. po 0,2 t. vienai ašiai); svėrimo aktas 2016 m. rugsėjo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini), svėrimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais N. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo„ 30 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 5, 7 ir 8 punktus. Nutarime taip pat nurodyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. Š. pateikė skundą dėl 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės O. C. nutarimo, kuriuo prašė šį nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes ji nepadarė jai inkriminuojamo pažeidimo. Skunde ji nurodė, kad išnaudojo visas AB „Dolomitas“ suteikiamas galimybes nustatyti pakrauto krovinio svorį. Jos kasdienis darbas yra krovinių pateikimas vežti. Per visą savo darbo laiką ji nebuvo bausta už netinkamą krovinių pateikimą vežti, nors paprastai per darbo dieną ji pateikia vežti kelias dešimtis krovinių. Tai leidžia spręsti, kad pateikdama krovinius vežti, pareiškėja visada užtikrina, kad kroviniai būtų pakrauti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. AB „Dolomitas“ nustatyta tvarka ir suteikiamos priemonės užtikrina, kad perduotų vežti tik tinkamai pakrautus krovinius. Pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 (toliau – Krovinių vežimo taisyklės), 10 punktą, „vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus, o apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti“. Šiuo atveju vairuotojas jokių pretenzijų dėl krovinio išdėstymo ir svorio neturėjo, o pasirašydamas krovinio važtaraštį tai patvirtino. Dėl šios priežasties nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėja perdavė vežti netinkamai pakrautą krovinį, atvirkščiai – yra įrodymų, kurie patvirtina, kad pareiškėja perdavė vežti tinkamai pakrautą krovinį. Nuo to momento, kai krovinį vežti perima vežėjas (jo atsakingas vairuotojas), siuntėjas neturi pareigos ir niekaip negali kontroliuoti, ar krovinys yra gabenamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Tariamas Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalies pažeidimas buvo nustatytas tik Kelių transporto inspekcijai sustabdžius transporto priemonę. Iš nutarime ir protokole pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonė buvo sustabdyta maždaug už 30 km nuo AB „Dolomitas“ karjero, kuriame buvo atliktas dolomito skaldos pakrovimas. Iš pateikto maršruto žemėlapio akivaizdžiai matyti, kad transporto priemonė su kroviniu kirto ne vieną gyvenvietę, todėl neabejotina, kad turėjo stoti prie sankryžų, pėsčiųjų perėjų, geležinkelio pervažų, prieš greitį mažinančius kalnelius. Atsižvelgiant į vežamo produkto savybes (birumą ir paslankumą), į tai, kad krovininiame automobilyje nėra jokių pertvarų, tvirtinimo mechanizmų, kurie išlaikytų dolomito skaldą nejudančią viso transportavimo metu, minėtos kliūtys, lemiančios staigų stabdymą ir staigų pajudėjimą iš vietos, taip pat važiavimas į įkalnę, sąlygoja atitinkamą krovinio judėjimą ir pradinio tolygaus krovinio pakrovimo paskirstymo pokyčius. Įvertinus šias aplinkybes neabejotina, kad ir šiuo atveju transportuojamas birus krovinys (dolomito skalda), jo transportavimo metu galėjo neišlikti statiškoje padėtyje ir pajudėti išilgai transporto priemonės ašių. Pasvėrus transporto priemonę buvo nustatyta, jog viršyta leistina puspriekabės 2-os ašies apkrova 2,65 t. (leistina ašių apkrova – 18 t., faktinė apkrova pasvėrus – 21,05 t., svėrimo paklaida – 0,4 t., t. y. po 0,2 t. vienai ašiai), o bendras transporto priemonės svoris nebuvo viršytas. Ši aplinkybė suponuoja, jog transporto priemonės ašies apkrovos perviršis susidarė būtent transportavimo metu dėl netinkamo vairuotojo vairavimo stiliaus ar nepakankamų vairavimo įgūdžių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. Š. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir skunde. Papildomai ji nurodė, kad ji apskaitininke AB „Dolomitas“ dirba antri metai ir atsakinga už automobilių pakrovimą. Atvažiavus automobiliui, nustato jo tipą, kad žinotų, kiek galima krauti, suveda į programą, pasveria tuščią automobilį, įveda jo tuščio svorį ir programa pati apskaičiuoja, kiek galima į jį pakrauti skaldos. Po to išspausdina talonėlį, su kuriuo vairuotojas važiuoja pas pakrovėją, o pakrovėjas pagal talonėlį su krautuvu, kuriame yra svarstyklės, mato kiek skaldos pakrauna. Skaldą paskirsto po kuzavą, vairuotojas gali ir turi pažiūrėti, ar viskas gerai. Po pasikrovimo ji atspausdina važtaraštį, ant kurio rašoma, kad pakrauta laikantis reikalavimų ir vairuotojas pretenzijų neturi. Vairuotojas turi įsitikinti, kad pakrovė gerai, jei negerai, tada pakrovėjas išlygina. Vairuotojai bendrauja su pakrovėjais, per dieną pakraunama apie 300 automobilių. Tiek automobilių pakrauna ir tik 3 automobilių vairuotojai buvo nubausti, kad ant ašys perkrautos. Skalda yra birus produktas, kurio nepritvirtinsi. Automobiliai su skalda važiuoja per įkalnes, nuokalnes, prie STOP ženklų, prie žiedų, sukasi, tikrai gali pasislinkti. Skaldos yra labai daug rūšių. Vežė smulkią skaldą. Galima ir be ašinių svarstyklių pakrauti automobilį gerai. Žino nuostatas, kad turi neviršyti ne tik bendro svorio, bet ir ašių apkrovimo. Yra 5 technologinės linijos ir visose skirtingos frakcijos. Vizualiai perkrovimą galima matyti per vaizdo kamerą. Vairuotojas atvažiavo kitą dieną ir jis iš karto pasakė, kad jį sustabdė transporto inspekcija ir atrado šitą neatitikimą. Nepaaiškino, kad ant ašies blogai pakrautas. Ji mano, kad viską atliko teisingai, nieko nepažeidė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. atstovas advokatas L. J. teismo posėdžio metu prašė tenkinti N. Š. skundą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi jos veiksmuose nėra teisės pažeidimo, už kurį buvo nubausta, sudėties. Jis nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir skunde.

