Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti pagal verslo liudijimą, kaltinama pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., veiklos vykdymo vietoje, esančioje Liepojos g. 216, Klaipėda, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių, leido dirbti L. K. ir A. U.. Tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 dalies nuostatas, t.y. jos vykdomoje veikloje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas LR Darbo kodekso 98 str.

Teismo posėdžio metu R. V. kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad nuo š.m. sausio 9 d. su savo dukra A. V., gim. 1990-04-19, pagal verslo liudijimą Nr. BM523987-2 vykdo veiklą - patalpų nuomą, Liepojos g. 216, kur ir pati gyvena. Liepojos g. name Nr. 216 yra 10 kambarių, iš kurių 5-6 kambariai būna išnuomoti. Laikotarpyje nuo 2013-08-16 iki 2013-08-22 buvo išvykusi aplankyti užsienyje gyvenančių draugų. Praeitą vasarą irgi bvuvo išvykusi liepos mėn. gale – rugpjūčio pr. Tą dieną, kai buvo vykdomas patikrinimas, jos Lietuvoje nebuvo. Jos telefonas buvo išjungtas. Tad ir išnuomoti kambario ji negalėjo. Jos skelbimų portole nurodytas tik telefono numeris. Tai reiškia, jei kas nors nori išsinuomoti, turi jai paskambinti. Paprastai, būsimi nuomininkai iš anksto pinigus už nuomą perveda į jos nurodytą sąskaitą. Visos rezervacijos daromos iš anksto. Likusi suma pervedama prieš atvykstant. Kadangi daug kas skambina ir tik kas sumoka iš anksto, tik tiems nuomininkams yra rezervuojamas ir išnuomojamas kambarys. Vasarą per dieną būna, kad paskambina 10-30 kartų. Iš piliečio A. G., gyv. Statybininkų pr. 14-47, Klaipėda, sužinojo, kad piliečiai (tariami nuomininkai), atvykę Liepojos g. 216, Klaipėda, 2013-08-20 laukė prie namo. Jie jai skambino, po to juos sutikęs pilietis jų prašymu, taip pat paskambino jai, bet jos telefonas buvo išjungtas. Tada ji jiems išnuomoti būsto negalėjo, o taip pat nebuvo nurodžiusi jokio kito telefono numerio ar adreso, kuriuo jie būtų galėję su ja ar kuriuo kitu asmeniu susisiekti. Be to jie nebuvo padarę rezervacijos. Vienas kambarys jai išvykus buvo laisvas tik dvi paras. Viskas buvo rezervuota. Kažkodėl jie nuėjo pas jos kaimynę. Kaimynė žinojo, kad ji ne Klaipėdoje, tada kaimynė su savo drauge nusprendė pasipelnyti. Ji pastoviai jas mato abi vaikščiojančias kartu. Tik perskaičiusi sustatytą aktą-protokolą, sužinojo jos pavardę. Kiek žino ji pagal individualią veiklą ar patentą žmonėms tvarko butus, namus. Jos kaimynė yra jai draugiškai padėjusi. Yra buvę, kai trūko vamzdis, ar šildymo katilas buvo išsijungęs, kelis kartus yra padavusi atsarginius raktus meistrui ar nuomininkams, tuo metu, kai jos nebūdavo Klaipėdoje. Prieš konfliktą ji buvo patikėjusi kaimynei atsarginius raktus ir nuomininkams skirtas formas su savo banko sąskaitos numeriu. Tačiau su kaimyne jokių piniginių santykių neturėjo. Už paslaugą ji kaimynę pamalonindavo dovanėle. L. K. iš jos klientų yra paėmusi pinigus, tačiau vėliau juos grąžino. L. K. pinigus paėmė be jos žinios. Dabar patys nuomininkai, jei jos nebūna namuose, jei iškyla problemų, bendrom jėgom susitvarko. Yra tokių, kurie kambarius iš jos nuomoja jau trečius metus. Ji kambarius nuomoja ilgalaikei nuomai. Ir tik kartais, kai būna, kai reikia palaukti, kol suranda naujus, tuomet įdeda ir nuomininkų telefono numerį, kad žmonės galėtų pasižiūrėti. Tik tuomet nuomoja trumpalaikei, bet tai būna retai. Pati tvarko tiek namo vidų, tiek namo aplinką. Koridorių valo pagal grafiką. Kambarius susitvarko patys nuomininkai. Prašo teismo atsižvelgti į susidariusią situaciją. Tai jos vienintelis pragyvenimo šaltinis. Ji neturi vyro, pati viena slaugo ir prižiūri nuo gimimo su negalia dukterį, kuri gimė su apsigimimais, nuo 4 mėnesių dukrai nustatytas celebralinis paralyžius, buvo atlika 22 sudėtingos operacijos. Dabar, kadangi dukra 23 metų amžiaus, pagridinė diagnozė – protinis atsilikimas. Dukra labai jautri, ji jos vienos negali palikti. Iš valstybės niekada neprašė jokios paramos, pati viena vargsta. Buvęs vyras paliko jas, kai dukrai buvo 6 mėnesiai, alimentų nemokėjo, nes niekur legaliai nedirbo. Dėl visų šių įvykių, kadangi į mokesčių inspekciją teko vykti su dukra, dukters sveikata labai pablogėjo. Teko lankytis Klaipėdos miesto ligoninėje. Daugiau kaip 3,5 savaitės dukrai buvo nepakeliami galvos skausmai, naktimis šaukdavo iš skausmo, teko naudoti stiprius vaistus. Pagal susidariusią situaciją, iš jos pusės jokių piniginių santykių tarp jos ir tų moterų. Nei vienos iš jų ji nebuvo įdarbinusi. Pinigai nebuvo perduoti į rankas, ir nebuvo nustatyta, kad ji juos perdavė kaip atlygį, nebuvo nustatyta kada tai buvo atlikta ir pinigų kiekis. Kiek jai žinoma, kaimynei buvo daromas spaudimas, kai ji buvo pagauta imanti pinigus iš tariamų nuomininkų. Ji buvo gąsdinama policija. Tad teismo prašo įvertinti susidariusią situaciją ir neskirti nuobaudos.

