- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2-232-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00622-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro, biudžetinei įstaigai Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TAMRO“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TAMRO“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui dėl spredimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TAMRO“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (toliau – ir atsakovė) 2024 m. lapkričio 29 d. rašte „Dėl pirkimo laimėtojo nustatymo“ išdėstytą sprendimą viešojo pirkimo Nr. 740521 „Atsargų (vaistinių preparatų) sandėliavimo, saugojimo ir susijusios paslaugos“ laimėtoju pripažinti UAB „ABC Farma“; įpareigoti atsakovę grąžinti viešojo pirkimo Nr. 740521 „Atsargų (vaistinių preparatų) sandėliavimo, saugojimo ir susijusios paslaugos“ procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo sustabdyti ginčo pirkimo procedūras, t. y. įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o tuo atveju, jeigu ginčo pirkime sutartis jau būtų sudaryta, sustabdyti tokios sutarties vykdymą.
3. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas, nes tik taip galima užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pirkimo sutarties sudarymas iki galutinio sprendimo gali pažeisti viešąjį interesą, nes neužtikrinama sąžininga konkurencija ir skaidrumas. Laikinosios apsaugos priemonės neapribos viešojo intereso, nes nėra skubos įsigyti pirkimo objektą, o atsakovė galėtų laikinai įsigyti reikalingas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės vykdomo tarptautinio viešojo Nr. 740521 „Atsargų (vaistinių preparatų) sandėliavimo, saugojimo ir susijusios paslaugos“ procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo Nr. 740521 sutarties, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
6. Įvertinęs ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus, teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo manyti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą dėl vaistinių preparatų sandėliavimo ir susijusių paslaugų, kurių teikimo terminas numatytas iki 2026 m. rugsėjo 30 d., su galimybe pratęsti dar 6 mėnesiams. Ieškovė siekia sudaryti ginčo pirkimo sutartį, tačiau, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sutartis gali būti sudaryta su trečiuoju asmeniu, kuris pradėtų teikti paslaugas, o dalis sutarties jau būtų įvykdyta. Tai apsunkintų arba padarytų neįmanomu teismo sprendimo įgyvendinimą.
8. Teismo vertinimu, nors pirkimo objektas svarbus visuomenės interesui, tai savaime nesuteikia jam prioriteto prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Kadangi nėra skubos užbaigti pirkimo procedūras, prioritetas teiktinas skaidriam varžymuisi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų visuomenės interesų, o jų netaikymas galėtų pažeisti viešųjų pirkimų principus ir sukelti neigiamas pasekmes tiek ieškovei, tiek pačiai perkančiajai organizacijai.
9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, galimas laikinųjų taikymo pasekmes bei atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas ir ieškovė netinkamai aiškina pirkimo sutarties vykdymo terminą ir viešojo intereso apsaugą. Projekto esmė – užtikrinti medicininių priemonių atsargų saugojimą iki konkrečios datos kaip Europos Komisijos rezervą, tačiau sprendimo pratęsti projektą nėra.
10.2. Kadangi pirkimo objektas nėra fiksuoto laikotarpio paslaugos, o baigiasi nustatyta data (2026 m. rugsėjo 30 d.), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrumpina paslaugų teikimo trukmę. Dėl to atsargos nebus kaupiamos ir saugomos, o tai daro tiesioginę žalą viešajam interesui.
10.3. Skirtingai nei prekių ar rangos darbų pirkimas, saugojimo paslaugos yra tęstinio pobūdžio ir už jas atsiskaitoma periodiškai. Todėl laikinosios apsaugos priemonės neapsaugo ieškovės interesų, o viešajam interesui daro žalą.
10.4. Vidutinė ginčo trukmė gali siekti apie 6 mėnesius, o tai reikštų, kad saugojimo trukmė sutrumpėtų nuo 18 iki 12 mėnesių, t. y. 33 %. Tai gali lemti, kad tam tikrą laikotarpį Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos gyventojai neturės kritinių medicinos atsargų.
10.5. Jei dėl ginčo projektas bus sustabdytas, Europos Komisija gali nuspręsti nepratęsti projekto ir perkelti regioninį medicininių atsargų sandėlį į kitą šalį. Tai padarytų didelę žalą viešajam interesui.