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir nutarimo nepanaikinti ir nepakeisti, kadangi tam nėra pagrindo. Paskirta administracinė nuobauda N. Š. atžvilgiu yra ne per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. N. Š. išskirtinių ir ypatingų aplinkybių, suponuojančių galimybę panaikinti jai paskirtą administracinę nuobaudą, nepateikė. Teismui taip pat nepateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis būtų galima VKTI priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti, o skunde pateikti argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir yra N. Š. gynybinė pozicija.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos – atstovas V. D. teismo posėdžio metu prašė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. skundą atmesti, kadangi ji nubausta pagrįstai, administracinė nuobauda jai parinkta tinkamai. Patvirtino tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į skundą.

Liudytojas V. K., parodė, kad dirba AB „Dolomitas“ krautuvo mašinistu. Dirba su frontaliniais krautuvais. Pats pakrovimas vyksta taip: yra svarstyklės, kiekvieną kaušą sveria atskirai, krauna ant visų ašių tolygiai. Jis mato kiekvieno kaušo svorį ir mato bendrą svorį, kiek pakrauna. Mato kiekvieno kaušo svorį tiesiogiai, iškrovus ir pasėmus kitą kaušą, vėl rodo jo svorį ir prideda, mato ir bendrą svorį. Mato jį ant kiekvienos ašies. Nebūna, kad ant vienos ašies pasikrauna daugiau, ant kitos mažiau, negali būti kažkokio tai skirtumo. Būna tokių atvejų, kad vairuotojas paprašo išlyginti svorį. Jei ašies apkrova viršytų 2 su viršum tonos, jis matytų. Į kaušą telpa 7 tonos. Šitai mašinai, kurią krovė, kraunami du kaušai ir dar viena tona. Gaunasi kaip dvi atskiros krūvos, nėra kad lygi masė būtų. Važiuojant gali susilyginti, ypač stabdymo metu – skalda yra biri. Automobilis buvo 4 ašių. Sukrovė priekyje vieną krūvą, gale vieną krūvą ir per vidurį toną. Kraunama net mažiau, nei galima vežti, kad nebūtų problemų.