Liudytoja A. U. paaiškino, kad jos draugė L. K. pasiūlė jai valyti butus R. V. viešbutyje. Su šiuo pasiūlymu ji sutiko ir dirbo ten apie 6 mėnesius. Pati L. K. taip pat padėdavo R. V., nes pastaroji gyvena Kaune. Apie darbo užmokestį kalbėjo ir su L. K. ir su R. V.. L. K. už vieno buvo išvalymą mokėjo po 20 Lt. Pati savininkė niekada jai nemokėjo. Su R. V. yra bendravusi darbo reikalais. Pastaroji jai skambindavo pasakyti, kad reikia išvalyti butą. Kas į butus priiminėjo klientus, nežino. R. V., kai būdavo Klaipėdoje pati valydavosi butus. Ji valyti butus buvo kviečiama ne dažnai, 4-5 kartus per mėnesį, kartais ir rečiau. Liepojos g. name Nr. 216 yra 10 kambarių, iš kurių 6-8 išnuomoti. Patikrinimo metu ji buvo kartu su vyru viešbutyje ir valė patalpas. Pinigus jai išmokėdavo L. K., R. V. nėra to dariusi, tačiau ji suprato, kad pinigai yra R. V., o ne L. K.. Pinigus jai išmokėdavo L. K. po butų išvalymo.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad R. V. yra jos kaimynė, kuri nuomoja butus. Išvažiuodama kaimynė jos paprašo, kad ji priimtų nuomininkus, paimtų iš jų pinigus, išvykstančius nuomininkus išleistų ir pan. Taip yra nuo 2009-2010 m. Už nuomininkų įleidimą ir išleidimą, ji gaudavo po 5 Lt. Taip pat R. V. parveždavo jai dovanėlių. Pinigus jai mokėjo R. V.. Įdarbinta pas R. V. nebuvo, nes jai padėjo kaip kaimynei. Kai R. V. būdavo Klaipėdoje, nuomininkus priimdavo pati, tačiau R. V. nuolat būna Kaune. Kadangi R. V. reikėjo valytojos, ji pasiūlė jai savo draugę A. U.. Valytis A. U. reikėdavo tada, kai klientai išsikraustydavo. A. U. už buto išvalymą gaudavo po 20 Lt. Pinigus jai mokėjo pati R. V., kai būdavo Klaipėdoje, o kai jos nebūdavo, A. U. mokėdavo ji. A. U. ji mokėdavo tais pinigais, kuriuos gaudavo iš nuomininkų. Nuomininkai išsikraustydami palikdavo jai pinigus, o ji už juos vėliau R. V. atsiskaitydavo. Viešbutyje gyventojai išbūdavo įvairiai, nuo 2 parų iki mėnėsių ar metų. Paaiškinime surašė viską taip, kaip buvo. Policijos pareigūnai ją gąsdino. 2013-08-20 V. P. sudarė nuomos sutartį su R. V.. Pati R. V. sutarties sudaryme nedalyvavo. R. V. paprašė, kad ji iš atvykstančios poros paimtų 200 Lt. Nuomininkams davė pasirašyti nuomos sutartį, kurios blanką turėjo iš anksto. R. V. jai paaiškino, kad sutartis turi būti perduota į Valstybinę mokesčių inspekciją. Sutartyje yra pasirašiusi ir ji, joje nurodydavo, kad gavo pinigus. 100 Lt užstatas buvo imamas iš klientų už galimus sugadinimus. Nuomos sutartį jai pavedė sudaryti R. V..

