Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2.8. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas tikrinamojo laikotarpio pradžioje turėjo 30.000 Lt grynųjų pinigų likutį ir į tai, kad nepagrįstai perskaičiuotos Pareiškėjo kasdieninio vartojimo išlaidos, neįvertinta tėvų finansinė parama, nėra jokio pagrindo teigti, kad laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2015 metų pabaigos Pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas, ir kad jis neva turėjo pajamų iš nenustatytų šaltinių. Taigi nebuvo pagrindo taikyti MAĮ 70 straipsnyje numatyto mokesčių apskaičiavimo būdo.

2.9. Pareiškėjas teismo posėdžio metu kartu su atstove palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad motociklą pardavė Savanorių pr. esančioje aikštelėje, jis buvo sudaužytas, paaiškino, kad tarėsi su motociklo pirkėju dėl apžiūros, derėjosi dėl kainos. Automobilius MAN ir Land Cruiser pardavė turguje (Kaune ir Vilniuje), skelbimų lyg ir nedėjo. Mano, kad vartojimo išlaidos turėtų būti apskaičiuotos pagal vartojimo faktą.

3. Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.3. Dėl iš tėvų gautų pinigų. Iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių yra neapmokestinamos GPM, tačiau vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-343 patvirtintų „Metinės pajamų mokesčio deklaracijos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių“ 7 p. iš šių asmenų gautos dovanos, kai jų suma per mokestinį laikotarpį didesnė kaip 10 000 Lt yra deklaruojamos. Mokesčių mokėtojas metinės pajamų deklaracijos GPM už 2011 metus neteikė ir dovanojimo būdu gautų piniginių lėšų nedeklaravo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), priklausomai nuo sandorio sumos ir objekto, dovanojimo sutarties formai kelia atitinkamus reikalavimus. CK 6.469 straipsnyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, o kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti patvirtinta notaro. Mokesčių mokėtojas dovanojimo sutarčių patikrinimo metu nepateikė. Atlikus mokesčių mokėtojo tėvų I. ir V. C. kontrolės veiksmus nustatyta, kad minėti asmenys neturėjo finansinių galimybių mokesčių mokėtojui 2011 m., 2012 m. ir 2015 m. duoti pinigines lėšas grynaisiais. 2015 m. rugpjūčio 27 d. kratos metu pas mokesčių mokėtoją bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasta 21 155 Eur grynųjų pinigų. Mokesčių mokėtojas kratos metu ir 2015-08-27 įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad 9 000 Eur yra jo, apie 11 000 Eur yra jo tėvų (mamos), kuriuos jam davė palaikyti. Pareiškėjo motina V. C. 2015-09-16 liudytojo apklausos protokole nurodė, „kad prieš du - tris metus su seserimi pardavė tėvų namą už 150 000 Lt, kuriuos pasidalino ir, kai keitėsi litai į eurus, 2015 m. kovo mėnesį ji 11 000 Eur davė sūnui (Pareiškėjui), nes jis ją vežioja pas gydytojus bei mokės už operaciją“. Pareiškėjo tėvas I. C. 2015 m. rugpjūčio 27 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „jo sutuoktinė V. C. prieš 5 – 6 metus su giminaičiais pardavė namą, gautą pagal palikimą ir gavo apie 50 000 Lt. Sūnui ir dukrai jie davė pinigus įvairiomis sumomis, sūnui davė tai remontui, tai mašinai, didžiausia suma buvo apie 10 000 Lt“. Pareiškėjas VMI prie FM 2017-12-19 pateiktame paaiškinime, nurodė, kad jo tėvai I. C. ir V. C. jam 2011 m. pabaigoje davė 20 000 Lt. Pareiškėjo tėvas I. C. VMI prie FM 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. vasario 13 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad 2012 – 2013 m. sūnui (Pareiškėjui) davė apie 20000 Lt, duodant pinigines lėšas jokių sutarčių nesurašė. Atsakovas 2018-04-26 atliko V. C. ir I. C. operatyvūs patikrinimus dėl vykdytų piniginių sandorių su Pareiškėju. Operatyvių patikrinimų metu įvertinus surinktą informaciją nustatyta, kad V. C. ir I. C. neturėjo finansinių galimybių sūnui 2011 m., 2012 m. ir 2015 m. duoti piniginių lėšų. LVAT praktikoje (pavyzdžiui, 2018-09-27 nutartis adm. byloje Nr. A-1342-422/2018) laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad nurodomi piniginių lėšų davėjai (aptariamoje LVAT byloje paskolos davėjai) turi galimybes disponuoti sutartyse nurodomomis lėšomis, nesudaro pagrindo sutartyse nurodomų lėšų pripažinti realiai perduotomis (paskolintomis). Pasak LVAT praktikos, išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas byloje Nr. A-442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartis byloje Nr. eA-110-438/2015). Ginčo situacijoje Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais būtų grindžiamas piniginių lėšų perdavimas, išskyrus savo ir savo tėvų paaiškinimus apie pinigų perdavimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog gaunant pinigines lėšas grynaisiais pinigais, jų gavimo įrodinėjimo našta tenka tokį pajamų gavimo būdą pasirinkusiam asmeniui, į tai, jog LVAT savo praktikoje kritiškai vertina su mokesčių mokėtoju artimais giminystės (ar pavaldumo) ryšiais susijusių asmenų parodymus, jeigu jie nėra paremti kitais objektyviais duomenimis (LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-983/2010; 2013 m. kovo 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-404/2013), pateikti paaiškinimai (taip pat ir liudytojų parodymai) neįrodo realaus piniginių lėšų perdavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. C., nors ir parodė, kad jo sutuoktinei pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą, jie yra davę piniginių lėšų vaikams (sūnui ir dukrai), tačiau nurodė visai kitą maksimaliai perduotą piniginių lėšų sumą (iki 10 000 Lt), neįvardydamas nei konkrečių sumų, nei jų perdavimo laikotarpio. Minėtų asmenų pozicijos nenuoseklumas ir prieštaringumas dėl pinigų perdavimo laikotarpių, sumų, įvertinus kitas su tariamu piniginių lėšų perdavimu susijusias aplinkybes, nesudaro pagrindo nei Pareiškėjo tėvų, nei Pareiškėjo pozicijos dėl realaus pinigų perdavimo pripažinti patikima ir įrodyta. Tariamu dovanų suteikimo metu galioję norminiai aktai numatė prievolę tokias pajamas gavusiems asmenims jas deklaruoti, jeigu gautos pajamos viršija 10000 Lt. Ginčo atveju Pareiškėjas šių pajamų nedeklaravo, nors yra pateikęs metines 2012 ir 2015 metų pajamų deklaracijas. atlikęs I. C. ir V. C. operatyvius patikrinimus (2018-04-26 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (21.71-32) FR1041-261, 2018-04-26 pažyma Nr. (21.71-32) FR1041-262), nenustatė, kad Pareiškėjo tėvai būtų turėję galimybes realiai perduoti Pareiškėjui jo nurodytas sumas. Operatyvių patikrinimų medžiaga (pažymos ir ataskaitos) yra pateikta mokestinio ginčo byloje, su kuria susipažinti gali ir pareiškėjas. Operatyvių patikrinimų metu buvo įvertintos Pareiškėjo tėvų pajamos: iš darbo santykių, žemės ūkio veiklos, atkurtos santaupos (visos pajamos, kurias Pareiškėjas ir nurodo skunde), Pareiškėjo tėvų vertinamuoju laikotarpiu patirtos išlaidos automobiliams įsigyti, kitos, taip pat statistinės vartojimo išlaidos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių jo tėvų pajamų, kurios įtakotų didesnį pajamų likutį, neįvertino Inspekcija. Pareiškėjo tėvai akcentavo, kad pinigus dovanojo iš parduoto nekilnojamojo turto pajamų, o Pareiškėjo skunde nurodytos abiejų tėvų galimai patirtos išlaidos nuo 2008 metų – 70 Eur (241,67 Lt) neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, taikytinų mokestiniuose santykiuose. V. C. 2018-04-03 paaiškinime apie apytiksles vartojimo išlaidas (pasisakydama apie mokesčius už būsto eksploataciją, vandenį, tikrinamu laikotarpiu patirtos išlaidos automobiliams įsigyti, kitos, taip pat statistinės vartojimo išlaidos. Pareiškėjo tėvų išlaidoms statistinės vartojimo išlaidos priskirtos pagrįstai, nes duomenų, pagrindžiančių konkrečias išlaidas, nebuvo pateikta. Pareiškėjo tėvų šeima realiai patirdavo mažesnes išlaidas, negu pripažino mokesčių administratorius, nes asmenys turėjo kelis nekilnojamojo turto objektus, automobilius, todėl patirdavo su šio turto eksploatacija, priežiūra susijusias, automobilių eksploatacijos, draudimo, kuro išlaidas. Pareiškėjo pozicija, kad mažesnės išlaidos patirtos, nes šeima gyveno ūkiškai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, nes produkcijai, kuri užauginama prie namų esančiuose ūkiuose, taip pat yra patiriamos išlaidos: sėklos, trąšos, įranga daržovėms auginti, prižiūrėti, žemei įdirbti, taip pat pašarai vištų, naminių gyvulių auginimui ir pan. Pareiškėjo mamos V. C. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad tam tikrais mėnesiais vien jos patirtų išlaidų maisto prekių parduotuvėje suma (nors paaiškinime nurodyta, kad išlaidas maistui patiria sutuoktinis) yra artima paaiškinime nurodytai bendrai išlaidų sumai, pavyzdžiui, 2014 m. kovo mėn.: 87,96 Lt (2014-03-14), 91,12 Lt (2014-03-19), 41,73 Lt (2014-03-25), 76,83 Lt (2014-03-29), iš viso 297,64 Lt. LVAT praktikoje (2017-06-12 nutartis adm. byloje Nr. A-467-602/2017) laikomasi pozicijos, kad aplinkybes, jog yra pagrindas pripažinti mažesnes išlaidas ar dalį jų eliminuoti, pagrįsti tenka mokesčių mokėtojui.