Liudytojas I. S. parodė, kad dirba vairuotoju S. P. įmonėje, kuri užsiima asfalto gamyba, veža skaldą. N. Š. pažįsta tik iš darbo. Atsimena tą atvejį, kai buvo sustabdytas Valstybinės kelių transporto inspekcijos, kai viršijo ašių apkrovą. Atvažiavo į karjerą prieš darbo pabaigą, gal apie 15 val. Pasikrovė, su svoriu buvo viskas gerai, o kad ant ašių perkrova, tai net nežino, kaip ten pamatyti reikėtų. Sustabdė, buvo pats labai nustebęs, nes nesitikėjo, kad jį už ką nors galėtų nubausti. Čia buvo ne pirmas jo važiavimas. Kad leistinas svoris ant ašių neviršija ribos vizualiai pasižiūri, bet 100 procentų niekaip negali būti garantuotas, kad nebus to viršsvorio, nes mašina labai didelė, su ja realiai galima vežti 30 tonų, o buvo 16 tonų, tai labai sunku pamatyti. Turėtų būti davikliai kiekvienos ašies, tuo labiau, kad tai birus krovinys. Kai kaušus skaldos sukrauna, jų niekaip neišlygina, praktiškai lieka dvi krūvos. Pripylė vieną, kitą krūvą ir važiuoji. Kai parvažiuoja, skaldos masė nebūna lygi – lieka kauburiukai. Aišku, kad ji kažkiek pavaikšto – čia pagal frakciją. Smulkesnė, gal kiek mažiau, stambesnė labiau biri. AB „Dolomitas“ yra tik svarstyklės, kurios sveria bendrą masę, tačiau ašių nesveria. Nuo karjero, kur pasikrovė, iki vietos kur sustabdė, yra gal 20 km. Tame maršrute reikėjo pravažiuoti geležinkelio pervažą, yra žiedinė sankryža. Sunku prisiminti, kaip tuo metu vairavo – ar nebuvo stabdymų ar pagreitėjimų, lyg tai viskas buvo normaliai. Gali visko būti, kad vežant labai birią frakciją, ji gali išsilyginti. Po patikrinimo transporto inspekcija jo nenorėjo išleisti, liepė kad persikasti ir išsilyginti skaldą, kad nebūtų ašių perviršio. Tai pavažiavo toj pačioj aikštelėj atbulas, įsibėgėjo, „dėjo ant stabdžių“ ir ta skalda pasilygino, - kadangi buvo viršsvoris gale, tai pavažiavo į priekį. Vizualiai skalda ryškiai pasislinko. Svėrimo procesas užtruko labai ilgai, pasvėrė greitai, bet kol viską suformino, kokias 2 val. Neatsimena tiksliai, bet galinę ašį viršijo kažkur 2 tonomis. Tai ženklus kiekis, vizualiai galima pastebėti, jeigu žinoma, kaip turi atrodyti. Pasikrovimo darbai vyko Petrašiūnų karjere, o sąskaitų išrašymai - ant svarstyklių prie išvažiavimo iš karjero. Svarstyklės, išvažiuojant iš karjero nuo tos vietos, kur krovėsi yra apie 100-200 m.

