Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas 2025 m. kovo mėn. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydamas nutiesti iki jo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) geriamojo vandens ir nuotekų tinklus arba leisti laikinai įrengti vietinius valymo įrenginius ir artezinį gręžinį, kol bus įgyvendinti specialiojo plano sprendiniai. Savivaldybė 2025 m. balandžio 11 d. atsisakė leisti vietinių įrenginių įrengimą, remdamasi 2008 metais patvirtinto Detaliojo plano Nr. 03-PLAN-2008 sprendiniais, ir pasiūlė prisijungti prie centralizuotų tinklų. Išnagrinėjusi ginčą Komisija konstatavo, kad savivaldybė neįvertino pareiškėjo nurodytų kliūčių prisijungti prie viešųjų tinklų, neišnagrinėjo prašymo nutiesti tinklus iki sklypo ribos ir nepaaiškino Detaliojo plano sprendinių sąsajų su nagrinėjamu atveju.

Komisijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendime konstatuota, kad Administracija neįvertino pareiškėjo nurodytų kliūčių prisijungti prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų bei nepasisakė dėl argumentų apie galimai netinkamai įrengtą infrastruktūrą. Administracija teigia, jog jai priimant 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą, pareiškėjas nebuvo nurodęs jokių aplinkybių apie galimas kliūtis prisijungti prie viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų ar pateikęs tai patvirtinančių duomenų, todėl šių aplinkybių ji objektyviai negalėjo vertinti. Administracija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią sprendimo išsamumas vertinamas pagal pateikto prašymo turinį, todėl Komisijos išvada, kad Administracija nepasisakė dėl pareiškėjo 2025 m. kovo 13 d. prašyme nurodytų priežasčių, galimai sudarančių kliūtis pareiškėjui prisijungti prie viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, yra visiškai nepagrįsta.

Komisija 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendime nurodė, kad savivaldybė nepaaiškino, kokią reikšmę sprendimui atmesti pareiškėjo prašymą leisti projektuoti vietinius valymo įrenginius ir artezinį gręžinį turėjo Detaliojo plano pastabos dėl tokių įrenginių numatymo kituose sklypuose. Administracija su šia išvada nesutinka ir teigia, jog pareiškėjas neteisingai aiškino Detaliojo plano sprendinius, nes vietiniai valymo įrenginiai ir gręžiniai buvo suplanuoti ne pareiškėjo, o kituose konkrečiai nurodytuose sklypuose. Dėl to pareiškėjas neturėjo teisės įgyvendinti šių Detaliojo plano sprendinių savo sklype, o savivaldybės sprendimas buvo pagrįstas Detaliojo plano nuostatų taikymu.

Administracija teigia, kad skundžiamame Rašte aiškiai paaiškino, jog pagal galiojantį Detalųjį planą pareiškėjo sklype nėra numatyta galimybė įrengti vietinius valymo įrenginius ir artezinį gręžinį, nes tokie sprendiniai taikomi tik kituose sklypuose, todėl Komisijos išvada apie nepaaiškintą Detaliojo plano įtaką yra nepagrįsta. Komisija taip pat konstatavo, kad savivaldybė nenagrinėjo pareiškėjo prašymo nutiesti vandens ir nuotekų tinklus iki sklypo ribos, tačiau Administracijos vertinimu Komisija nepakankamai įvertino tiek faktines aplinkybes, tiek taikytinas teisės normas. Administracija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ji atsako už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą, bet ne už pačių inžinerinių tinklų tiesimą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas akcentavo, kad pagal šiuo metu galiojantį Detalųjį planą, pareiškėjo sklype nėra numatyta galimybė įsirengti vietinį artezinį gręžinį ir vietinius buitinių nuotekų valymo įrenginius. Pareiškėjas turi kreiptis dėl Detaliojo plano sprendinių pakoregavimo. Tai jau padarė gretimų sklypų savininkai.

