- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- 1-1788-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08763-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2017 m. vasario 22 d., apie 14.35 val. sustabdytas policijos pareigūnų už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą prie Kairiūkščių g. ir Molėtų pl., Vilniuje, sankryžos, sėdėdamas savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz Classe E“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pro atidarytą automobilio durelių langą prašė savo įgaliojimus vykdančio valstybės tarnautojo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. R. jo nebausti ir paleisti susitarimo būdu, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pateikdamas P. R. patikrinti automobilio registracijos liudijimą su jame įdėta 50 EUR nominalo kupiūra ir nurodydamas, kad tai „dokumentai ir jums“ (P. R.), konkliudentiniais veiksmais davė 50 eurų dydžio kyšį, siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį, surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis, 2017 m. vasario 22 d., apie 14.35 val., vairuodamas automobilį reguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas A. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną važiuodamas automobiliu pamatė, jog iš paskos važiuoja nežymėtas automobilis su švyturėliais, todėl sustojo šalikelėje, maždaug 100 metrų nuo šviesoforo. Pamanė, kad sustabdė už greitį. Priėjęs pareigūnas pasakė, kad pravažiavo per geltoną šviesą. Tuomet jis apsidžiaugė, kad už tokį pažeidimą nėra didelė bauda, pajuokavo, kad turi pažįstamų policijoje, taip norėdamas sumažinti bausmę. Pasakė, kad stipriai nebaustų, nes turi tik 50 EUR. Dar parodė pareigūnui piniginės turinį, joje buvo ir dokumentai. Atidavęs dokumentus, dėtuvėje pradėjo ieškoti draudimo. Kai atidavė pareigūnui dokumentus, jis pasakė „aš tave įspėju“. Jis (A. Š.) pasakė, kad „šaunu, tada aš toliau važiuoju“, nes pamanė, kad įspėja už geltoną šviesą. Tada pareigūnas liepė išjungti variklį ir paduoti raktelius. Jis taip ir padarė. Išlipus iš automobilio, uždėjo antrankius, kodėl – nežino, pareigūnams nesipriešino. Paaiškino, kad važiuodamas sportuoti neima didelės piniginės, įsideda teises ir pinigų į plastikinį dėkliuką, tie pinigai taip ir buvo likę prie dokumentų. Kai ištraukė iš piniginės dėkliuką, buvo pamiršęs, kad ten pinigai yra. Jie ten gulėjo gal 3 mėnesius. Jokio kyšio policijos pareigūnui nesiūlė, nes žinojo, kad už jo padarytą pažeidimą yra numatyta tik 15 EUR bauda. Su sustabdžiusiu pareigūnu iš karto po įvykio kalbėjo tik apie geltoną šviesoforo signalą, apie pasibaigusią automobilio techninę apžiūrą nekalbėjo, tai sužinojo komisariate. Pripažino, kad byloje esančiame garso įraše girdisi jo balsas, tačiau jis pareigūno žodžių „negalima“, „kyšis“, ar „draudžiama“ negirdėjo. Jei būtų supratęs, kad yra perspėjamas dėl kyšio davimo, būtų atsiėmęs tuos pinigus, tačiau policininkas pinigų jam net neparodė. Pasakė pareigūnui „dokumentai ir jums“, nes atidavė visą pluoštą dokumentų. Piniginėje parodė 50 EUR, bet tie eurai buvo ne tie, kuriuos turėjo pareigūnas. Teigė, kad iš bendro išsilavinimo žinojo, jog kyšio siūlymas arba davimas pareigūnui yra nusikalstamas. Jį sustabdęs pareigūnas apie tai neįspėjo. Su pareigūnu bendravo sėdėdamas automobilyje per langą. Apie daromą garso įrašą pareigūnas jo taip pat neįspėjo (b. l. 141-144).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus, patvirtino, kad 2017 m. vasario 22 d., apie 14.35 val. buvo sustabdytas policijos pareigų už pravažiuotą mirksintį geltonos spalvos šviesoforo signalą. Paprašius stipriai nebausti ir parodžius pareigūnui kiek turi pinigų, jis du kartus jį įspėjo, tačiau suprato, kad įspėjimas buvo dėl KET pažeidimo. Tada pareigūnas paprašė, kad išliptų iš automobilio ir savo kolegoms pasakė, kad jis davė kyšį. Pamatė, kad pareigūnas iš jo paduotų jam dokumentų ištraukė 50 eurų kupiūrą. Paaiškino, kad šie pinigai galėjo atsirasti tarp automobilio dokumentų, nes jis dieną prieš išvažiuojant iš namų, neėmė piniginės, o pasiėmė tik automobilio dokumentus ir 50 eurų. Patvirtino, kad 2017 m. vasario 22 d. nežinojo, jog yra pasibaigęs automobilio privalomosios techninės apžiūros terminas. Jį sustabdęs policijos pareigūnas apie tai neinformavo (b. l. 35-36).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors A. Š. kaltu davęs kyšį valstybės tarnautojui patruliui P. R. neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais ir kitais įrodymais.