3.4. Dėl vartojimo išlaidų. Vartojimo išlaidos buvo apskaičiuotos pagal statistikos departamento pateikiamus duomenis, nes neturėjo duomenų apie tikrąsias Pareiškėjo patirtas išlaidas. Pareiškėjui per VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI išsiųstas 2018-01-22 mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.75-32) FR0706-795, pateikti informaciją apie 2011 – 2015 m. laikotarpiu patirtas išlaidas, užpildant pridėtą priedą „Paaiškinimas apie gyventojo apytiksles vartojimo ir kitas išlaidas”. Pareiškėjas pateiktame 2018-01-31 paaiškinime nurodė, kad iš viso patyrė išlaidų: 2011 m. – 860 Lt, 2012 m. – 860 Lt, 2013 m. – 1 604 Lt, 2014 m. – 3 128 Lt, 2015 m. – 2 528 Eur. Pagal surinktą informaciją mokesčių mokėtojas nuosavybės teise turėjo ne vieną lengvąjį automobilį, todėl patirdavo turimo turto priežiūrai, eksploatacijai reikalingas ir kitas išlaidas, mokėjo už automobilių draudimą, taip pat vyko į keliones užsienyje (2013 m. balandžio 9 d. pirktas bilietas į Egiptą), patyrė buities išlaidas. Todėl Pareiškėjo 2018 m. sausio 31 d. paaiškinime pateikta informacija dėl patirtų šeimos išlaidų per metus nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, todėl buvo vertinama kritiškai. Mokestiniuose teisiniuose santykiuose yra taikomi protingumo, teisingumo, turinio viršenybės prieš formą principai, kurie įpareigoja tam tikras mokėtojo deklaruotinas aplinkybes įvertinti kartu su kitais surinktais duomenimis, atsižvelgiant į tai, ar nurodomos aplinkybės atitinka rūpestingo, atsakingo asmens elgesį ir ekonominę logiką. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo vartojimo išlaidos 2006 - 2011 metams apskaičiuotos vadovaujantis Statistikos departamento namų ūkio vartojimo išlaidų ūkio nariui rodikliais, skelbiamais Statistikos departamento internetiniame puslapyje. Pasak Pareiškėjo, Inspekcija netinkamai vertino jo paaiškinimą apie vartojimo išlaidas, nes 2018 metais pateiktame paaiškinime jis visas 2011–2015 m. išlaidas nurodė eurais, o mokesčių administratorius nepagrįstai vertino, kad išlaidos nurodytos litais. Nors paaiškinime nėra nurodyta valiuta, kuria įvertintos patirtos išlaidos, net ir tuo atveju, jeigu paaiškinime išlaidos yra įvertintos eurais, jų dydis ženkliai skiriasi nuo statistinių vartojimo išlaidų, kurios aktualiuoju laikotarpiu