Pareiškėjo vertinimu, Administracija nesilaikė gero administravimo, bendradarbiavimo ir kitų konstitucinių principų, nes nebendravo su pareiškėju, neprašė papildomos informacijos ir nepadėjo išsamiai išsiaiškinti situacijos, todėl Komisija pagrįstai įpareigojo prašymą nagrinėti pakartotinai. Pareiškėjui kyla abejonės abejonių dėl Administracijos sprendimo skųsti Komisijos sprendimą teismui, nors buvo galima ekonomiškai ir proporcingai pakartotinai išnagrinėti prašymą. Administracija privalo aiškiai nurodyti, dėl kokios priežasties nėra leidžiama pasinaudoti detaliojo plano pastabose numatyta alternatyva bei kodėl pareiškėjo situacijoje nėra taikoma tiek detaliojo plano, tiek Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo išimtis. Be to, jis pažymi, kad prisijungimo prie tinklų sąlygų įgyvendinimas kainuotų apie 40 000 Eur ar daugiau, o susirašinėjant su UAB „Kauno vandenys“ paaiškėjo, jog nuotekų tinklai buvo įrengti su kritiniais nukrypimais nuo projekto, kas sudaro realias kliūtis prisijungti prie centralizuotų sistemų.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2025 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 43-4-269 „Dėl prijungimo prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų ar leidimo projektuoti vietinius valymo įrenginius ir artezinį gręžinį žemės sklype (duomenys neskelbtini)“; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. D. 2025 m. kovo 13 d. prašymą ir per 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio Komisijos sprendimo gavimo priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Rašytiniais bylos įrodymais ir Komisijos byloje Nr. AG1-170/11-2025 surinkta medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-3417 patvirtinto detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurį 12114 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 9600 k. v. m žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) sujungiami ir padalijami į 22 sklypus. Detaliojo plano teritorijos sprendinių brėžinio 4 pastaboje nurodyta, kad projektuojamoje teritorijoje infrastruktūra pilnai neišvystyta. Visus pilnai projektuojamus inžinerinius tinklus perspektyvoje numatoma prijungti prie miesto magistralinių inžinerinių komunikacijų. Projektuojamų tinklų ir įrenginių išdėstymo vieta tikslinama rengiant konkrečių pastatų ir inžinerinių tinklų techninius projektus. Projektuojami bendri vietiniai arteziniai gręžiniai ir buitinių nuotekų valymo /renginiai su kaupimo rezervuarais. Vieta ir tipas – sąlyginiai. Sudaroma sutartis su įmone dėl buitinių nuotekų ir antrinių žaliavų išvežimo.

Detaliojo plano aiškinamajame rašte, dalyje „Informacija apie inžinierinės infrastruktūros įrenginių sprendinius“ nurodyta, kad inžinerinė infrastruktūra projektuojamoje teritorijoje nėra pilnai išvystyta. Perspektyvoje visus inžinerinius tinklus numatoma prijungti prie centralizuotų tinklų. Projektuojami vietiniai valymo įrenginiai su kaupimo rezervuarais. Vieta, tipas ir galingumai tikslinami techninio projekto metu. Artezinių gręžinių tiksli vieta, kiekis derinami techninio projekto metu.

Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 0,0900 ha, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

UAB „Kauno vandenys“ 2023 m. lapkričio 14 d. Prisijungimo sąlygose vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Nr. 54-3154 nurodė: „Kvartalinius vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklus į sklypą (duomenys neskelbtini) jungti prie esamų D1 10mm vandentiekio ir 200mm ūkio-buities nuotekų linijų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teikti pasiūlymą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros. Projektavimo ir statybos darbus vykdyti UAB ,,Kauno vandenys“ vardu.“ <...> Tinklų statyba ir pajungimo darbai finansuojami užsakovo lėšomis.