Liudytojas A. V., parodė, kad dirba Valstybinėje kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi. Tuo metu, kai buvo sustabdytas vairuotojas I. S., dirbo kelio Pakruojis - Šiauliai 13-tame kilometre, taip vadinamoje „Ilgojoje lovoje“. Jų darbas buvo tikrinti transporto priemones – pasverti jas, darbo ir poilsio laiką patikrinti, kitus dokumentus patikrinti. I. S. vežė skaldą. Dažniausi pažeidimai, jei kalbėti apie svėrimą, būna bendra masė viršyta arba gali būti viršyta ašių apkrova, konkrečiu atveju buvo viršyta ašių apkrova, nes, kai dabar padidėjusi atsakomybė krovėjams, perkrovos mažai būna. Nelabai dažnai pasitaiko, kad būtų pažeidimai iš AB „Dolomitas“, Klovainių skaldos gamyklos ir kitų. Ašių perkrovą, vežant skaldą, užfiksuoja nelabai dažnai. Jų svarstyklės yra ašinės, kiekvieną ašį pasveria - kiekvienos ašies sumos bendrą masę ir parodymai. Jei automobilis vientisas, tai dažniausiai perkrautos būna dvi galinės ašys. Negali pasakyti ar skalda gali važiuojant, staigiai stabdant, tiek pasislinkti. Negali pasakyti ar vizualiai matytųsi – jei kaupo nėra, jie net nežiūri, yra svarstyklės, važiuoja ant svarstyklių ir sveria kiekvieną ašį. Dirba inspektoriumi 14 metų. Jis ir jo kolega yra apmokyti kaip dirbti su neautomatinėmis svarstyklėmis, kurias naudoja perkrovoms nustatyti. Svėrimas vyksta taip: padėtos svarstyklės, kad nebūtų perkryčio yra kilimėliai – į priekį – atgal. Ir vienas ir kitas ratas, kad būtų viename lygyje. Užvažiuoja automobilis viena ašimi, užfiksuoja rezultatus, po to kita, trečia, ketvirta.

Iš 2016 m. rugsėjo 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu matyti, kad šis protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 4 dalį buvo surašytas S. P. įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) vairuotojui I. S. už tai, kad jis tą dieną apie 16.48 val. kelyje Nr. 150, 13-ame kilometre, vairavo automobilį MAZ 6516V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai buvo viršyta varančiųjų ašių grupės apkrova 2,65 t. (didžiausia leistina ašių apkrova – 18 t.), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais (3-5 b. l.).

Iš 2015 m. kovo 9 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 15/03-02 matyti, kad AB „Dolomitas“ frontaliniuose krautuvuose (duomenys neskelbtini) E (2 vnt.), (duomenys neskelbtini) F1 (1 vnt.) yra įmontuotos mobiliosios svarstyklės (14-17 b. l.).

Iš priedo prie paslaugų teikimo sutarties matyti, kad klientai arba pervežimo paslaugų teikėjai informuoja AB „Dolomitas“ apie: automobilio / vilkiko tipą, markę ir valstybinį numerį, automobilių junginius, puspriekabės tipą, markę ir valstybinį numerį, priekabos tipą, ašių skaičių ir valstybinį numerį (17-18 b. l.).

Iš AB „Dolomitas“ apskaitininkės pareiginių nuostatų matyti, kad pagal šių nuostatų 7.1, 7.2, 7.3, 7.4 punktus ir kokybės vadybos sistemos procedūros PR-PD-10 „Marketingas, pardavimas ir ryšiai su vartotojais“ 6.2.4.5 punktą, už krovinių pakrovimą ir pateikimo vežėjams vežti yra atsakinga apskaitininkė (18-20, 21-29 b. l.).

Iš AB „Dolomitas“ 2016 m. rugsėjo 5 d. krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad į S. P. įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) priklausantį automobilį MAZ 6516V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 16.22 val. buvo pakrauta dolomitinė skalda, kurios frakcija 5-11 mm, o kiekis neto – 17 t., bendras svoris (bruto) – 32.30 t. Krovinį pervežimui priėmė vairuotojas I. S., kuris parašu patvirtino, kad krovinys pakrautas laikantis teisės aktų reikalavimų ir pretenzijų krovinio pateikėjui neturi (30 b. l.).

Skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Lietuvos Respublikos ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 21.3 punkte numatyta, kad automobilių dvigubųjų ašių, kaip tarp ašių yra nuo 1,3 iki ne mažiau kaip 1,8 m atstumas, bendroji ašių apkrova neturi viršyti 21 tonos.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo„ 30 punkte numatyta, kad pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (tokia transporto priemone, kuri viršija didžiausius leidžiamus naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus) neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 5 ir 7 punktuose numatyta, kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina. Tų pačių taisyklių 8 punkte numatyta, kad krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – Lietuvos Respublikos ANK arba ANK), pakeitęs iki tol galiojusį administracinių teisės pažeidimo kodeksą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje reglamentuotas senaties terminų ir teisenos taikymas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nenurodytais atvejais, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodeksą. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 146 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 8 dalį nėra teisinio pagrindo (ANK numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus), skundas nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintą reglamentavimą.

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. Š. neginčija, kad ji buvo atsakinga už krovinio (skaldos) pakrovimą į S. P. įmonei priklausantį automobilį MAZ 6516V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam vėliau buvo nustatyta didesnė nei leistina varančiųjų ašių grupės apkrova, tai yra iš esmės sutinka, kad yra tinkamas jai inkriminuoto pažeidimo subjektas.

Taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 16.48 val. kelyje Nr. 150, 13-ame kilometre, I. S. vairavo S. P. įmonei priklausantį automobilį MAZ 6516V8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį AB „Dolomitas“ buvo pakrauta skalda, už kurios pakrovimą, kaip jau buvo minėta, buvo atsakinga administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. Š., kai buvo viršyta leistina varančiųjų ašių grupės apkrova 2,65 t., o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, už kurį I. S. ir buvo nubaustas administracine tvarka.

Tačiau N. Š. nesutinka, kad dėl jos veiksmų (neveikimo) susidarė ši minėto automobilio varančiųjų ašių grupės perkrova, tai yra nepripažįsta savo kaltės dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo - svarbiausio administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio, kuris visada turi būti nustatytas, norint taikyti administracinę atsakomybę. Jos teigimu, I. S. vairuoto automobilio varančiųjų ašių grupės perkrova galėjo atsirasti ir dėl kitų, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių, kurios nurodytos jos skunde.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

AB „Dolomitas“ yra nustatyta tvarka ir suteikiamos priemonės užtikrina, kad būtų perduodami vežti tik tinkamai pakrauti kroviniai. Prieš sudarant paslaugų teikimo sutartis bendrovės klientai arba pervežimo paslaugų teikėjai informuoja AB „Dolomitas“ apie automobilio/vilkiko tipą, markę ir valstybinį numerį, automobilių junginius, puspriekabės tipą, markę ir valstybinį numerį, priekabos tipą, ašių skaičių ir valstybinį numerį. Tokią pareigą numato tarp AB „Dolomitas“ ir kliento sudarytos skaldos pirkimo – pardavimo sutarties 18 ir 19 punktai. Ši kliento/vežėjo pateikta informacija yra įvedama į bendrovės apskaitoje naudojamą LABBIS sistemą, kuria vadovaujantis pildoma pakrauto transporto bendro svorio atitikimo reikalavimo kontrolė, kurioje nustatomas transporto priemonės kodas, leistina maksimali krova, automobilio ir ašies tipas. Tokiu būdu AB „Dolomitas“ atsakingi darbuotojai turi galimybę užtikrinti, kad į atvykusią transporto priemonę nebūtų pakrautas didesnis, nei leidžiamas produkcijos kiekis. Kiekvieną kartą, prieš pradedant krovimo darbus, yra pasveriama tuščia transporto priemonė ir jos vairuotojui įteikiamas užpildytas krovos talonas pagal LABBIS sistemoje esančią suvestą transporto priemonės informaciją bei vairuotojo suteiktą informaciją. Vairuotojas šį krovos taloną perduoda AB „Dolomitas“ pakrovėjui, kuris krauna tokį kiekį, koks nurodytas talone; bendrovės frontaliniuose krautuvuose yra įmontuota speciali elektroninė svėrimo sistema, kuri neleidžia nukrypti nuo krovos talone nustatyto kraunamo krovinio kiekio; pakrovėjas išlygina krovinį taip, kad krovinys būtų tolygiai paskirstytas ir transporto priemonės ašys nebūtų perkrautos; krovinio krovimo procesą stebi tiek atsakinga apskaitininkė, tiek ir transporto priemonės vairuotojas. Transporto priemonės, į kurią yra pakrautas krovinys, vairuotojui, yra sudaroma galimybė pačiam išlyginti pakrauto krovinio paskirstymą (tolygumą); pakrauta transporto priemonė grįžta pas atsakingą apskaitininkę, kuri dar kartą pasveria transporto priemonę su kroviniu, apžiūri krovinio pasiskirstymą transporto priemonėje. Įsitikinusi, kad krovinys pakrautas tinkamai ir atitinka maksimalius leistinus krovinio kiekius, apskaitininkė išduoda krovinio važtaraštį; transporto priemonės, į kurią pakrautas krovinys, vairuotojas, pasirašo išduotą važtaraštį ir patvirtina, kad krovinys yra pakrautas tinkamai, ir vežėjas yra toliau atsakingas už šio krovinio tinkamą transportavimą laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų; jeigu krovinys pakrautas netinkamai, viršijant maksimalų leistiną kiekį ar jį netolygiai paskirsčius, iš bendrovės aikštelės jis neišleidžiamas, o transporto priemonė siunčiama išsikrauti krovinio perteklių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl įrodymų vertinimo administracinėse bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-1321/2012, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010 ir kt.).

Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tą gali daryti tik vairuotojas, todėl darytina išvada, kad vairuotojas reguliariai netikrino krovinio kelionės metu dėl ko padarė pažeidimą už ką jis yra nubaustas. Šiuo atveju vairuotojas jokių pretenzijų dėl krovinio išdėstymo ir svorio neturėjo ir pasirašydamas krovinio važtaraštį tai patvirtino. AB „Dolomitas“ apskaitininkės kaltės dėl netinkamo krovinio pakrovimo nenustatyta, nes administracinis teisės pažeidimo protokolas jai surašytas ne už tai, kad krovinys viršijo svorį ar kad jis buvo pakrautas į netinkamą transporto priemonę, bet už tai, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas ant transporto priemonės ir dėl to buvo viršytos leidžiamos ašių apkrovos. Tai nėra susiję su paties krovinio svoriu, nes byloje nustatyta, kad bendras svoris atitiko teisės aktų reikalavimus ir jam leidimas kaip sunkiasvorei nebuvo reikalingas. Pagal krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 10.1 punktą, vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu, papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu. Kadangi buvo vežamas birus krovinys, kuris, kaip matyti iš liudytojo I. S. parodymų teismo posėdžio metu, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, vežimo metu galėjo pasislinkti priklausomai nuo vairuotojo vairavimo stiliaus, asmeninės patirties ir stabdymo įgūdžių, darytina išvada, kad AB „Dolomitas“ apskaitininkės N. Š., kaip krovinį vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovės, kuri įmonėje yra atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, veikoje nėra ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes ji negalėjo kontroliuoti vairuotojo veiksmų krovinio vežimo metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog vežamas birus krovinys (skalda) vežimo metu gali pasislinkti dėl aukščiau minėtų priežasčių, pripažįsta ir pati nutarimą priėmusi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos vyriausioji specialistė O. C., kuri, esant toms pačioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, 2015 m. liepos 17 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą AB „Dolomitas“ generalinio direktoriaus A. B. atžvilgiu (87-89 b. l.).

Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, už kurį ji buvo nubausta 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu, nėra įrodyta (nepaneigta jos versija, kad I. S. vairuoto automobilio varančiųjų ašių grupės perkrova galėjo atsirasti ir dėl kitų, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių), vadinasi jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, požymių (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jos skundas tenkintinas, 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės O. C. nutarimas panaikintinas ir byla N. Š. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės O. C. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalį N. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Pakruojo rajono apylinkės teismui.