10.6. Atsakovės vertinimu, viešasis interesas reikalauja neatidėliotinai užbaigti pirkimo procedūrą, pradėti medicininio rezervo kaupimą ir saugojimą, nes priešingu atveju, nepradėjus kaupti vaistų atsargų, nepradėjus jų saugoti kuriame nors sandėlyje, medicinos atsargų (vaistinių preparatų) dalis galėtų būti apskritai neįgyvendinta, rizikuotume prarasti maždaug 86 mln. Eur investicijų ir būtume priversti grąžinti dalį LTU RescEU administravimo lėšų, o Lietuvos Respublika rizikuoja netekti Europos Komisijos RescEU atsargų regioninio sandėlio.
10.7. Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi teisinga teismų praktika, tačiau ją netinkamai pritaikė, nes neatsižvelgė į esminius nagrinėjamos bylos skirtumus. Cituotose bylose nagrinėti ginčai dėl prekių įsigijimo ar viešųjų pirkimų procedūrų ateityje, o šiuo atveju ginčas susijęs su terminuotų paslaugų teikimu. Skiriasi ratio decidendi – teismų sprendimų pagrindas. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose buvo priimtos nagrinėjant kitokio pobūdžio ginčus: dėl prekių įsigijimo, statybos darbų ar paslaugų su fiksuota trukme. Kadangi šis ginčas susijęs su tęstinėmis paslaugomis, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti vertinamos, atsižvelgiant į konkrečią Pirkimo sąlygose apibrėžtą situaciją ir priimtas pagrįstas, motyvuotas sprendimas.
Atsiliepimas
10.8. Atsakovė ginčija ieškinio pagrįstumą ir teigia, kad ieškovė iš esmės negina savo teisėto intereso. Jei būtų pritaikytas ieškovės siūlomas pirkimo sąlygų aiškinimas, tiek trečiojo suinteresuoto asmens, tiek pačios ieškovės pasiūlymai turėtų būti atmesti. Ieškovė kaltina trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl netiksliai nurodytos koordinatės, tačiau pati ieškovė savo pasiūlyme pateikė neteisingai išmatuotą atstumą ir koordinates, tai sudarė apie 500 m paklaidą jos naudai. Be to, ieškovė pretenzijoje bandė manipuliuoti nurodytais atstumais, nors tuo pačiu reikalavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymas nebūtų tikslinamas.
10.9. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas yra destruktyvus – ji siekia ne skaidrių pirkimo procedūrų, o trukdyti konkurentui sudaryti sutartį arba netgi sužlugdyti viso medicinos atsargų rezervo projekto įgyvendinimą. Ieškovė turėjo suprasti, kad jos pačios pasiūlymas neatitinka tų pačių reikalavimų, kuriuos ji taiko kitam dalyviui. Atsakovė kelia klausimą, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas, atsižvelgiant į ieškovės tikruosius, o ne deklaruojamus tikslus.
11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, o atsakovė atskirajame skunde nepateikė pakankamų įrodymų priešingam teiginiui pagrįsti. Ieškovė akcentuoja, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra trečiojo asmens pasiūlymo (ne)atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams vertinimas, o ne ieškovės pasiūlymo turinys ar jo atitikimas reikalavimams. Todėl visi atsakovės argumentai, susiję su ieškovės pasiūlymo vertinimu, turėtų būti palikti nenagrinėti kaip nesusiję su bylos dalyku arba atmesti kaip nepagrindžiantys tariamo nutarties neteisėtumo. Net jei būtų vertinama, kad, patenkinus ieškinį, ieškovės pasiūlymas taip pat turėtų būti atmestas, tai jokiu būdu nepaneigtų jos teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo (ne)teisėtumo.
11.2. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, pripažinus atsakovės veiksmus pirkime neteisėtais, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus tęsti pirkimo procedūras, pirkimo sutartis su neteisėtai išrinktu tiekėju (šiuo atveju – trečiuoju asmeniu) jau būtų sudaryta ir vykdoma. Dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų sudėtingesnis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais egzistuoja būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.