Liudytojas P. R. parodė, kad patruliavo nežymėtu tarnybiniu automobiliu Molėtų plente. Važiuojant link miesto pusės, Visorių g. sankryžoje, užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Priekyje važiavo kaltinamasis, regis su „Mercedes“ automobiliu, kuris, kaip pastebėjo iš galinių „stop“ žibintų, taip pat stabdė, tačiau vėliau persigalvojo ir padidinęs greitį nuvažiavo degant draudžiančiam signalui. Tą automobilį pasivijo ir sustabdė. Vairuotojas sustojo iš karto. Jis priėjo prie vairuotojo. Automobilį vairavo kaltinamasis. Paaiškino jam, kad pravažiavo per draudžiantį eismą geltoną šviesoforo signalą ir paprašė pateikti dokumentus. Ginčo dėl administracinio nusižengimo nebuvo. Tuomet kaltinamasis netiesiogiai užklausė ar gali išvengti atsakomybės – susitarti ir nebausti. Atsakė, kad ne. Po to vėl paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas padavė per automobilio langą. Iš kur juos paėmė – neprisiminė. Kartu su dokumentais, vairuotojas padavė pinigus. Paklausė, kas čia tokio? Ką atsakė kaltinamasis – neatsiminė, gal „kaip visad“ ar „kad nebausti“. Suprato, kad pinigai konkrečiai jam. Tuo metu vairuotojas nesakė, kad pinigai pakliuvo atsitiktinai. Pamatęs pinigus, pakvietė kolegas, o vairuotojo paprašė išlipti. Dokumentus ir pinigus laikė rankoje, negrąžino. Bandant išvengti tolimesnių veiksmų, kurie gali būti neprognozuojami, buvo uždėti antrankiai. Patvirtino kad su savimi turėjo garso įrašymo įrangą, išduotą jo kolegai. Ją buvo įjungęs dėl savo saugumo. Apie įrašo darymą vairuotojui nepranešė. Rašydamas tarnybinį taip pat nenurodė, nes tai nebuvo jam išduota inventorinė priemonė. Kaltinamąjį sustabdymo metu matė pirmą kartą. Apie tai, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė neįspėjo, tačiau pasakė vairuotojui, kad taip daryti negalima. Neatsimena, kokias konkrečiais žodžiais pasakė, tačiau matėsi, kad žmogus suprato. Garso įrašo vietoje neperklausė, nes duomenų išgavimui reikalingas laidas. Jį perrašė kolega kitą dieną ir perdavė jam. Iš karto po įvykio įrašo pateikti nematė reikalo, nes dėl kyšio davimo asmuo su viskuo sutiko. Sustabdytas vairuotojas į policijos komisariatą vyko savo automobiliu su juo važiavo jo kolega, o jis su pareigūne Ž. M., važiavo tarnybiniu automobiliu. Liudytojas iš pradžių teigė, kad tikrindamas vairuotojo dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos dokumentus, techninės apžiūros taloną ir draudimą) pasakė apie neatliktą automobilio techninę apžiūrą, tačiau vėliau pasitaisė, nurodydamas, kad apie pasibaigusią techninę apžiūrą vairuotojui pasakė jau policijos komisariate. Jis tikrino visus dokumentus, tai privaloma. Su vairuotoju bendravo per langą (b. l. 112-116).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. R. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad kaltinamasis buvo sustabdytas 2017 m. vasario 22 d., apie 14.35 val., dėl to, kad jis automobiliu „Mercedes Benz Classe E“, vastybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo sankryžą mirksint geltonam šviesoforo signalui, nors turėjo galimybę saugiai ir nesukeldamas pavojaus sustoti. Jis priėjo prie vairuotojo ir prisistatęs paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus automobilio dokumentus. Vairuotojas nieko nepateikė, paprašė jo nebausti ir „susitarimo būdu jį paleisti“. Jis buvo įspėtas apie gręsiančią atsakomybę dėl pareigūno papirkimo. Vėl pareikalavus pateikti dokumentus, jis pateikė vairuotojo pažymėjimą. Buvo nustatyta, kad tai A. Š.. Kartus su transporto priemonės registracijos liudijimu jis pateikė jį su įdėta 50 Eur nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus, kas tai yra, jis atsakė, kad tai dokumentas ir dar kažkas jame skirta jam. Vairuotojas A. Š. buvo sulaikytas panaudojus specialiąsias priemones – antrankius ir kartu su jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz Classe E“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK. Taip pat vėliau paaiškėjo, kad automobiliui neatlikta ir privalomoji techninė apžiūra (b. l. 19, 20). P. R. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir savo 2017 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 2).