pagal Atsakovo vertinimą per metus sudarė 2 027,52 Eur (per mėnesį 168,96 Eur). Pareiškėjo išlaidos, pasak paaiškinimo, sudarė apie 61,6 Eur per mėnesį ar 740 Eur per metus (2011–2012 metais), 2014 m. – 1 400 Eur per metus (116,6 Eur per mėnesį,) 2015 m. – 800 Eur per metus (66,66 Eur per mėnesį), neskaičiuojant išlaikytiniams skiriamų lėšų. Tai, kad Pareiškėjas paaiškinime nurodė objektyviais duomenimis nepagrįstą informaciją, rodo ir tai, kad Pareiškėjas nurodė, jog išlaikytiniams 2011–2012 m. jis patyrė 120 Eur (ar litų), 2013 m. – 864 Eur, 2014–2015 m. – 1 728 Eur išlaidas per metus, nors per banko sąskaitą jis 2013 metais sumokėjo 4 000 Lt (1 158,4 Eur), 2014 m. – 8 000 Lt (2317 Eur), 2015 m. – 1 548,10 Eur alimentus. Pareiškėjas nurodė, jog mokesčių mokėtojas pradėjus gyventi su I. S. (2013 m. vasario mėnesį), jo vartojimo išlaidas dengė I. S. ir jos yra tiksliai nustatytinos, remiantis I. S. banko sąskaitų išrašais (Komisijai pateiktas I. S. patikrinimo aktas ir banko sąskaitų išrašai). Pareiškėjas buvo patyręs taip pat statistinio dydžio vartojimo išlaidas, tačiau mokesčių administratorius Pareiškėjo patirtoms išlaidoms grynaisiais pinigais priskyrė statistinių vartojimo išlaidų dalį, atėmus bankiniais pavedimais patirtas vartojimo išlaidas. T.y. buvo pripažinta, kad Pareiškėjas 2012 metais patyrė 6 979,90 Lt (583,40 x 12-20,90 Lt), 2013 m. – 6 844,52 Lt (583,40 x 12-156,28 Lt), 2014 m. – 3 779,44 Lt (583,40 x 12-3 221,36), 2015 m. – 560,11 Eur (168,96 x 12- 1 467 Eur) vartojimo išlaidas grynaisiais pinigais. Komisija 2019-01-14 sprendime Nr. S-9(7-167/2018) pažymėjo, jog „pagal I. S. patikrinimo akte esančius duomenis nustatyta, kad 2013–2015 metais, skaičiuojant I. S. pajamas ir išlaidas, Inspekcija jos vartojimo išlaidoms priskyrė tik išlaidas, patirtas atliekant mokėjimus banko sąskaitose: 2013 m. – 10 320,23 Lt, 2014 m. – 24 734,41 Lt, 2015 m. – 4 454,81 Eur. Tam tikrose statistinių vartojimo išlaidų kategorijose I. S. išlaidos siekė 2 asmenų vidurkį, todėl Komisija šiose kategorijose sumažino pareiškėjui skaičiuotinas vartojimo išlaidas nuo 2013 m. vasario mėnesio. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad visas išlaidas dengė I. S.. Be to, 2018 m. paaiškinime tokio teiginio pareiškėjas nenaudojo, minėta versija atsirado tik skunde Komisijai.