Pareiškėjas 2024 m. balandžio–lapkričio mėn. elektroniniais laiškais bendravo su UAB ,,Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė), teiraudamasis dėl galimybės gilinti [nuotekų] šulinį. Paaiškino, kad situacija tokia, jog šulinys šioje vietoje buvo įrengtas ne taip, kaip buvo suprojektuotas ir dabar norint prie jo pasijungti, reikalinga siurblinė. Norėjo sužinoti, ar įmanoma tiesiog gilinti šį šulinį, kad nereikėtų statyti siurblinės ir kaip visa ši procedūra turėtų atrodyti

Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniame laiške nurodė, kad reikia perdarinėti sąlygas, jog pareiškėjas galėtų įsirengti vietinį vandenį (gręžinį), bei valymo įrenginius, nes, pareiškėjo nuomone, šiuo metu viskas padaryta ne pagal projektą. Bendrovės darbuotojas 2024 m. spalio 2 d. atsakyme nurodė, kad atsakymas lieka toks pats, kaip ir rašyta 2024 m. rugpjūčio 5 d. Tinklų niekas jau neperklos, projektą reikia rengti vadovaujantis esamu tinklų gyliu. 2024 m. spalio 3 d. el. laiške pareiškėjas nurodė, kad jam neaišku, kodėl tinklų perkloti nereikia, reikia gilinti šulinį (~80 cm). Paprašė pateikti daugiau informacijos, kodėl negalima atlikti šulinio gilinimo, nes pateiktam Bendrovės apibendrinime iš surinktos informacijos nelabai galima suprasti priežasčių. Bendrovės darbuotojui paprašius, pareiškėjas nusiuntė artimiausio nuotekų šulinio ties (duomenys neskelbtini), kortelę ir gavo atsakymą iš Bendrovės darbuotojo, kad jam nesuprantama, ką duos šulinio gilinimas, kai vamzdžiai šulinyje yra jau pakloti apie 1,80 m gylio.

Pareiškėjas 2025 m. kovo 13 d. prašymu kreipėsi į Administraciją nurodydamas, kad Kauno miesto savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane yra numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini) gatve, tai yra, planuojami nutiesti vandens tinklai ir planuojami buitinių nuotekų tinklai. Tačiau šiuo metu prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nėra nuvesta vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Pareiškėjas prašė nutiesti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus adresu (duomenys neskelbtini), arba leisti įgyvendinti detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-3417 sprendinius, tai yra, projektuoti vietinius valymo įrenginius ir artezinį gręžinį šiame žemės sklype, kol nebus įgyvendinti specialiajame plane numatyti sprendiniai (Komisijos byla Nr. AG1-170/11-2025, b. l. 58).

Administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2025 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 43-4-269 (minėta, toliau – ir Raštas) (Komisijos byla Nr. Nr. AG1-170/11-2025, b. l. 19-20) paaiškino, kad geriamojo vandens, paviršinių ir buitinių nuotekų tinklų tvarkytoja Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“, paskirta UAB „Kauno vandenys“. Bendrovė vykdo esamų inžinerinių tinklų priežiūrą, rengia ir vykdo naujų inžinerinių tinklų įrengimo darbus, išduoda technines prisijungimo sąlygas naujiems vartotojams.

Informavo, kad vadovaujantis Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417, nuostatomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-3417 patvirtinto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniais, nepritaria vietinių valymo įrenginių ir artezinio gręžinio įrengimui žemės sklype (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje Nr. 4 nurodyta, kad projektuojami bendri vietiniai arteziniai gręžiniai ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai su kaupimo rezervuaru, kurie suplanuoti žemės sklypuose Nr. S, 6 ir Nr. 16, 17 (dabar (duomenys neskelbtini)).

Pažymėjo, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartimi Nr. SRIP-48 dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) įrengimo iki sklypo (duomenys neskelbtini), yra pakloti kvartaliniai vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai (duomenys neskelbtini). TAIP PAT Siūlė įvertinti galimybę prisijungti prie viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, sudarius ir pasirašius savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, vadovaujantis, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis.

Pareiškėjas E. D. dėl 2025 m. balandžio 11 d. rašto Nr. 43-4-269 Komisijai pateikė patikslintą skundą.

