Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato R. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį - 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, prie paskirtos griežčiausios bausmės - 55 MGL (2750 Eur) dydžio baudos už nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje iš dalies pridėta švelnesnė bausmė - 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir A. G. paskirta subendrinta bausmė - 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2022-04-20.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota A. G. nuosavybės teise priklausanti ir IĮ „(Duomenys neskelbtini)“ saugoma transporto priemonė - keleivinis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.6. Skunde remiamasi kasacinio teismo ir Europos Ž. T. Teismo (toliau-EŽTT) praktika ir pažymima, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

4. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistasis A. G. prašė teismo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir A. G. pripažinimu kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė A. G. veiksmus iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad nuteistasis A. G. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sprendžiant apelianto kaltės klausimą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį vertindamas pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikaltimų padarymo ir procesinio sprendimo priėmimo metu. Tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija, turinti esminę reikšmę šiai bylai teisingai išnagrinėti.

Dėl A. G. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumo bei įrodymų vertinimo

11. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje – teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. G. kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 numatytą nusikalstamą veiką. Teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, jo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl pagrindo taikyti BK 31 straipsnį ir atleisti nuteistąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pripažinus, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo paneigtas faktas, jog apeliantui nepavykus automobilio patraukti nuo traukinio bėgių, jis būtų iškvietęs specialiąsias tarnybas. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius tiesioginės įtakos veikai, dėl kurios apeliantas yra pripažintas kaltu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad asmenims bandant patiems išstumti, t. y. A. G. sėdėjo už vairo ir bandė išvažiuoti, o D. Š. bandė išstumti, visi jų bandymai buvo nesėkmingi patraukti automobilį nuo bėgių, tada po 10 min. atvažiavo V. J. automobiliu „VW Passat“ ir bandė nutraukti ant geležinkelio bėgių pakibusį automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. G., net po nesėkmingų bandymų patraukti automobilį nuo geležinkelių bėgių, nekvietė specialiųjų tarnybų, tačiau pasikvietė V. J..

14. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog A. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje nustatyta didesnė negu 1,51 promilės (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilės etilo alkoholio) pasikėsino vairuoti automobilį, t. y. ypač šiurkščiai pažeidė KET. Vien tai, jog nuteistasis yra pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime, kuriame tiriama nusikalstama veika dėl A. G. priklausančios transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, o ikiteisminis tyrimas prokuroro 2022-10-10 nutarimu yra sustabdytas, nes nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nesuponuoja išvados, kad A. G. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 31 straipsnį.

17. BK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinasis reikalingumas, pagal BK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas yra, kai asmuo veiką padaro siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578-222/2015).

18. Pažymėtina, kad net ir esant tokiai situacijai, kai baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms kyla pavojus (šiuo atveju galimai geležinkelio transportui bei žmonių sveikatai), vien galimai pavojaus kilimo nepakanka, kad būtų eliminuota atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką. BK 31 straipsnis nustato, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik tuo atveju, kai kilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Pažymėtina, jog kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, A. G. turėjo galimybę apie galimai gresiantį pavojų pranešti atitinkamoms tarnyboms, kadangi turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir galėjo paskambinti bendruoju pagalbos telefonu bei pranešti apie jo pavogtą automobilį, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinojo reikalingumo situacijoje pavojus turi būti akivaizdus ir realus (jau šiuo metu iškilęs, tebesitęsiantis, o ne būsimas ar praėjęs, taip pat egzistuojantis objektyviai, o ne asmens subjektyviu manymu). Skundo teiginiai, jog A. G. žinojo, kad šiuo geležinkelio ruožu vyksta traukiniai į (Duomenys neskelbtini) (Duomenys neskelbtini) ir dėl įtemptos geopolitinės situacijos, jo (A. G.) automobilį kliudžius traukiniui, vykstančiam į (Duomenys neskelbtini), gali kilti tarptautinis skandalas, visa tai nuteistajam kėlė itin didelį stresą, nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro prielaidų spręsti apie būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimą.