Liudytoja Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad buvo sustabdytas kaltinamojo automobilis „Mercedes“, nes važiavo per sankryžą, degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Prie jo priėjo mano kolega P. R., jis bendravo 5–10 min. Vėliau P. R. parodė ženklą prie jo prieiti. Priėjus jis parodė automobilio registracijos dokumentus ir, kad viduje yra 50 EUR. Pasakė, kad minėtas vairuotojas pasiūlė jam ir davė kartu su dokumentais. Vėliau vairuotojas kartu su automobiliu buvo pristatytas į 1-ąjį policijos komisariatą. Su juo važiavo trečias pareigūnas. Kai P. R. kalbėjo su vairuotoju, ji su kitu pareigūnu buvo automobilyje. Matė, kad vairuotojas sėdėjo automobilyje, kolega stovėjo šalia. Vairuotojas padavė kažkokius dokumentus, kad P. R. būtų grąžinęs ką nors vairuotojui, nematė. Priėjęs kolega parodė automobilio registracijos dokumentus, viduje buvo įdėta 50 EUR. Dokumentų ir pinigų negrąžino. P. R. nurodė, kad vairuotojas padavė automobilio registracijos dokumentus, ir pasakė, kad čia skirta jums. Garso įrašymo įrangą turėjo A. M.. Ji buvo jam išduotas inventorius, kurį davė P. R.. Neprisiminė, ar vairuotojui sakė dėl techninės apžiūros. Kai pravažiavo sankryžą, automobilį sustabdė už 10 – 15 metrų nuo stotelės. Vairuotojas iš karto pakluso. Stabdymo metu nebuvo tikrinama, ar galioja stabdomo automobilio techninė apžiūra. P. R. eidamas pas vairuotoją, negalėjo žinoti, ar pasibaigęs techninės apžiūros galiojimo laikas. Kolega ėjo pasakyti vairuotojui apie pažeidimą dėl mirksinčio šviesoforo signalo. Patvirtino, kad dėl savo saugumo pareigūnai daro garso įrašus, kadangi būnant prie vairuotojo automobilio, jie yra neapsaugoti. Komisariate patikrino, kad techninės apžiūros talonas yra pasibaigęs. Vairuotojas nebuvo agresyvus, tačiau jam buvo uždėti antrankiai, kad jis nepaimtų ir nesunaikintų įrodymų. Pažymėjo, kad vien įspėjimo be nuobaudos būti negali. Nuobauda „įspėjimas“ žodžiu yra negalima (b. l. 120-122). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. M. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 25)
Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad patruliuojant su pareigūnais P. R. ir Ž. M., matė, kaip A. Š. pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Todėl buvo sustabdytas kolegų iš viešosios policijos. Vėliau sužinojo, kad jis padavė į rankas kyšį. Važiavo su sulaikytuoju iki komisariato. Prie automobilio nuėjo P. R.. Jis pokalbį su vairuotoju stebėjo iš automobilio, pokalbio negirdėjo. Kaltinamasis buvo mašinoje. Patrulis buvo iš kairės automobilio pusės prie priekinio automobilio stiklo. Paskui vairuotojas išlipo. Supratęs, kad kažkas įvyko, jis priėjo. Matė kaip vairuotojas kažką padavė pareigūnui, bet ką - nematė. P. R. sakė, kad vairuotojas jam padavė kyšį. Atrodo, kad rodė 50 EUR, bet tiksliai neprisimena. Pasakė, kad dabar turės vykti su jais, nes pasiūlė kyšį. Jis važiavo su kaltinamuoju, važiuojant su juo bendravo, jis sakė, kad turi daug pažįstamų policijos įstaigose. Sakė, kad visi taip daro, kad nieko blogo nepadarė. Jis pripažino, kad davė kyšį. Patvirtino, kad garso įrašymo įranga priklausė jam, ją naudoja savo imunitetui, nes žmonės dažnai sako, kad paveikė, sumušėme, darėme poveikį. Jis savo įrangą davė P. R. jam išlipant, norėdamas apsidrausti, nes aš važinėjo su jo ekipažu. Iš karto įrašo perklausyti nėra galimybės, perklausė grįžus į tarnybą, greičiausiai kitą dieną, nes patruliavimas vyksta iki 8-9 val. vakaro. Įrašo negalima perklausyti iš karto, reikalingas kompiuteris. Asmeniui sulaikymo metu buvo uždėti antrankiai, nes, greičiausiai kažkoks jo elgesys sukėlė nepasitikėjimą. Kai asmuo nusiramino, jam antrankiai buvo nuimti, asmuo nuvairavo savo mašiną. Jis labai susijaudino, ėmė rankas mėtyti į šonus. Kategoriški teigti, kad asmuo buvo įspėtas apie įrašymo priemonę ir pasekmes, negalėjo. Neprisiminė, ar pareigūnas P. R. prieš išlipdamas iš automobilio buvo spėjęs pasidomėti to automobilio techninės apžiūros galiojimu (b. l. 141-144).
