- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 2YT-4190-514/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, E. R., P. S.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) E. J. skundą dėl antstolio veiksmų dėl turto įkainojimo ir turto arešto masto, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, E. R., P. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolės I. Girdenienės veiksmų, t. y. dėl turto įkainojimo ir turto arešto masto, prašydamas panaikinti 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktą Nr. S-21-51-10949. Nurodė, kad šiuo turto arešto aktu antstolė areštavo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. (areštuojama dalis 1/1 gyvenamasis namas), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. (areštuojama dalis 1/1 žemės sklypas), šių daiktų savininku yra nurodoma pareiškėjo sutuoktinė V. J.. Pareiškėjas antstolei pareiškė prieštaravimą dėl turto arešto ir turto įkainojimo, nurodydamas, jog turto arešto akte turtas neįvertintas, nenurodyta viso areštuoto turto vertė, nustatytas turto arešto mastas – 46 000 Eur, tačiau antstolė pareiškėjo prieštaravimo netenkino. Mano, jog turto arešto aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų todėl naikintinas. Taip pat nurodė, jog 2012 m. liepos 25 d. sudarė santuoką su V. J., turto arešto akte nurodytąjį žemės sklypą jie įsigijo 2014 m. liepos 10 d., o namą įregistravo 2017 m. lapkričio 20 d., kaip sutuoktinių nuosavybę. Antstolė turto arešto akte nurodė, jog turto arešto mastas yra 1/1, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas, preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl antstolė neturi teisės areštuoti pareiškėjo sutuoktinei priklausančios turto dalies, nes jos atžvilgiu jokie išieškojimai vykdomojoje byloje nėra vykdomi.
Antstolė I. Girdenienė 2021 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-21-51-12504 pareiškėjo 2021 m. lapkričio 17 d. skundą atsisakė patenkinti ir jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0051/21/00038, 0051/18/00620 persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, jog, vykdant skolų išieškojimą iš skolininko E. J. 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktu Nr. S-21-51-10949 (toliau – 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktas) buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav.: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.1186 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Areštuojama dalis – 1/1, arešto mastas – 46 000 Eur, bei nurodyta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Kadangi, skolininkui priklausanti turto dalis nėra nustatyta, todėl turtas buvo areštuotas visas. Kartu su 2021 m. spalio 28 d. Patvarkymu skolininkui buvo pateiktas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Nei E. J., nei V. J. sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, nepateikė. Pažymėjo, jog areštuotas turtas bus įkainotas, kai bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. E. J. skundas dėl antstolės veiksmų bei dėl turto įkainojimo ir turto arešto mąsto yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. S. pateikė nuomonę dėl skundo, kurioje nurodė, jog E. J. skunde nurodytas turtas yra įsigytas santuokoje, o šio turto areštas tik apriboja galimybę jį realizuoti ir netrukdo turto tarp sutuoktinių pasidalijimui. Detaliau antstolės veiksmų nevertino.
Suinteresuotas asmuo E. R. teismui pateiktoje nuomonėje dėl skundo nurodė, jog antstolė 2021 m. lapkričio 24 d. Patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą Nr. S-21-51-12504 aiškiai ir konkrečiai išdėstė motyvus, kodėl nebuvo patenkintas E. J. skundas dėl turto arešto akto. Skolininkas E. J. ir jo sutuoktinė nesiėmė veiksmų dėl turto pasidalijimo ar lygių turto dalių nustatymo. Antstolė, vykdydama vykdomąją bylą, ėmėsi visų teisėtų priemonių išieškotojų interesams apginti, o pateiktas E. J. skundas – bylos vilkinimas.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuomonės į skolininko skundą nepateikė.
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka bei teismo sudėtį buvo informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat išsiunčiant teismo pranešimus apie posėdžio vietą ir laiką, siūlymą nuomonę dėl pareikšto skundo pateikti raštu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad skundo nagrinėjimo metu antstolės I. Girdenienės kontoroje yra vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko E. J. dviejose vykdomosiose bylose:
1) Nr. 0051/21/00038 pagal Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarės Audronės Vaitkuvienės 2018 m. birželio 6 d. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 3382 dėl 26 322,97 Eur skolos, 5 361,23 Eur palūkanų ir 112,36 notaro išlaidų išieškojimo iš skolininko E. J. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ naudai;
2) Nr. 0051/18/00620 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-491-613/2021 dėl 16 254,40 Eur žalos ir nuostolių atlyginimo, 1 759,04 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko E. J. išieškotojų E. R. ir P. S. naudai.
Byloje nustatyta, kad antstolės pateiktose vykdomosiose bylose Nr. 0051/21/00038, 0051/18/00620 skolininkui nesumokėjus skolų per antstolės raginimuose nurodytus terminus, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 7 d. sprendimu, kuris įsiteisėjęs, E. J. ir V. J. 2018 m. gegužės 18 d. sudarytos povedybinės sutarties 4 punktas, kuriuo sutuoktiniai sutarė, jog žemės sklypui, 0,1188 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. atitenka asmeninės nuosavybės teise V. J., pripažintas negaliojančiu (vykd. b. Nr. 0051/18/00620 l. 11-22).
Vykdymo proceso metu nustačius, kad išieškojimui nepakanka skolininko turto, nustačius, kad skolininkas 2012 m. liepos 25 d. yra sudaręs santuoką V. J. (vykd. b. 0051/18/00620 l. 19), 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktu skolininko E. J. sutuoktinės V. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.1186 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav.), turto arešto mastas – 46 000 Eur. Šiuo turto arešto aktu areštuotas turtas neįkainotas, pažymėta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (vykd. b. Nr. 0051/21/00038 l. 37-38).
