Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei asociacijai Klaipėdos evangelikų-liuteronų parapijos labdaros ir kultūros draugijai „Sandora“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei asociacijai Klaipėdos evangelikų–liuteronų parapijos labdaros ir kultūros draugijai „Sandora“ iškėlimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai). Ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).

11. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jeigu jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.).

12. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.

13. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis).

14. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis numato, kad asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis) ir valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus) (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei asociacijai iškėlimo pasirašė ir teismui pateikė asmuo, kuris, Juridinių asmenų registro duomenimis, nėra to juridinio asmens vadovas. Teismas pažymėjo, kad su pareiškimu nepateikta tinkamą atstovavimą juridiniam asmeniui patvirtinančių dokumentų, ir padarė išvadą, jog pareiškimą asociacijos vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos asociacijai iškėlimo atsisakė priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

16. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo teismui buvo pateikti įrodymai, jog 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovės vadovė I. N. atsisakė vykdyti asociacijos vadovės pareigas, paliko savo darbo vietą. Dėl to susiklostė situacija, kurioje juridinis asmuo – asociacija – faktiškai liko be vienasmenio valdymo organo – vadovo.

17. Pažymėtina tai, kad iš byloje esančios pareiškimo iškelti asociacijai bankroto bylą kopijos matyti, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškimas su priedais (kurie, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškimą, buvo grąžinti pareiškėjai). Tarp jų buvo pateikti dokumentai, rodantys, kad susiklosčiusioje situacijoje asociacijos taryba operatyviai ėmėsi aktyvių veiksmų: praėjus trims dienoms po to, kai asociacijos vadovė pasitraukė iš pareigų, 2023 m. gruodžio 4 d. įvyko asociacijos tarybos posėdis, kuriame nuspręsta iki naujų asociacijos pirmininko ir tarybos rinkimų įgalioti M. P. laikinai eiti asociacijos pirmininko (vadovo) pareigas; buvo atliktas asociacijos auditas, sprendžiami kiti su asociacijos veikla susiję klausimai. 2024 m. vasario 28 d. neeiliniame visuotiniame asociacijos narių susirinkime priimtas sprendimas kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos asociacijai iškėlimo.

18. Apeliantė pareiškimą dėl nemokumo bylos asociacijai iškėlimo pasirašė ir teismui pateikė vadovaudamasi 2023 m. gruodžio 4 d. asociacijos tarybos posėdžio protokolu ir 2024 m. vasario 28 d. neeilinio visuotinio asociacijos narių susirinkimo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytų dokumentų neanalizavo ir nevertino, neišdėstęs jokių motyvų konstatavo, kad su pareiškimu nepateikta tinkamą atstovavimą juridiniam asmeniui patvirtinančių dokumentų.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Juridinių asmenų registro paskirtis – registruoti ir tvarkyti tam tikrus juridinių asmenų duomenis, tarp jų – ir apie juridinio asmens valdymo organus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 2 punktas, 18.8.1 papunktis). Tačiau vien ta aplinkybė, kad procesinį dokumentą teismui pateikia ne Juridinių asmenų registre įregistruotas valdymo organo narys, savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog procesinis dokumentas pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens ir atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu. Privalu įvertinti prie procesinio dokumento pridėtus dokumentus, susijusius su pavedimu atstovauti juridiniam asmeniui.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio subjektinei teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių, dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo pareiškime iškelti nemokumo (bankroto) bylą išdėstytų faktinių aplinkybių dėl asociacijos vadovės pasitraukimo iš pareigų, dėl 2023 m. gruodžio 4 d. asociacijos tarybos posėdyje laikinai eiti asociacijos pirmininko (vadovo) pareigas įgaliotos M. P., neįvertino šioms aplinkybėms pagrįsti prie pareiškimo pridėtų dokumentų, nemotyvavo, kodėl pridėti dokumentai tinkamai nepatvirtina įgalinimų atstovauti asociacijai ir pateikti pareiškimą teismui. Teismas, atsisakęs priimti pareiškimą vien dėl to, kad šis pasirašytas ir paduotas ne Juridinių asmenų registre įregistruoto asociacijos vienasmenio valdymo organo, neišanalizavęs kitų faktinėje ir teisinėje situacijoje susiklosčiusių atstovavimo atsakovei aplinkybių, pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė formaliai, dėl to galėjo būti nepagrįstai apribota galbūt nemokaus juridinio asmens teisė inicijuoti nemokumo bylą.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, manydamas, jog pridėtų dokumentų nepakanka teisei veikti juridinio asmens vardu teisme pagrįsti, turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t. y. papildomiems įgalinimus patvirtinantiems dokumentams pateikti, ir tik pareiškėjui to nepadarius per nustatytą terminą grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė atstovavimą juridiniam asmeniui bei pareiškimo priėmimą reglamentuojančias CPK nuostatas ir apeliantės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei asociacijai atsisakė priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nenustatęs tam pakankamo pagrindo. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir pareiškėjos M. P. pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei Klaipėdos evangelikų–liuteronų parapijos labdaros ir kultūros draugijai „Sandora“ iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.