2017 m. vasario 22 d. apžiūros protokolas ir 2017 m. kovo 14 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus Lietuvos Respublikos valstybės įmonės „Regitra“ automobiliui „Mercedes Benz Classee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis sulankstytas į 3 dalis, atlenkus vieną jo dalį, matosi sulankstytas 50 EUR nominalo banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9, 10-11).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio specialistės M. S. 2017 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiajam patruliui P. R. 2017 m. vasario 22 d. nebuvo išduotos jokios inventorinės techninės įrašymo priemonės (b. l. 72).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2017 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam nuolatiniam naudojimui yra išduotos garsą įrašančios techninės priemonės, kurios buvo naudotos ir 2017 m. vasario 22 d. patruliavimo metu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiuoju patruliu P. R. ir patrule Ž. M. (b. l. 74).
2017 m. kovo 9 d. P. R. savanoriškai pateikė CD laikmeną su garso įrašu. (b. l. 21). Susipažinus su pateikto garso įrašo 2017 m. kovo 13 d. apžiūros protokolu (b. l. 22) bei išklausius įrašą teismo posėdyje nustatyta, kad įrašas yra 16 min. 10 sek. trukmės. Įrašo apžiūros protokole buvo pasirinktas žymėjimas: įtariamasis A. Š. – (A.Š.), Vilniaus aps. VPK KPV KPR 3-ojo būrio vyr. patrulis P. R. – (P), nesuprantama – (....). Vyksta pokalbis: P– Gera diena. Kelių policija. (...) R.. Geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą irgi. Draudžia. Turėjot progą puikia sustot, nesustojot. A.Š. – o ne žalias buvo? P – ne, buvo grynai, grynai geltonas. Bet už Jūsų mes važiavome vieninteliai. A.Š. – (...). P – ne, žinokit, reikėjo sustot, kad nebūtų bėdų. A.Š. – aš trečiam daug pažįstu. P – aš irgi daug ką pažįstu. A.Š. – (...). P - žiūrėkit, aš jus įspėju, negalima. A.Š. – negalima? P – negalima taip daryti. Žinokit, negalima, negera. Vairuotojo pažymėjimas. A.Š. – (...). P – Čia kas? A.Š. – dokumentai ir jums. P - dokumentai ir man? A.Š. – Taip. P – užgesinkit variklį, išlipkite iš mašinos.... P – daiktuose draudžiamų daiktų nėra? A.Š. – kur? P- Mašinoj…uždėsim antrankius ir važiuosime į komisariatą. A.Š – (…). P – aš jus įspėjau gražiai, kas čia tokio? Jūs įdėjot. A.Š – iš kur aš žinau. P – aš paklausiau porą kartų, kas čia tokio? Ir perspėjau dėl atsakomybės. Teisingai? A.Š – Tai palaukit. Dar mašinoj reikia uždaryti langą. P – Tuoj viską padarysime. Duokite raktelį.... (b. l. 21, 22). Išklausius garso įrašą iki pabaigos nustatyta, kad 9.40 įrašo minutę pareigūnas A. M. – (A.M.), kreipėsi į kaltinamąjį nurodydamas, kad „negalima policininkams siūlyti kyšį, dabar įstatymai nauji, pareigūnai budrūs...“. A. Š. – Viskas tvarkoj, čia yra jūsų darbas. A. M. – Tokiais veiksmais žeminat pareigūnus... A. Š. – kurie neima kyšio, spaudžiu dešinę. Kaip dabar baigsis?... 10.30 įrašo minutę A. Š. – kiek bauda? A. M. – aš nemanau, kad labai didelė... 11.26 įrašo minutę A. Š. – o kaip realiai dabar įrodys, kad aš daviau? A. M. – paprasčiausiai, pas pareigūną yra garso įrašas.
Teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovauja aukščiau nurodytu garso įrašu ir 2017 m. kovo 13 d. apžiūros protokole esančia jo stenograma, kadangi jie neatitinka BPK įrodymams keliamų reikalavimų. BPK 4 str. nustatyta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. Pagal BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalis įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Šiuo atveju garso įrašas buvo daromas ne BPK įtvirtinta tvarka, ne baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) subjekto ir ne jam išduota inventorine priemone. Garso įrašymo priemonių naudojimą atliekant policijos patrulių tiesiogines funkcijas reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (2015 m. rugsėjo 24 d. redakcija), kurios 9.3 punkte nustatyta, kad teisės pažeidimams išaiškinti, įrodymams rinkti, atsižvelgiant į tarnybos užduotyje ar sektoriaus informaciniame biuletenyje numatytas vykdyti priemones, policijos patruliai aprūpinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais (ruletėmis, alkoholio kiekio matuokliais, dujų analizatoriais, greičio, stiklo skaidrumo matuokliais) ir kitomis priemonėmis, tačiau, jei nurodytos priemonės yra naudojamos pokalbio su įtariamu teisės pažeidimo padarymu asmeniu metu, jis privalo būti apie tai įspėtas (Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9. ir 35 punktai). Kaltinamasis teismo posėdyje neigė, kad buvo iš anksto informuotas apie daromą jo pokalbio su pareigūnu garso įrašą. Tokius jo parodymus patvirtino ir su juo kalbėjęs pareigūnas P. R.. Apie tai, kad A. Š. nebuvo įspėtas apie garso įrašymo priemonės naudojimą negirdėti ir pačiame garso įraše. Be to, garso įrašas buvo daromas ne pareigūnui P. R. išduota technine priemone. Liudytojai P. R., Ž. M. ir A. M. patvirtino, kad P. R. pokalbį įrašinėjo su jo kolegai A. M. išduota garso įrašymo įranga. Tai patvirtina ir A. M. 2017 m. balandžio 27 d. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad 2017 m. vasario 22 d. garso įrašas buvo daromas su jam išduota garso įrašymo technine priemone (b. l. 74), ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialistės M. S. 2017 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas, kad 2017 m. vasario 22 d. P. R. nebuvo išduotos jokios inventorinės techninės garso įrašymo priemonės (b. l. 72). Taigi, nurodyti įrodymai patvirtina, kad darant garso įrašą nebuvo laikomasi Policijos patrulių veiklos instrukcijoje nustatytos tvarkos, t. y. šis įrodymas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų.
Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, vadinasi, įstatymas veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. BK 230 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.
