- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-35349-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., S. J.
dalyvaujant pareiškėjai O. J., jos atstovei advokatei A. R., suinteresuotam asmeniui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. J. ir A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčio faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. J. mirties priėmė palikimą valdymo būdu.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad 2004 m. lapkričio 27 d. mirė pareiškėjos O. J. sutuoktinis J. J.. Pareiškėjos vyro paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri ir yra palikimo turto vieta. J. J. mirė būdamas su pareiškėja santuokoje, kuri buvo sudaryta 1980-10-11 Prienų rajono savivaldybės administracijos M. P. su sutuoktiniu turi du sūnus - S. J., gimusį 1981-08-16, ir A. J., gimusį 1985-08-31. Tai buvo vienintelė abiejų santuoka, jokių kitų vaikų (ne santuokoje) nė vienas neturėjo. Testamento sutuoktinis surašęs nebuvo. Pareiškėja nurodė, kad po vyro mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą. Vyro palikimą sudarė nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame abu gyveno - pagal įstatymą tenkanti jam ½ dalis, taip pat turėjo kilnojamojo turto (baldai, namų apyvokos daiktai), kurio dalis taip pat priklausė sutuoktiniui, nes visą turtą su vyru įgijo santuokos metu, todėl pagal įstatymą jis priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Pareiškime nurodyta, kad vyro mirties dienai sūnūs abu jau buvo pilnamečiai, gyveno jau savarankiškai ir su vaikais pareiškėja sutarė, kad palikimą priima pareiškėja. Butas buvo įgytas ir įregistruotas pareiškėjos O. J. vardu, todėl jai nebuvo jokių trukdžių visą turtą valdyti kaip savo –mokėjo už visą butą visus mokėtinus mokesčius, tvarkė jį, remontavo, juo visu naudojosi kaip savu ir toliau jame gyvena viena.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. J. ir A. J. atsiliepimuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymui ir prašo jos pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą patenkinti.
Teismo posėdžio suinteresuotas asmuo A. J. sutiko su pareiškimu.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui (pergyvenusiam sutuoktiniui) pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį.
Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (Civilinio kodekso 5.11 straipsnis), o pergyvenęs sutuoktinis paveldi su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (Civilinio kodekso 5.13 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J. J. mirė 2004-11-27, bet pareiškėja nesikreipė į notarų biurą ir nebuvo padavusi pareiškimo apie palikimo priėmimą kaip pergyvenusi sutuoktinė. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sutuoktinis nebuvo sudaręs testamento, todėl palikėjo žmona ir sūnūs - S. J., gimęs 1981-08-16, ir A. J., gimęs 1985-08-31, yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė į notarų biurą ir nebuvo padavusi pareiškimo apie palikimo priėmimą kaip pergyvenusi sutuoktinį. Pareiškėja pastoviai gyveno nurodytu adresu, mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo būstą, po mirties naudojosi visais santuokos metu įgytais sutuoktinės buities reikmenimis. Butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įsigytas pareiškėjos pagal 1996 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir pareiškėja manė, kad po sutuoktinio mirties butas perėjo jai ir nereikia niekus kreiptis. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir įrodymai yra svarūs ir patvirtina juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2004 m. lapkričio 27 d. priėmė palikimą valdymo būdu (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip J. J. įpėdinės, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčio faktą, kad O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2004 m. lapkričio 27 d. priėmė palikimą valdymo būdu.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.