2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Komisija Raštą panaikino, konstatuodama, kad skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų – jame nekonkretizuotas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas. Atsakovė nesilaikė pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimto administracinio sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamo Rašto trūkumai pripažįstami esminiais, sudarančiais pagrindą skundžiamą Raštą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Taip pat pripažino, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo 2025 m. kovo 13 d. prašymą, objektyviai neįvertino susidariusios situacijos, nepagrindė, kodėl neanalizavo visų pareiškėjo prašymui nagrinėti reikšmingų aplinkybių ir nepateikė teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįsto sprendimo dėl abiejų pareiškėjo prašymų.

Nesutikdama su 2025 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos sprendimu, Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė skundą teismui.

Komisija Sprendime nurodo, kad atsakovės Rašte niekaip nepaaiškinta, kokią įtaką atsakovės sprendimui nepritarti antrajam (alternatyviam) pareiškėjo prašymui dėl leidimo projektuoti vietinius valymo įrenginius ir artezinį gręžinį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kol nebus įgyvendinti specialiajame plane numatyti sprendiniai, turėjo aplinkybė, kad Detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje Nr. 4 nurodyta, kad projektuojami bendri vietiniai arteziniai gręžiniai ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai su kaupimo rezervuaru, kurie suplanuoti žemės sklypuose Nr. S, 6 ir Nr. 16, 17 (dabar (duomenys neskelbtini)). Atsakovė nekonkretizavo Rašte nurodyto Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, nuostatų, kurias galimai taikė priimdama sprendimą dėl antrojo pareiškėjo prašymo.

Iš pareiškėjo prašymo projektuoti vietinius valymo įrenginius ir artezinį gręžinį matyti, kad pareiškėjas prašė nutiesti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus adresu (duomenys neskelbtini), arba leisti įgyvendinti detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-3417 sprendinius, tai yra, projektuoti vietinius valymo įrenginius ir artezinį gręžinį šiame žemės sklype, kol nebus įgyvendinti specialiajame plane numatyti sprendiniai. Taigi pareiškėjas savo prašymą argumentavo Detaliojo plano sprendiniais, kurie šiuo atveju, kaip ir Rašte nurodė Administracija, netaikomi pareiškėjo nuosavybės teise valdomam sklypui. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas neteisingai interpretuoja Detaliojo plano sprendinius, atsakovė Rašte paaiškino, kad Detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje nurodyti sprendiniai „projektuojami bendri vietiniai arteziniai gręžiniai ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai su kaupimo rezervuaru“, pagal patvirtintą Detalųjį planą, suplanuoti žemės sklypuose Nr. 5, 6 ir Nr. 16, 17. Akivaizdu, kad sprendiniai suplanuoti ne pareiškėjo žemės sklype, todėl pareiškėjas negali įgyvendinti numatytų Detaliojo plano sprendinių. Administracija skunde pateikia iškarpą iš Detaliojo plano pagrindinio brėžinio, kuriame matyti, kuriuose sklypuose pagal Detalųjį planą numatytos „išimtys“ leidžiančios įsirengti vietinius nuotekų šalinimo tinklus ir vandens gręžinius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 24 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais terminais neįgyvendinti šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, numatantys komunalinių tinklų, priskirtų prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, tiesimą. Statybos įstatyme nustatyta, kad statytojas gali pasirinkti jungtis prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų ar tiesti vietinius. Tačiau SĮ taip pat įtvirtintos ir tokios pasirinkimo teisės įgyvendinimo ribos. LVAT, aiškindamas Statybos įstatyme nustatytą statytojo teisę pasirinkti naudotis esamais inžineriniais tinklais ar tiesti vietinius, yra išaiškinęs, kad ši statytojo teisė nėra absoliuti, ši teisė pagal įstatymą yra saistoma teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-146/2015). Tuo atveju, jei teritorijų planavimo dokumentuose yra nustatyta, kad statytojas turi pasirinkimo teisę įsirengti vietinius inžinerinius tinklus, kurių įsirengimui, jei nenumatyta jungtis prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų, prisijungimo sąlygos neišduodamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2020). Taigi, darytina išvada, kad statytojas gali pasirinkti jungtis prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų ar tiesti vietinius inžinerinius tinklus, tačiau įstatyme taip pat įtvirtintos ir tokios pasirinkimo teisės įgyvendinimo ribos.