Taip pat UAB „ZIPA“ pažymoje – sąskaitoje Nr.107, nurodyta, jog Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) . Minėtu adresu yra siunčiami duomenys apie žalos atlyginimą (PZU 2014-07-14 pranešimas Nr.S04-308981).

3.5. Dėl lėšų likučio 2011 m. gruodžio 31 d. Atsakovas kontrolės procedūrų metu pažymėjo, jog Pareiškėjas 2011-12-31 neturėjo piniginių lėšų ne banke, banke piniginių lėšų likutis – 23,56 Lt.

Pareiškėjui per VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI išsiųstas 2017-12-01 raštas Nr. (17.17-40) RES-180030 dėl mokesčių administratoriaus nurodymo, kuriuose prašoma pateikti informaciją apie turėtą grynųjų pinigų likutį 2012 m. sausio 1 d., pateikiant piniginių lėšų pajamų gavimo šaltinius. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jo 2012 m. sausio 1 d. grynųjų piniginių lėšų likutis buvo apie 30 000 Lt. Apie 10 000 Lt buvo santaupos iš anksčiau jo uždirbtų pinigų ir 20 000 Lt jam 2011 m. pabaigoje davė tėvai: V. C. ir I. C.. Pareiškėjas nurodė, kad jam tėvai ir ateityje paprašius duodavo pinigus įvairiomis sumomis. Pats Pareiškėjas (nors jam tenka pajamų pagrindimo pareiga pagal MAĮ 41 str.) nei Atsakovui, nei Komisijai nepateikė įrodymų, jog būtų gavęs kitų pajamų, kurių mokesčių administratorius neįvertino, todėl į jo poziciją dėl netinkamo jo gautų pajamų iki tikrinamojo laikotarpio vertinimo neatsižvelgiama. Dėl automobilių pardavimo pajamų vertinimo, matyti, kad Atsakovas aptarė 2010, 2011 metų automobilių pardavimus ir įsigijimus, nors ir ne visais atvejais buvo nurodytos automobilių įsigijimo kainos, nes Inspekcijai automobilių įsigijimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti (automobilių įsigijimo dokumentų saugojimas VĮ „Regitra“ apima 5 metus), Pareiškėjas tokių dokumentų taip pat nepateikė. MAĮ 67 str. 2 dalyje ir šią nuostatą aiškinančioje teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis nesutinkantis mokesčių mokėtojas privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, savo poziciją paremdamas konkrečiais duomenimis. Ginčo atveju Pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio nesutikimo motyvais, tačiau konkrečių įrodymų ir duomenų nepateikė, todėl jam nustatytų pareigų neįvykdė.

Ankstesnio laikotarpio pajamų vertinimas atliktas tik siekiant nustatyti piniginių lėšų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžiai, tačiau ne siekiu apmokestinti Pareiškėją. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Tokiais atvejais, vertinant šią įrodomąją medžiagą bei nustatant jos reikšmę. Pagal turimą informaciją mokesčių mokėtojo nuo 2006-01-01 iki 2011-12-31 gautos pajamos (30 390,58 Lt) su darbo santykiais, netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamos bei pajamos už parduotus lengvuosius automobilius buvo mažesnės už Statistikos departamento skelbiamas vidutines pinigines vartojimo išlaidas pagal gyvenamąją vietą (42 707,83 Lt), taip pat mokesčių administratorius neturėjo informacijos, iš kokių pajamų šaltinių buvo įsigyti lengvieji automobiliai. Vartojimo išlaidos yra sudėtinė mokesčių mokėtojo išlaidų dalis, turinti tiesioginę įtaką mokesčių bazei (nuo kurios skaičiuojami mokesčiai), ją didinanti arba mažinanti, todėl mokesčių mokėtojas realiai patirtų išlaidų dydį turi pagrįsti, o mokesčių administratoriui pritaikius statistines išlaidas – pagrįsti nukrypimą nuo jų. Pareiškėjas nuosavybės teise valdė automobilius, patirdamas jų eksploatacijos, kuro išlaidas; Pareiškėjas vertėsi automobilių prekyba, patirdamas su automobilių paieška, įsigijimu susijusias išlaidas, laikosi pozicijos, kad paaiškinime nurodytas Pareiškėjo patiriamų išlaidų dydis neatitinka protingumo kriterijų ir realios gyvenimo situacijos. Iš I. C. liudytojo apklausos 2015-08-27 protokolo matyti, pareiškėjas gyveno atskirai nuo tėvų. teigia, jog sūnus gyvena atskirai (duomenys neskelbtini) bute. Taigi nepagįsti pareiškėjo teiginiai, kad vartojimo poreikiai buvo minimalūs dėl bendro ūkio su tėvais.

Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija nepagrįstai pripažino, kad draudimo išmoka už avarijoje sužalotą motociklą buvo panaudota remontui. Paaiškino, kad motociklo neremontavo, remiasi tuo, kad motociklą pardavė praėjus vos 3 dienoms po draudimo išmokos gavimo, pagal pardavimo kainą matyti, kad nesužalotas motociklas kainuotų brangiau (pardavė už 14 900 Lt, pagal pateiktą emprekis.lt skelbiamą kainą kainą yra 20 313 Lt). Mano, kad Inspekcija nerinko jokių įrodymų apie galimą motociklo remontą.