Iš A. Š. parodymų matyti, kad jis neigia turėjęs tikslą duoti atlygį pareigūnui už jam palankų veikimą, kyšio nedavė, pinigai P. R. paduotame automobilio registracijos liudijime buvo atsitiktinai ir jis nesakė, kad jie skirti pareigūnui. Tokie kaltinamojo parodymai paneigti liudytojų P. R., A. M. ir Ž. M. parodymais ir kitais įrodymais. Vadovaujantis teismų praktika, ketinimas duoti kyšį nebūtinai turi būti išreikštas tiesiogiai, žodine forma, jis gali būti ir abstraktus, padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, kuriais siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Įvertinus kaltinamojo teisme duotus parodymus, matyti, kad pareigūnui P. R. priėjus prie kaltinamojo automobilio ir pranešus apie padarytą KET pažeidimą, jis iš karto pradėjo dėti pastangas, siekdamas paveikti pareigūną elgtis sau naudingu būdu. A. Š. teisme patvirtino, kad sakė pareigūnui, jog pažįsta trečiam policijos komisariate daug pareigūnų, nurodydamas, kad taip siekė sušvelninti bausmę. Parodė, kad juokaudamas prašė prie jo priėjusio pareigūno stipriai nebausti, nes turi tik 50 EUR ir rodė piniginės turinį išimdamas dokumentus (b. l. 143). Liudytojas P. R. teismo posėdyje negalėjo tiksliai prisiminti, kokiais konkrečiai žodžiais A. Š. išreiškė valią sumokėti, kad šis nerašytų administracinio nusižengimo protokolo, nurodė, kad galėjo sakyti „čia kaip visad“ ar „nebausti“. Tokius P. R. parodymus patvirtina jo 2017 m. vasario 22 d. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kad kaltinamasis prašė nebausti ir „susitarimo būdu paleisti“ (b. l. 19), 2017 m. kovo 9 d. apklausos protokole nurodyta, kad liudytojas neprisiminė A. Š. žodžių, tačiau iš jų suprato, jog kaltinamasis mėgina išvengti atsakomybės (b. l. 20). P. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog reaguodamas į kaltinamojo veiksmus, A. Š. perspėjo, kad susitarti nebus galimybės ir iš jo parodymų matyti, kad kaltinamojo ketinimai duoti atlygį pareigūnui buvo akivaizdūs. Teismas atmeta kaip niekuo nepagrįstus ir pasakytus, siekiant išvengti atsakomybės, kaltinamojo parodymus, kad jis pareigūnui savo piniginės turinį rodė juokaudamas, kadangi net ir tuo atveju, jei kaltinamasis automobilio draudimo liudijimą laikė savo piniginėje ir piniginę buvo pasiėmęs tik norėdamas P. R. jį pateikti, kaltinamasis neturėjo jokio objektyvaus pagrindo rodyti pareigūnui savo piniginės turinio. Iš byloje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. Š. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo ne kartą baustas administracine tvarka, skirtas baudas sumokėjo (b. l. 52-54). Tai rodo, kad jam buvo žinoma administracinių nuobaudų skyrimo bei mokėjimo tvarka, t. y., kad nuobaudos už administracinius nusižengimus nėra mokamos tiesiogiai teisės pažeidimą nustačiusiam pareigūnui. Taigi, aukščiau nurodyti liudytojo P. R. parodymai, pinigų rodymas pareigūnui ir A. Š. komentaras, kad jis pažįsta daug pareigūnų, tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog kaltinamasis jau pačioje pokalbio pradžioje ketino duoti kyšį policijos pareigūnui ir pinigai registracijos liudijime atsirado ne atsitiktinai. Juo labiau, kad A. Š. turėjo ir subjektyvų pagrindą siekti išvengti atsakomybės – iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis iki 2017 m. vasario 22 d. turėjo net tris galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 52-54), todėl logiška, kad žinojo, jog esant neišnykusiam baustumui, administracinė nuobauda bus didesnė ir prasitęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, nuo kurio laikoma, kad asmuo nėra baustas administracine tvarka.
P. R. parodė, kad pokalbio su A. Š. metu perspėjo jį, jog susitarimo būdu išvengti atsakomybės nepavyks, tačiau kokias konkrečiai žodžiais tai padarė teismo posėdyje negalėjo prisiminti, o ikiteisminio tyrimo metu nenurodė. A. Š. teismo posėdyje parodė, jog pokalbio su pareigūnu metu nesuprato, kad yra įspėjamas dėl atsakomybės už kyšio davimą, teigė, kad žodį „įspėju“, palaikė įspėjimu dėl padaryto KET pažeidimo. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 35 punkte nustatyta, kad asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Šiuo atveju kaltinamasis parodė, kad jis nesuvokė jam pareikšto įspėjimo esmės, kokias žodžiais A. Š. ji buvo išaiškinta P. R. negalėjo pasakyti. Be šio liudytojo parodymų byloje daugiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad P. R. nustatyta tvarka išaiškino A. Š., jog kyšio davimas yra uždrausta veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, ši aplinkybė, laikytina neįrodyta ir šalintina iš kaltinimo. Kita vertus, A. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog kyšio siūlymas ar davimas pareigūnui yra nusikalstama veika, tai rodo, kad net ir tuo atveju, jei kaltinamasis būtų tinkamai įspėtas apie jo atliekamų veiksmų neteisėtumą, jo elgesys nebūtų pakitęs.