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2013-08-20 d. atlikus kontrolinį paslaugos pirkimą, už apgyvendinimo paslaugas grynuosius pinigus priėmė L. K., kuriai už šią paslaugą R. V. mokėjo po 5 Lt, o A. U. už kambarių tvarkymą mokamas 20 Lt darbo užmokestis už 1 sutvarkytą kambarį (b. l. 7-8).

Iš faktų fiksavimo pažymos matyti, kad R. V. nebuvo sudariusi darbo sutarties su L. K. ir A. U., tačiau pastarosios gaudavo darbo užmokestį (b. l. 9-10).

Iš nuomos sutarties matyti, kad L. K. priėmė pinigus ir nuomos sutartį, sudarytą tarp R. V. ir V. P. (b. l. 11).

Iš L. K. paaiškinimo matyti, kad R. V. jai mokėdavo po 5 Lt už gyventojų įleidimą ir išleidimą. Darbo užmokestį gauna vieną kartą mėnesyje (b. l. 12).

Iš A. U. paaiškinimo matyti, kad ji tvarkydavo kambarius, esančius Liepojos g. Nr. 216. Už buto išvalymą jai mokama 20 Lt (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyta atsakomybė asmenims už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Nelegalaus darbo samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 str. Minėto straipsnio 1 d. 1 p. numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal LR DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams -tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatą, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti pagrindinį nelegalaus darbo požymį - darbo sutarties nebuvimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek L. K., tiek A. U. periodiškai atlikinėjo R. V. naudai sutartus darbus, t.y. L. K. už 5 Lt mokestį įleisdavo žmones, pateikdavo jiems nuomos sutartis, priimdavo iš jų užstatą bei nuomos mokestį, o A. U. už 20 Lt atliko valymo paslaugas (b. l. 12, 13, 14), tačiau byloje nėra duomenų, kad su jomis būtų sudarytos darbo sutartys. R. V. paaiškinimai, kad L. K. ir A. U. nedirbo jos nuomojamose butuose vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija. Jos paaiškinimus visišai paneigia nuoseklūs liudytojų L. K. ir A. U. parodymai (b. l. 28-29), kurie iš esmės sutampa su Valstybinei darbo inspekcijai rašytais paaiškinimais. Be to, pati R. V. sutinka, kad L. K. turėjo atsarginius buto raktus bei nuomos sutarčių pavyzdžiuis, paėmė iš jos klientų pinigus ir vėliau jai perdavė (b. l. 28). R. V. kaltė taip pat įrodyta operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, nuomos sutartimis, verslo liudijimu. Aptarti įrodymai patvirtina, jog R. V. ir L. K. bei A. U. santykiuose buvo visi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai, t.y. tiek L. K., tiek A. U. dirbo R. V. nurodymu ir jos naudai, buvo susitarta dėl darbo užmokesčio, tačiau darbo sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos DK 99 str., su jomis sudaryta nebuvo. Toks darbas, remiantis Lietuvos Respublikos DK 98 str. l d. l p. laikomas nelegaliu. Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnį traukiami fiziniai asmenys, turintys specialųjį požymį - darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Nustatyta, jog R. V. dirbdama kartu su dukra pagal verslo liudijimą ir samdydama darbams atlikti kitus asmenis, buvo atsakinga už darbo sutarties su darbuotojų sudarymą, todėl atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį kyla jai. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad R. V. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. l d. sudėtis, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Byloje nėra nustatyta R. V. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį - nesudarius darbo sutarties R. V. naudai dirbo L. K. ir A. U., už tai joms buvo mokamas sutartas atlygis. Atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, administracine tvarka nebausta, viena prižiūri neįgalią dukrą, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d. sankcijoje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 5 d. nuostatų reikalavimus, numatyta tvarka apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41³ str. l d., 286 str., 287 str. l d. l p., 293 str.

nutaria:

R. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. l d. už L. K. ir A. U. nelegalų darbą, skirti 6 000 (šešių tūkstančių) litų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui.

Apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.