19. Skunde teigiama, jog A. G. stengdamasis patraukti transporto priemonę, pasikėsino ją vairuoti nuošalioje vietovėje, kur praktiškai nevyksta automobilių eismas, nėra pėsčiųjų, todėl realaus pavojaus aplinkiniams nebuvo. Taip pat teigiama, kad ketinimas patraukti transporto priemonę nuo bėgių truko tik 15 minučių iki atvykstant policijos pareigūnams, todėl A. G. veiksmai siekiant pašalinti potencialiai galintį kilti pavojų, subjektyvus situacijos suvokimas, baudžiamosios teisės aspektu negali būti vertinami trumpalaikėje situacijoje. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes A. G. pasikėsino vairuoti automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taigi padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, todėl skundo argumentai, jog subjektyvus situacijos suvokimas, baudžiamosios teisės aspektu negali būti vertinami trumpalaikėje situacijoje, nes buvo padarytas formalus nusikaltimas transporto eismo saugumui, atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių kitiems eismo dalyviams, vertintina kaip laimingas atsitiktinumas, o ne aplinkybė mažinanti nusikaltimo sunkumo laipsnį.

20. Apibendrinus anksčiau aptartus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pateiktą nuteistojo versiją, kurią bando įrodyti ir apeliaciniame skunde, išanalizavo, tačiau sąlygos, kad A. G. veikė esant būtinajam reikalingumui, nustatytos nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo

21. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas R. S. prašė A. G. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2023-06-15 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija turto vertės, nes pasikeitė įstatymo redakcija. Taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, tai BK 187 straipsnio 1 dalies klausimas neturėtų būti keliamas, nes buvo priimtas sprendimas, byla buvo baigta susitaikymu. Tuo atveju, jei teismas jo klientą laikytų kaltu dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies, tada jo ginamojo veiksmai iš BK 187 straipsnio 1 dalies turėtų būti perkvalifikuojami į BK 187 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. kaltė nuosprendžio priėmimo metu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal 187 straipsnio 1 dalį buvo visiškai įrodyta. Apylinkės teismas įvertino skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. G. gynėjo advokato R. S. apeliacinis skundas atmestinas ir šioje dalyje (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau nuosprendis dalyje dėl BK 187 straipsnio 1 dalies peržiūrimas taikant BPK 362¹ straipsnio nuostatas.

22. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

23. Pagal BPK 362¹ straipsnį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas numato tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas užtikrinti proceso greitumą bei jo racionalumą, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus sprendimus.

24. 2023-06-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023-04-27 Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Nusikalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. G. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi A. G. tyčia mesdamas R. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Commuications“, kurio vertė 300 Eur, į virtuvėje esantį radiatorių, jį sudaužė, taip padarydamas nukentėjusiajai R. J. 300 Eur turtinę žalą. Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, nuteistojo nusikalstama veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 190 straipsnis, naujai išaiškinantis BK XXVIII skyriuje numatytų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, numatyto turto vertę. Pagal šio straipsnio 1 dalies naują redakciją, BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. BK 190 straipsnio nauja redakcija laikytina nuteistųjų teisinę padėtį švelninančia tik tuo atveju, jeigu jie buvo / yra nuteisti už BK XXVIII skyriuje numatytus nusikaltimus, kai turto vertė turi reikšmės veikos kvalifikavimui. Nuteistasis sugadino 300 Eur vertės turtą ir pagal naująją BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją toks turtas ir žala yra nedidelės vertės. Šios nuostatos laikytinos švelninančiomis A. G. padėtį bei taikytinos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

25. Atsižvelgus į tai kas aptarta, pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, A. G. veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, todėl šioje byloje, siekiant proceso greitumo ir racionalumo, yra pagrindas taikyti BPK 362¹ straipsnį ir nuteistojo veiką iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir atitinkamai peržiūrima nuteistajam už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė.

26. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę A. G., atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, šiuo atveju vieną nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat, kad padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta jos sankcijoje numatyta baudos bausmė. Taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, dėl ko bausmė nuteistajam buvo sumažinta trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo A. G. veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas, į tai, kad už nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą A. G. paskirta mažesnė bauda nei už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, daroma išvada, kad perkvalifikavus A. G. veiką pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta bauda gali būti sumažinta. Galutinė subendrinta bausmė nustatytina, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali pasunkinti nuteistojo teisinės padėties, nagrinėjamu atveju taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. G. nusikalstamus veiksmus (nukentėjusiosios R. J. turto sugadinimas) iš BK 187 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuoti į BK 187 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 35 MGL (1750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda už nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje apimant šia nutartimi paskirtą bausmę 35 MGL (1750 Eur) dydžio baudą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę - baudą sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – 1667 Eur dydžio baudą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.