11.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne pažeidė, bet užtikrino viešojo intereso apsaugą. Pirkimo objektas, kaip toks, per se (savaime) nelemia draudimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu. Pati atsakovė skunde nurodė ir pripažino, kad specialiai LTU RescEU Health įsigytos atsargos turėtų būti saugomos tik nuo 2025 m. II ketvirčio pradžios. O tai tik patvirtina ir įrodo, kad neatidėliotinas pirkimo objekto įsigijimas nėra neišvengiamai būtinas tam, jog būtų užtikrintas viešasis interesas. Todėl akivaizdu, kad laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas jokiu būdu negali lemti atsakovės skunde nurodytų ypač neigiamų padarinių kilimo (LTU RescEU atsargų nekaupimo ir nesaugojimo). Atsakovė skunde absoliučiai nepagrįstai teisėto laikino paslaugų įsigijimo galimybę sutapatina su pirkimo sutarties sudarymu su neteisėtai pirkimo laimėtoju išrinktu tiekėju – trečiuoju asmeniu, teigdama, kad tiek vienu, tiek kitu atveju, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, sudaryta sutartis paprasčiausiai galėtų būti nutraukta.
11.4. Aplinkybė, kad pirkimo objektas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, jokiu būdu savaime nelemia viešojo intereso pažeidimo, civilinėje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
11.5. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė nei proporcingumo, ekonomiškumo principų, nei proceso šalių interesų pusiausvyros. Pati atsakovė pripažino, kad specialiai LTU RescEU Health įsigytos atsargos turėtų būti saugomos tik nuo 2025 m. II ketvirčio pradžios. O tai tik patvirtina, kad neatidėliotinas pirkimo objekto įsigijimas nėra neišvengiamai būtinas. Be to, perkančioji organizacija turi teisę tol, kol galioja laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas – laikinai įsigyti reikalingas prekes ar paslaugas.
11.6. Teismas nutartyje nurodė ir rėmėsi teismų praktikoje suformuotomis išimtinai bendro pobūdžio, universaliomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis, kurios nepriklauso nuo konkrečių, specifinių faktinių aplinkybių. Todėl atsakovės teiginiai dėl tariamai netinkamai nutartyje pritaikytos teismų praktikos yra absoliučiai nepagrįsti ir jokiu būdu negali lemti teisėtos ir pagrįstos nutarties panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
14. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
15. Iš išdėstytų CPK nuostatų matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, jog tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomą viešąjį konkursą. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir konstatavo, jog jų taikymas ginčo šalims ir visuomenei galimai sukels mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškinį prima facie pagrįstu. Apeliantė teigia, kad pagal ieškovės siūlomą pirkimo sąlygų aiškinimą tiek trečiojo asmens, tiek pačios ieškovės pasiūlymai turėtų būti atmesti, todėl ieškovė neturi realaus intereso ginčyti konkurso rezultatus. Tačiau, remiantis teismų praktika, prima facie doktrina leidžia vertinti tikėtino ieškinio pagrįstumo galimybę, tačiau tai neturi būti laikoma galutiniu sprendimu dėl bylos baigties.
18. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas yra preliminarus, o ne galutinis. Teismas tikrina, ar ieškinys grindžiamas aiškiais faktais ir teisiniais argumentais, taip pat ar pateikti įrodymai gali pagrįsti ieškovės reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi atlikti išsamaus ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų vertinimo, tačiau turi teisę atmesti ieškinį tik tuomet, kai jis yra akivaizdžiai nepagrįstas.
19. Šiuo atveju ieškovė aiškiai suformulavo savo reikalavimus ir pagrindė juos faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Civilinės bylos dalykas yra trečiojo asmens pasiūlymo (ne)atitikties pirkimo sąlygoms vertinimas ir ieškovė pagrindžia savo reikalavimus, teigdama, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, o atsakovė šios neatitikties tinkamai neįvertino.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad net jeigu ieškovės pasiūlymas ir neatitinka pirkimo sąlygų, tai neatima teisės ginčyti konkurso rezultatus. Ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties gali būti pagrįsti ir šiuo etapu nėra pagrindo daryti prielaidą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl egzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesustabdžius pirkimo procedūrų taikant laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti apsunkinta galimybė, esant ieškovei palankiam sprendimui, grįžti į situaciją, buvusią prieš pažeidimą.