Iš Rašto turinio matyti, kad jame pareiškėjui nurodoma, jog Administracija nepritaria vietinių valymo įrenginių ir artezinio gręžinio įrengimui žemės sklype (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastaboje Nr. 4 nurodyta, kad projektuojami bendri vietiniai arteziniai gręžiniai ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai su kaupimo rezervuaru, kurie suplanuoti žemės sklypuose Nr. S, 6 ir Nr. 16, 17 (dabar (duomenys neskelbtini)). Taigi, iš Rašto yra suprantama, kad pareiškėjo sklype, pagal šiuo metu galiojantį Detalųjį planą, nėra numatyta galimybė įsirengti vietinį artezinį gręžinį ir vietinius buitinių nuotekų valymo įrenginius, kadangi šios priemonės pagal Detalųjį planą ir jo brėžinį numatytos kituose sklypuose. Teismas nesutinka su Komisijos padaryta išvada, jog Rašte niekaip nepaaiškinta, kokią įtaką turėjo šie Detaliojo projekto sprendiniai pareiškėjui.

Komisija Sprendime konstatavo, kad Administracija neanalizavo ir nenagrinėjo pareiškėjo prašymo nutiesti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus adresu (duomenys neskelbtini), ir nepriėmė sprendimo dėl šio pareiškėjo prašymo.

Pagal GVTNTĮ įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 punktus (akto redakcija, galiojusi Rašto priėmimo metu), savivaldybių tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą bei paskiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje (GVTNTĮ 10 straipsnio 4 ir 5 punktai).

Naujų abonentų ir vartotojų, pageidaujančių prijungti jų geriamojo vandens, tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, naujų abonentų, pageidaujančių prijungti jų paviršinių nuotekų tinklus prie paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statinio statybos laikotarpiui ar kitiems trumpalaikiams tikslams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vartojimui, prijungimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-06-23 įsakymu Nr.D1-500 „Dėl Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų patvirtinimo“ (TAR, 2015 m. birželio 30 d., Nr. 2015-10488) patvirtinti Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimai (toliau - ir Reikalavimai), pagal kuriuos asmuo, pageidaujantis prijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pateikia prašymą raštu, elektroniniu paštu išduoti prisijungimo sąlygas (4 p.).

2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno m. savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ nuspręsta paskirti UAB „Kauno vandenys“ viešojo geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja ir pavesta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Kadangi pareiškėjas 2025 m. kovo 13 d. pareiškimu prašė nutiesti iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos geriamo vandens tiekimo liniją su nuotekų šalinimo linija, Administracija pagrįstai Raštu pareiškėjui atsakė, jog UAB „Kauno vandenys“ vykdo esamų inžinerinių tinklų priežiūrą, rengia ir vykdo naujų inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Kaip teisingai nurodo Administracija, pareiškėjas turėtų kreiptis į UAB „Kauno vandenys“ su prašymu nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.

Komisija Sprendime nurodė, kad iš Rašto turinio akivaizdu, jog atsakovė jame visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo 2025 m. kovo 13 d. prašyme nurodytų priežasčių, sudarančių kliūtis pareiškėjui prisijungti prie viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, sudarius ir pasirašius savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, vadovaujantis UAB „Kauno vandenys“ išduotomis prisijungimo sąlygomis vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui. Rašte atsakovė nenurodė, kaip vertino pareiškėjo argumentus, kad UAB „Kauno vandenys“ neteisingai paklojus trasą ant kelio, nepridavus ir nepertvarkius bendro projekto, kelininkai paklojo asfalto dangą, nepalikdami jokio šulinio (užasfaltavo po asfalto danga šulinį).