Pareiškėjas teigia tik gavęs patikrinimo aktą, sužinojo, kad akte neįvertinti dviejų automobilių pardavimai. Nurodė, kad 2013 m. pirko automobilį MAN už 6 905,60 Lt, kurį 2013 m. gruodžio 5 d. pardavė Latvijos įmonei už 10 000 Lt. Taip pat Pareiškėjas 2014 m. pirko automobilį Toyota Land Cruiser už 8 900 Lt, kurį 2014 m. gegužės 6 d. pardavė už 10 000 Lt.

Kaip nurodo ir pats pareiškėjas, tik 2018 m. lapkričio mėnesį, t. y. jau po patikrinimo akto tvirtinimo, VĮ „Regitrai" pateikė minėtas automobilių pirkimo - pardavimo sutartis. Minėta, kad pastabų dėl patikrinimo akto pareiškėjas laiku nepateikė. Kaip jau minėta šiame sprendime, patikrinimo eigoje pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti visus dokumentus, įrodančius pajamų šaltinius. Pareiškėjas remiasi tuo, kad VĮ Regitroje neprivalėjo registruoti automobilių pardavimo, tačiau tokiu būdu prisiėmė riziką, kad vėliau negalės įrodyti pardavimo ir grynųjų pinigų už automobilius gavimo fakto. Patikrinimo metu Inspekcija VĮ Regitroje pardavimo faktai nebuvo fiksuoti, sutartys nebuvo pateiktos, taigi Inspekcija vadovavosi oficialių registrų informacija. Kad sutartys neregistruotos VĮ Regitroje žinojo ir pats pareiškėjas, taigi negalėjo tikėtis, kad Inspekcija šiuos duomenis turi ir įvertins patikrinimo akte. Pareiškėjas po patikrinimo akto gavimo laiku pastabų nepateikė. Įrodymai, kuriais remiasi pareiškėjas, tikrinimo metu nebuvo fiksuoti oficialiuose registruose, jų Inspekcijai pareiškėjas neteikė, dokumentų sudarymas priklausė nuo pareiškėjo valios, taigi jų įrodomoji vertė yra mažesnė. Be to, teikdamas paaiškinimus dėl automobilio MAN pardavimo aplinkybių pareiškėjas teikė nenuoseklius paaiškinimus - iš pradžių paaiškino, kad jam paskambino pirkėjas, vėliau, kad pirkėjas priėjo tiesiog turguje, kaip ir kur vyko atsiskaitymas negalėjo prisiminti (gal mašinoje, gal šalia), taip pat neprisiminė, ar buvo įdėjęs skelbimą dėl automobilio pardavimo (2019 m. lapkričio 18 d. posėdžio įrašo nuo 23:06 min.). Dėl Land Cruiser pardavimo paaiškino, kad pardavinėjo Gariūnuose, tiksliai negalėjo paaiškinti, kokioje (kieno) aikštelėje laikė automobilį, su kuo tarėsi dėl to, kiek laiko laikė automobilį, apie pardavimo procesą pasakojo abstrakčiai (pirkėjas apžiūrėjo, išbandė ir išvažiavo). Automobilių pardavimo sutartyse nėra nurodyta, kad pardavėjas pinigus gavo. Jokių kitokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų pinigų gavimo faktą pareiškėjas nenurodė.