Teismo posėdyje A. Š. uždavus klausimą, ką jis turėjo omenyje sakydamas „dokumentai ir jums“ atsakant į pareigūno klausimą apie pateiktus dokumentus su pinigais, kaltinamasis negalėjo pateikti aiškaus atsakymo, nurodė, kad taip atsakė, nes pateikė pluoštą dokumentų. Teismo vertinimu, toks paaiškinimas yra nelogiškas, kadangi iš A. Š. frazės matyti, jog kalba ėjo ne tik apie dokumentus. Žodžiai „ir jums“ reiškia, kad pareigūnui buvo paduoti ne tik dokumentai ir kad A. Š. paduodamas dokumentus, žinojo apie prie jų yra pridėtus pinigus bei tokiu būdu siekė paveikti pareigūną. Tai patvirtina ir teismo posėdyje P. R. duoti parodymai, kad mašinos vairuotojas padavė registracijos liudijimą su į jį įdėta 50 EUR nominalo kupiūra ir iš jo atsakymo į klausimą kas tai, suprato, jog pinigai skirti jam, kad išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 112-116). P. R. 2017 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. vasari 22 d. A. Š. jam davė 50 EUR kyšį, siekdamas išvengti atsakomybės už KET pažeidimą (b. l. 2). P. R. įvykio dienos (2017 m. vasario 22 d.) ir 2017 m. kovo 9 d. apklausos protokoluose nurodyta, kad pareikalavus pateikti dokumentus, kaltinamasis kartu su transporto priemonės registracijos liudijimu pareigūnui pateikė jame įdėtą 50 EUR nominalo kupiūrą, pasakė, kad tai „dokumentas ir dar kažkas jame skirta jam“ (b. l. 19, 20). Taigi, liudytojo P. R. parodymai, susiję su kyšio davimu yra iš esmės nuoseklūs ir atitinka vienas kitą. Nors kartu su P. R. patruliavę pareigūnai A. M. ir Ž. M. nedalyvavo P. R. ir A. Š. pokalbyje, tačiau stebėjo jį iš tarnybinio automobilio ir buvo netiesioginiai nusikalstamos veikos liudytojai, kuriems P. R. nedelsdamas pranešė apie kyšio davimą. Liudytoja Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad pokalbio su A. Š. metu, praėjus 5–10 min., P. R. pakvietė juos iš tarnybinio automobilio. Priėjus, parodė automobilio registracijos dokumentus su viduje įdėta 50 EUR kupiūra. Pasakė, kad pinigus vairuotojas pasiūlė jam ir davė kartu su dokumentais, sakydamas, kad „čia jums“ (b. l. 25). Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad su vairuotoju kalbėjęs P. R. teigė, jog vairuotojas jam pasiūlė kyšį – 50 EUR. Važiuojant su kaltinamuoju į policijos komisariatą, A. Š. pripažino, kad davė kyšį, sakė, kad visi taip daro, kad nieko blogo nepadarė (141-144). Teismo posėdyje liudytojai Ž. M., A. M. ir P. R. patvirtino, kad A. Š. anksčiau nepažinojo ir nėra susiję su juo kokias nors ryšiais. Teismas neturi duomenų, kad nurodyti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia apkalbėti kaltinamąjį, A. Š. teisės pažeidimas užfiksuotas vykdant tiesiogines policijos pareigūno pareigas, liudytojai parodymus teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bei perskaitę ir pasirašę priesaikos sakyti byloje tiesą tekstą, parodymai esminėmis detalėmis atitinka vienas kitą ir yra pakankamai nuoseklūs, juos atitinka ir papildo kiti byloje surinkti įrodymai – tarnybiniai pranešimai, 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. kovo 14 d. daiktų apžiūros protokolai, BRIT ataskaitų žiūryklės duomenys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes jis davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį reguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo (ANK 417 straipsnio 4 dalyje).
