Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2013 m. rugsėjo 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nesudariusi rašytinių darbo sutarčių, leido dirbti L. K. ir A. U.. Tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas, t. y. jos vykdomoje veikloje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas Darbo kodekso 98 str.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 spalio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. V. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. administracinę nuobaudą – 6000 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 str. 3 d. nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. V. surašytas už tai, kad ji veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nesudariusi rašytinių darbo sutarčių, leido dirbti L. K. ir A. U..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl R. V. kaltės.

Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-8), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 9-10), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-6), nuomos sutarties kopija (b. l. 11), L. K., A. U. paaiškinimai, teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 12-14; 28-29), Sodros užklausos rezultatai (b. l. 22-23) ir kiti byloje esantys duomenys. Remiantis jais nustatyta, kad L. K. ir A. U. periodiškai atlikinėjo R. V. naudai sutartus darbus, už kuriuos gaudavo atlyginimą, tačiau raštu darbo sutartys nebuvo sudarytos. Nors R. V. neigia, kad L. K. ir A. U. dirbo jos nuomojamuose butuose, tačiau jos parodymus paneigia nuoseklūs L. K. ir A. U. parodymai, kurie sutampa ir su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovės parodymais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. K. ir A. U. buvo gąsdinamos, joms buvo daromas spaudimas rašant paaiškinimus, tačiau A. U. tai neigia, L. K. parodė, kad išsigando, jog bus jai skirta bauda (b. l. 29). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu jos abi davė analogiškus parodymus kaip ir paaiškinimuose. R. V. teigia, kad L. K. turėjo raktus nuomojamų butų ir nuomos sutarčių blankus, paėmė iš jos klientų pinigus ir vėliau juos perdavė (b. l. 28). Nuomos sutartis patvirtina, kad L. K. paėmė pinigus iš kliento (b. l. 11). Byloje esančių įrodymų visuma, patvirtina faktą, jog L. K. ir A. U. atlikinėjo R. V. naudai sutartus darbus, už kuriuos gaudavo atlyginimą, darbo sutartis su jomis pasirašytos nebuvo. Įvertinus visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. V. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaimynė L. K. žinojo, jog jos nėra (duomenys neskelbtini), tad su savo drauge nusprendė pasipelnyti. Su L. K. konfliktuoja dėl jos šuns. L. K. parodė, kad nuo 2009-2010 m. R. V. prašymu priima nuomininkus, paima iš jų pinigus, išleidžia išvykstančius nuomininkus (b. l. 29). A. U. teigia, kad pas R. V. išdirbo 6 mėn., valytis kviečiama nedažnai, 4-5 kartus per mėnesį (b. l. 28-29). Todėl negalima daryti išvadų, jog L. K. ir A. U. nusprendė pasipelnyti, kol nebuvo R. V., nes jos abi dirbo R. V. naudai įvairius darbus ne pirmą kartą. Abejotina R. V. nurodyta aplinkybė dėl konflikto su L. K., nes L. K. nenurodė, jog su R. V. konfliktuoja. Byloje taip pat nėra duomenų apie tarp jų esančius konfliktus. Be to, teismo posėdžio metu R. V. nemini, jog jos su L. K. konfliktuoja. Šias naujas aplinkybes apeliantė nurodė tik apeliaciniame skunde. Įvertinus liudytojų parodymus, apeliacinio skundo minėti argumentai atmestini.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas R. V. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą 6000 Lt baudą. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti paskirtą baudą.

R. V. padarė šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudą, įvertino, tai, jog ji viena prižiūri neįgalią dukrą. R. V. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apeliantės prašymas, skirti mažesnę nuobaudą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.