Skolininkas E. J. 2021 m. spalio 21 d. antstolės I. Girdenienės kontorai pateikė 2021 m. spalio 21 d. prieštaravimą dėl turto įkainojimo ir turto arešto masto, kuriame nurodė, 2021 m. spalio 20 d. el. paštu gavęs 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktą, prieštaravo dėl turto įvertinimo, nurodydamas, kad turto arešto akte turtas neįvertintas, kad nenurodyta viso areštuoto turto vertė, o nustatytas turto arešto mastas yra 46 000 Eur, todėl turto arešto aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų.. Taip pat nesutiko su šiame akte nurodyto arešto mastu 1/1, kaip neatitinkančiu įstatymo nuostatų, nes sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl antstolė neturėjo teisės areštuoti jo sutuoktinės turto dalies, nes jokie išieškojimai sutuoktinės atžvilgiu nėra vykdomi.
Antstolė 2021 m. spalio 28 d. priėmė Patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko E. J. prašymą, kuriuo atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl Turto arešto akto panaikinimo. Antstolė nurodė, jog nesant nustatytos skolininkui priklausančios turto dalies, buvo areštuotas visas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas. Kartu su šiuo patvarkymu pateikė skolininkui 2021 m. spalio 28 d. Sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pažymėjo, jog skolos likutis šio patvarkymo priėmimo dienai bendrai vykdomosiose bylose yra 47 269,62 Eur, todėl antstolė privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad užtikrinti kreditorių reikalavimų įvykdymą, o kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas nenurodė.
Nesutikdamas su antstolės 2021 m. spalio 28 d. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko E. J. prašymą, skolininkas pateikė antstolei I. Girdenienei 2021 m. lapkričio 17 d. skundą dėl antstolio veiksmų dėl turto įkainojimo ir turto arešto masto, kurį antstolė 2021 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-21-51-12504 atsisakė patenkinti.
Dėl išieškojimo iš skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalies
Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2006). Taigi tuo atveju, kai skolininkas yra sudaręs santuoką, pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o tokio turto nepakankant gali būti vykdomas išieškojimas iš turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnis).
Pareiškėjas skunde neįrodinėjo, kad areštuotas nekilnojamasis turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, patvirtino, jog turtas įgytas santuokos metu, todėl teismas sprendžia, kad antstolė šį turtą areštavo pagrįstai (CPK 178 straipsnis).
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju sutuoktinių 2018 m. gegužės 18 d. sudarytos povedybinės sutarties nuostata dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav.) tarpusavio pasidalinimo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).
CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju, antstolė tam, kad nustatyti skolininko turto dalį, kuri priklauso skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, 2021 m. spalio 20 d. areštavo bendrąjį turtą (nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav.), taip pat 2021 m. spalio 28 d. pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, taip kaip tai numato CPK 667 straipsnis, kurį pateikė skolininkui kartu su 2021 m. spalio 28 d. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko E. J. prašymą. Skunde pareiškėjas nurodė, jog antstolės 2021 m. spalio 28 d. Patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti jo prašymą gavo el. paštu 2021 m. spalio 28 d. Teismui pateiktais duomenimis bei vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, kad skolininkas E. J. ir jo sutuoktinė V. J. per antstolės nustatytą terminą CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo nepateikė. Ginčijamo turto arešto priėmimo metu bendrosios jungtinės nuosavybės režimas nebuvo paneigtas, todėl, teismo vertinimu, antstolė skolininko skundo dalyje dėl išieškojimo iš skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalies netenkino pagrįstai.
Dėl turto įkainojimo ir turto arešto masto
CPK 678 straipsnis nustato, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tačiau CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimas antstoliui turtą įkainoti jo areštavimo metu turi būti aiškinamas kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi, CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1611-260/2020). Nors, nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau, nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei (nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui), tai negali reikšti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Nes, nustačius areštuoto turto rinkos vertę, galimas turto arešto akto koregavimas, t. y. antstolis gali pasinaikinti, pakeisti turto arešto aktą, nustatęs, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).
Vykdomųjų bylų Nr. 0051/21/00038, 0051/18/00620 duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 28 d. pareiškėjo skolos likutis sudaro 47 269,62 Eur (45 451,55 Eur skola su palūkanomis ir 1 818,07 Eur antstolės atlyginimas (vykd. b. 0021/21/00038 l. 42). Antstolė 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktu areštavo pareiškėjui ir sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą, turto arešto akte nurodė turto arešto mastą – 46 000 Eur, ir kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Teismas nurodo, jog turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstolei turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolė arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (turto vertintojas). Taigi, nagrinėjamu atveju klausimas dėl realios areštuoto turto vertės vykdomosiose bylose dar neišspręstas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad antstolė 2021 m. spalio 20 d. Turto arešto aktu areštuodama bendrąjį nekilnojamąjį turtą, nenurodydama areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto areštavimo, nes šiuo metu areštuoto turto įkainojimas dar nėra atliktas, todėl pagrindo pripažinti antstolės atliktus veiksmus neteisėtais nėra.
Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0051/21/00038, 0051/18/00620 nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų ir pripažinti neteisėtais jos veiksmus skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Ilonos Girdenienės 2021 m. lapkričio 24 d. patvarkymo dėl atsisakymo patenkinti skundą atmetamas (CPK 510 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-291, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo E. J. skundą atmesti.
Vykdomąsias bylas Nr. 0051/21/00038, 0051/18/00620 grąžinti antstolei Ilonai Girdenienei.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.