Liudytojai P. R., Ž. M. ir A. M. parodė, kad kaltinamojo automobilis „Mercedes“ buvo sustabdytas, nes važiavo per sankryžą, degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Ž. M. patvirtino, kad P. R., eidamas pas vairuotoją, negalėjo žinoti, ar pasibaigęs techninės apžiūros galiojimo laikas, automobilio stabdymo metu šie duomenys nebuvo tikrinami. Pats P. R. teisme taip pat parodė, kad sustabdyto automobilio vairuotoją prieš kyšio siūlymą informavo tik apie tai, kad jis pravažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, o tai, kad yra pasibaigusi automobilio apžiūra buvo nustatyta vėliau. Liudytojas A. M. parodė, kad automobilis buvo stabdomas tik dėl eismą draudžiančio šviesoforo signalo pažeidimo. Apie pasibaigusią techninę apžiūrą jis nežinojo. Taigi, iš pareigūnų parodymų matyti, kad A. Š. buvo stabdomas dėl to, kad kirto sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir stabdymo metu policijos pareigūnams dar nebuvo žinoma apie pasibaigusią automobilio techninę apžiūrą. A. Š. nurodė, jog nebuvo pastebėjęs, kad jo automobilio techninė apžiūra yra pasibaigusi. Tokie kaltinamojo parodymai nėra paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, tuo tarpu vien spėjimas, kad kaltinamasis stabdymo metu žinojo apie pasibaigusią techninę apžiūrą ir duodamas kyšį pareigūnui siekė išvengti atsakomybės ne tik už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje padarymą, bet ir dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (vairavimą automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra), negali būti pakankamu pagrindu pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš kaltinimo šalintina nuostata, kad kaltinamasis vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra.
Dėl bausmės skyrimo.
Byloje nustatyta, kad vedinas savanaudiškų paskatų kaltinamasis davė kyšį policijos pareigūnui už pageidaujamą neteisėtą veikimą. Skirdamas A. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas yra padarytas valstybės tarnybos ir viešųjų interesus srityje, veika baigta, nusikaltimas apysunkis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – A. Š. anksčiau neteistas (b. l. 51), tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudas sumokėjęs, turi tris galiojančias nuobaudas (b. l. 52-54). Tai rodo, kad A. Š. nėra būdinga pažeisti baudžiamojo įstatymo nuostatas, tačiau jis nevengia daryti mažesnio pavojingumo nei nusikaltimai administracinius nusižengimus, kas, visgi, neigiamai apibūdina asmenį. A. Š. turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį – dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 55), yra susituokęs (b. l.49-50), duomenų, kad kaltinamajam buvo taikomas psichiatrinis gydymas, ar jis buvo gydomas nuo priklausomybės ligų byloje nėra. Tai rodo, kad A. Š. yra atsakingas, gebantis objektyviai įvertinti situaciją ir priimti racionalius sprendimus asmuo, todėl teismas laiko, kad galės tinkamai įvertinti savo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes ir susilaikyti ateityje nuo analogiškų veikų. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą bauda yra nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, todėl, įvertinęs kaltinamojo padaryto pažeidimo pobūdį, asmenybę, administracinį nusižengimą už kurį kaltinamasis siekė išvengti atsakomybės, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog teisinga ir proporcinga už kaltinamojo padarytą nusikaltimą skirti baudą, kurios dydis artimas šios bausmės minimaliai ribai.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, šio kodekso uždraustos veikos rezultatas, įrankis ar priemonė yra konfiskuotinas turtas. Pagal BK 230 straipsnio 6 dalį BK 227 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, A. Š. priklausančią 50 EUR nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 14 d. perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasą, laikytina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rezultatu, todėl konfiskuotina.
Byloje nustatyta, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas nuo 2017 m. vasario 22 d., 14.55 val. (b. l. 26) iki 2017 m. vasario 23 d., 12.15 val. (b. l. 33), t. y. vieną dieną. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis bausmių keitimo taisyklėmis, A. Š. suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL (1 MGL = 37,66 EUR).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL dydžio bausmę.
Į A. Š. paskirtą bausmę įskaityti nuo 2017 m. vasario 22 d., 14.55 val. iki 2017 m. vasario 23 d., 12.15 val. išbūtą laiką (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL, ir skirti galutinę bausmę 98 MGL (3 690,68 EUR) baudą.
Konfiskuoti A. Š. priklausančią 50 EUR nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 14 d. perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.