Pareiškėjas nesutinka su jam taikytomis vidutinėmis statistinėmis vartojimo išlaidomis, teigia, kad gyvena ūkiškai, pasirūpina maistu, todėl jo faktinės išlaidos mažesnės. Šiuo atveju vertintina tai, kad pareiškėjas turėjo automobilius, patirdamas jų eksploatacijos, kuro išlaidas; Pareiškėjas vertėsi automobilių prekyba, patirdamas su automobilių paieška, įsigijimu susijusias išlaidas, laikosi pozicijos, kad paaiškinime nurodytas Pareiškėjo patiriamų išlaidų dydis neatitinka protingumo kriterijų ir realios gyvenimo situacijos. Tai, kad Pareiškėjas paaiškinime nurodė objektyviais duomenimis nepagrįstą informaciją, rodo ir tai, kad Pareiškėjas nurodė, jog išlaikytiniams 2011–2012 m. jis patyrė 120 Eur, 2013 m. – 864 Eur, 2014–2015 m. – 1 728 Eur išlaidas per metus, nors per banko sąskaitą jis 2013 metais sumokėjo 4 000 Lt (1 158,4 Eur), 2014 m. – 8 000 Lt (2317 Eur), 2015 m. – 1 548,10 Eur alimentus. Pareiškėjo paaiškinime išlaidos ženkliai skiriasi nuo statistinių vartojimo išlaidų, kurios aktualiuoju laikotarpiu pagal Atsakovo vertinimą per metus sudarė 2 027,52 Eur (per mėnesį 168,96 Eur). Pareiškėjo išlaidos, pasak paaiškinimo, sudarė apie 61,6 Eur per mėnesį ar 740 Eur per metus (2011–2012 metais), 2014 m. – 1 400 Eur per metus (116,6 Eur per mėnesį,) 2015 m. – 800 Eur per metus (66,66 Eur per mėnesį), neskaičiuojant išlaikytiniams skiriamų lėšų. Kaip matosi iš bylos aplinkybių, ir pats patvirtino teismo posėdžio metu, pramogai naudojo motociklą, kurio išlaikymas ir jam naudoti reikalingos priemonės (pvz., apranga) taip pat papildomai kainuoja. Visa tai rodo, kad pagal gyvenimo būdą pareiškėjo nurodyta vartojimo išlaidų suma (nuo 66 iki 100 Eur) per mėnesį akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijaus.

Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad neturėjo pinigų likučio 2012 m. pradžioje. Nurodė, kad jo grynųjų lėšų likutis 2012 m. sausio 1 d. buvo 30 000 Lt, iš jų 10 000 Lt santaupos iš anksčiau uždirbtų pinigų ir 20.000 Lt tėvų duoti pinigai. Pareiškėjas gavo pajamų iš netauriųjų metalų pardavimo, pajamų iš automobilių pardavimo, be to, gavo darbo užmokestį. Pareiškėjo vertinimu, patikrinimo akte, atlikus labai paviršutinišką tyrimą, padaryta nepagrįsta išvada, kad Pareiškėjo pajamos nuo 2006-01-01 iki 2011-12-31 sudarė 30.390 Lt. Pareiškėjo pajamos iš parduotų automobilių nurodytu laikotarpiu iš viso nebuvo vertinamos.

Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodo, kokios operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos išvados yra neteisingos. Operatyvių patikrinimų metu buvo įvertintos Pareiškėjo tėvų pajamos: iš darbo santykių, žemės ūkio veiklos, atkurtos santaupos (visos pajamos, kurias Pareiškėjas ir nurodo skunde.

Pareiškėjas nurodė, kad už jo mama už paveldėtą turtą gautus pinigus nuiminėdavo nuo sąskaitos ir duodavo pareiškėjui. Pagal V. C. operatyvaus patikrinimo pažymą (2 t. b. l. 102,103) matosi, kad pinigus už parduotą paveldėtą turtą (65 000 Lt) 2008 m. gavo į sąskaitą. Pagal I. C. operatyvinio patikrinimo pažymą (Komisijos bylos 2 t. 59 l.), abiejų pareiškėjo tėvų sąskaitos likutis 2010 m. pabaigoje buvo 19 504 Lt, per 2011 m. nuimta iš sąskaitos 10 096 Lt, iš viso gautos pajamos grynaisiais tik 5 895,40 Lt viršijo išlaidas grynaisiais, t. y. tik toks disponuojamas likutis rodo, kad tėvai 2011 m. neturėjo finansinių galimybių duoti pareiškėjui 20 000 Lt, tuo labiau faktinė situacija neatitinka pareiškėjo pateikiamos versijos, kad pinigai buvo duodami iš nuo sąskaitos nuimamų pinigų. Inspekcija operatyvaus patikrinimo pažymoje įvertino, kad pareikėjo tėvų 2014 ir 2015 m. pajamos grynaisiais pinigais buvo mažesnės už išlaidas grynaisiais pinigais, ir viso laikotarpio pabaigoje, t. y. 2015 m. pabaigoje (įvertinus ankstesnių metų likutį) išlaidos grynaisiais viršijo pajamas grynaisiais 1315,94 Eur, todėl darė išvadą, kad 2012 m. tėvai neturėjo finansinių galimybių duoti pareiškėjui 20 000 Lt. Esant minėtam 2015 m. pabaigos rezultatui (pajamos nesiekia išlaidų grynaisiais), akivaizdu, kad negalėjo realiai perduoti 11000 Eur pareiškėjui 2015 m.