23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti galimo teismo sprendimo vykdymą, ypač kai yra pagrįstų abejonių, jog, nesant tokių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sudėtingas arba neįmanomas. Šiuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovės veiksmai pirkime buvo neteisėti ir teismo sprendimas būtų priimtas ieškovės naudai, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos ir pirkimo procedūros būtų tęsiamos, yra tikėtina, jog pirkimo sutartis su kitu, neteisėtai išrinktu tiekėju, jau būtų sudaryta ir vykdoma. Tokiu atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų itin sudėtingas, nes būtų sudaryta ir įvykdyta sutartis su neteisėtai pasirinktu tiekėju, o tai reikštų, kad sprendimo pasekmės nebebūtų efektyvios.
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiais argumentais, daro išvadą, kad egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti galimo sprendimo vykdymą ir išvengti situacijos, kai teismo sprendimas būtų neįmanomas įvykdyti dėl jau įvykdytos pirkimo sutarties.
Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
25. Minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (liet. savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 39 punktas).
28. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021, 13 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021, 19 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai dėl pirkimo sutarties vykdymo termino ir viešojo intereso apsaugos yra nepagrįsti ir neatsveria viešojo pirkimo principų, įskaitant skaidrumą ir tiekėjų konkurenciją. Nors pirkimo objektas yra svarbus visuomenės interesui, tai nesuteikia jam prioritetinės teisės prieš užtikrinimą, kad pirkimo procedūros būtų vykdomos skaidriai ir teisėtai.
30. Atsakovė įgyvendina 100 procentų Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą 97 402 451 Eur vertės projektą pagal Europos Sąjungos, atstovaujamos Europos Komisijos, ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Susitarimą dėl dotacijos projektui Nr. 101140540 „RescEU“ medicinos atsargų kaupimas ir palaikymas Lietuvoje“ (toliau – LTU RescEU Health).
31. LTU RescEU Health projekto esmė – įsteigti Lietuvos Respublikoje regioninį medicininių atsargų (vaistinių preparatų ir asmens apsaugos priemonių) rezervo sandėlį, kuriame būtų saugomi Europos Komisijos Europos civilių apsaugos mechanizmo rezervai.
32. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad vykdant LTU RescEU Health projektą atsakovė yra įsipareigojusi Europos Komisijai įvykdyti viešuosius pirkimus ir įsteigti specialaus rezervo sandėlį ne vėliau kaip iki 2025 I ketvirčio, jame ribotą laiko tarpą saugoti specialiai LTU RescEU Health įsigytas atsargas nuo 2025 m. II ketvirčio pradžios iki numatytos LTU RescEU Health projekto veiklų pabaigos 2026 m. rugsėjo mėn. 30 d.
33. Taigi, pati atsakovė nurodo, kad specialiai įsigytos atsargos turėtų būti saugomos tik nuo 2025 m. II ketvirčio pradžios. Tai patvirtina, kad neatidėliotinas pirkimo objekto įsigijimas nėra būtinas ir nėra pagrindo skubiam sutarties sudarymui. Be to, perkančioji organizacija, kol galioja laikinosios apsaugos priemonės, t. y. pirkimo procedūrų sustabdymas, turi galimybę laikinai įsigyti reikalingas prekes ar paslaugas kitais būdais, užtikrindama nenutrūkstamą poreikio tenkinimą.
34. Laikinosios apsaugos priemonės, nors ir gali sutrumpinti paslaugų teikimo trukmę, tuo pačiu užtikrina, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų įvykdytos pagal teisėtus ir skaidrius principus. Tai savo ruožtu užkerta kelią galimiems pažeidimams tiekėjų konkurencijoje ir užtikrina, kad perkančioji organizacija laikytųsi visų teisės aktų reikalavimų.
35. Įvertinus tai, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų visuomenės interesų, o jų netaikymas galėtų sukelti neigiamas pasekmes tiek tiekėjui, tiek pačiai perkančiajai organizacijai.
36. Atsakovės teiginiai dėl tariamo ieškovės destruktyvumo yra nepagrįsti ir neturi jokio faktinio pagrindo. Ieškovė gina savo teises ir teisėtus interesus, siekdama skaidrių ir teisėtų pirkimo procedūrų. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės veiksmai nėra nukreipti prieš konkurentą ar projekto įgyvendinimą, jais siekiama, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų.
37. Atsižvelgiant į trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad byla jau paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. vasario 10 d., bei į tai, jog atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinybės, darytina išvada, kad ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui.
38. Atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jei pasikeistų aplinkybės ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
39. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Todėl atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.