- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1611-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01511-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- L. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-4532-979/2020 pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui S. V. ir A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. M. su skundu dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolio S. V. kontorą, kuriame prašė, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat panaikinti 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl turto arešto ir 2020 m. birželio 12 d. turto arešto aktą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis S. V. raginimo surašymo metu areštuodamas skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė ženkliai didesnė už išieškomą sumą, veikė neteisėtai ir nepagrįstai, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, reglamentuojančias vykdymo veiksmus, turto arešto taikymą, pažeidė skolininko ir išieškotojo teisių pusiausvyrą vykdomojoje byloje, prioritetą suteikdamas išieškotojui. Antstolis, priimdamas patvarkymą dėl turto arešto ir surašydamas turto arešto aktą, tokius savo veiksmus grindžia tik išieškotojo nuomone, jo prašymu ir nurodymu, kad skolos suma yra didelė. Tokia argumentacija, skolininkės nuomone, nėra pakankama ir pagrįsta, nes išieškotojas nepateikė antstoliui jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad skolininkė gali turtą slėpti, ar kitokiu būdu vengti įvykdyti raginimą. Jeigu skolininkė būtų turėjusi ketinimą tai daryti, veikti taip nesąžiningai, tai ji turėjo visas galimybes tai padaryti jau civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pati išieškoma suma ir jos dydis negali būti pagrindas iš karto taikyti areštą, kadangi vien pagal skolininkės valdomo nekilnojamojo turto vertę antstolis turėjo pagrindą išvadai, kad išieškoma suma nėra tokia didelė. Skundžiamas antstolio patvarkymas dėl turto arešto nėra motyvuotas. Turto arešto akte nėra nustatyta kiekvieno iš areštuotų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė, nurodant, kad vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Turto arešto mastas - 30 713 Eur, tam areštuoti 3 (trys) nekilnojamojo turto objektai, antstoliui net VĮ Registrų centro duomenų bazėje nepasitikrinus šių objektų vertės, kuri neabejotinai ženkliai viršija turto arešto mastą. Antstolis 30 713 Eur skolos išieškojimui areštavo daugiau negu 65 245 Eur vertės skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto. Antstolis, areštuodamas skolininkės turtą, išieškojimą iš karto nukreipė į trečios eilės turtą, net netikrindamas ir nenustatydamas, ar nėra galimybės skolos išieškoti iš pirmesnės eilės turto.
3. Antstolis S. V. 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Patvarkyme jis nurodė, kad skolininkės turto arešto procedūra nėra tapati skolos išieškojimo per turto pardavimą procedūrai. Areštuotas turtas nebūtinai turi būti parduodamas. Todėl laikė, kad skolininkė nepagrįstai nurodė išieškojimo iš turto eiliškumą, kadangi skolos išieškojimas parduodant areštuotą turtą dar nėra vykdomas, jeigu skola bus padengta iš skolininkės turimų piniginių lėšų, tuomet turto realizavimas nebus vykdomas. Skolininkė nepateikė jokių duomenų apie savo galimybes padengti skolą ir vykdymo išlaidas, todėl skolininkės teiginius apie galimybes padengti skolą turimomis piniginėmis lėšomis vertino kritiškai. Nurodė, kad skolininkės turto areštas yra privalomas, kadangi skolininko turto arešto panaikinimas esant nepadengtoms skoloms galėtų neigiamai įtakoti išieškotojo galimybę atgauti jo naudai priteistas skolas. Kartu su skundu skolininkė nepateikė jokių įrodymų dėl areštuoto turto rinkos vertės. Skunde skolininkė nurodė, kad areštuoto turto vertė yra 65 245 Eur. Realizuojant turtą tokios vertės pradinė turto pardavimo kaina antrosiose varžytynėse sudarytu 39 147 Eur. Skunde skolininkė nurodė, kad turto vertės buvo nustatytos 2010 metais, todėl į to laikotarpio turto vertes reikėtų žiūrėti kritiškai. Vykdymo eigoje, priimant sprendimą dėl turto arešto masto, buvo gauti duomenys iš VĮ Registrų centras apie minėto turto vidutines rinkos vertes 2020 m. sausio 1 d. - žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16 500 Eur; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12 600 Eur; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 17 700 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis viso šio turto vidutinė rinkos vertė sudaro 46 800 Eur. Antstolis nurodė, kad įstatyme nustatyta tvarka realizuojant turtą tokios vertės pradinė pardavimo kaina antrosiose varžytynėse sudarytų 28 080 Eur, t. y. turto kaina būtu netgi mažesnė nei reikia skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkės turtas yra sudarytas iš trijų nedalomų turto objektų, laikė, jog nėra galimybės turto vienetų skaidyti, o bet kurio turtinio vieneto eliminavimas iš turto arešto akto galėtu užkirsti kelią pilnam vykdomojo dokumento įvykdymui. Nurodė, kad areštuoto turto įkainojimui vykdymo procese bus kviečiamas turto vertintojas, todėl tiksli turto vertė bus nustatoma įstatyme nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų.
5. Teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 30 000 Eur skolos, 713 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų procesinių palūkanų išieškojimas iš skolininkės L. M. išieškotojui A. S.. Antstolio kontoroje 2020 m. birželio 12 d. gautas išieškotojo prašymas taikyti areštą skolininkės turtui. Prašyme išieškotojas nurodė, jog areštuoti skolininkės turtą būtina, kadangi yra tikimybė, kad ji turtą perleis tretiesiems asmenims. 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nutarė areštuoti skolininkui priklausantį turtą. 2020 m. birželio 12 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkei L. M. priklausančius žemės sklypus – žemė sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis 2020 m. birželio 12 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris skolininkei buvo įteiktas 2020 m. birželio 15 d. Skolininkė per raginime numatytą terminą nesumokėjo skolos ir vykdymo išlaidų. Ji yra fizinis asmuo, todėl teismas sprendė, kad skolos suma skolininkės atžvilgiu laikytina didele, kas sudaro teisinį pagrindą taikyti skolininkės turto areštą, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto arešto.
6. Teismas nurodė, kad vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad civilinėje byloje, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesudaro pagrindo manyti, kad priverstinio skolos išieškojimo atveju pareiškėja neperleis turto tretiesiems asmenims. Pasisakydamas dėl pareiškėjos skunde nurodyto argumento, kad antstolis, areštuodamas skolininkės turtą, išieškojimą iš karto nukreipė į trečios eilės turtą, net netikrindamas ir nenustatydamas, ar nėra galimybės skolos išieškoti iš pirmesnės eilės turto, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog antstolis areštavo skolininkės turtą, nesudaro teisinio pagrindo manyti ir daryti išvadai, kad areštavus turtą yra pradedamas vykdyti ir skolos išieškojimas iš skolininkės turto. Nurodė, kad turto areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tokiu būdu siekiama, kad nebūtų pažeisti išieškotojo interesai ir būtų reali galimybė išieškoti teismo priteistas sumas iš skolininkės.
Šalies argumentai
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatęs, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojoje byloje priteistos skolos išdėstymo dalimis 5 metų laikotarpiui, prašymą motyvuodama tuo, kad neturi galimybės iš karto sumokėti visas teismo sprendimu priteistas sumas, sprendė, jog ši aplinkybė patvirtina faktą, kad vykdomojoje byloje išieškoma suma pareiškėjai yra didelė, ji šiuo metu neturi realių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, todėl siekiant, kad būtų galimybė antstoliui išieškoti priteistas sumas, buvo teisinis pagrindas areštuoti skolininkės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, kuriais ji nesutinka su antstolio areštuotomis ir nustatytomis jai priklausančio turto vertėmis ir mastu, teismas nurodė, kad iš vykdomojoje byloje esančių vidutinės rinkos vertės paieškų VĮ Registrų centras nustatyta, kad VĮ Registro centro duomenimis, galiojančiais nuo 2020 m. sausio 1 d., žemė sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 16 500 Eur, žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė 12 600 Eur, o žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 17 700 Eur. Iš viso trijų žemės sklypų bendra vertė 46 800 Eur. Todėl sprendė, kad antstolis, nustatydamas vidutines rinkos vertes, vadovavosi viešo registro teikiamais aktualiais duomenimis ir orientacinės vertės nepažeidžia pareiškėjos interesų. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu skolininkė neįvykdys teismo sprendimo gera valia ar nepakaks išskaičiuojamų lėšų iš darbo užmokesčio, antstolis bus priverstas vykdyti skolos išieškojimą, parduodant skolininkės turtą varžytinėse įstatyme nustatyta tvarka. Tuo atveju jeigu būtų galimai parduodamas pareiškėjos visas areštuotas turtas, tai jo kaina turto vertintojo būtų nustatyta taip kaip nurodė antstolis. Todėl teismas konstatavo, kad preliminari nurodyta areštuoto turto vidutinė rinkos vertė nustatyta teisingai ir pagrįstai, o antstolis S. V. vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja L. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir kausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo išnagrinėti iš esmės - panaikinti 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl turto arešto ir 2020 m. birželio 12 d. turto arešto aktą antstolio S. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje antstolio veiksmų teisėtumą vertino ne skundžiamų veiksmų atlikimo dieną, o jau tolesnio proceso/procesų eigoje, dėl ko padarė klaidingas išvadas. Teismas visiškai neįvertino ir nieko nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su CPK 658 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis sąlygomis ir CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimu.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be jokio pagrindo paminėjo faktą, kad skolininkė (jau po to, kai antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą ir net gi po to kai suėjo raginime numatytas terminas) teismui yra pateikusi prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir tai įvertino kaip įrodymą apie antstolio veiksmų teisėtumą. Tuo remtis teismas negalėjo, kadangi antstolio veiksmai atlikti daug anksčiau, o ir kreipimasis dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo niekaip nėra susijęs su CPK 658 straipsnio 2 dalies taikymu, su realiu pavojumi, kad skolininkas turtą gali bandyti slėpti. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nelogiški ir nesusiję su skundo esme.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad skundžiamas antstolio patvarkymas dėl turto arešto nebuvo motyvuotas, nurodant, kad tik išieškotojo prašymu.
1.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, reglamentuojančias turto arešto akto turinį. Nei iš patvarkymo dėl turto arešto, nei iš turto arešto akto nėra aišku dėl kokių priežasčių antstolis negalėjo nustatyti/patikrinti areštuojamo turto vertės bent jau iš VĮ Registrų centro duomenų bazės.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šį draudimą antstolis surašydamas turto arešto aktą iš esmės pažeidė, kartu pažeisdamas ir skolininkės teises, teisėtus interesus, bei vykdymo proceso šalių teisių pusiausvyrą.
1.6. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad turto kaina, skelbiant varžytines būtų vos 80 procentų vertės, ir neva tai jo net nepakaktų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, apeliantės nuomone, yra visiškai nepagrįsti, kadangi net nėra nurodyta ir nustatyta tikroji nekilnojamojo turto rinkos vertė. Turto kaina pirmosiose varžytinėse nėra niekaip susijusi su šio skundo dalyku ir skolininkės argumentais. Pirmosios instancijos teismas tik pacitavo antstolio atsiliepimo argumentus, jais pasirėmė, neatlikdamas jokio teisinio vertinimo.
1.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, neįvertino tos aplinkybės, kad antstolis pažeidė CPK įtvirtintas taisykles dėl išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumo. Antstolis, areštuodamas skolininkės turtą, išieškojimą iš karto nukreipė į trečios eilės turtą, net netikrindamas ir nenustatydamas, ar nėra galimybės skolos išieškoti iš pirmesnės eilės turto. Tokie antstolio veiksmai negali būti laikomi teisėtais.
10. Suinteresuotas asmuo antstolis S. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. vykdomąjį raštą yra vykdomas 30 000 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 713 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš skolininkės L. M. išieškotojo A. S. naudai. Antstolis 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei kartu su raginimu įvykdyti sprendimą išsiuntė juos skolininkei. Vykdomieji dokumentai skolininkei įteikti 2020 m. birželio 15 d. 2020 m. birželio 12 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo A. S. prašymas dėl arešto taikymo, kuriame išieškotojas prašė kuo greičiau taikyti areštą skolininkės turtui, nes yra tikimybė, kad ji savo turtą perleis tretiesiems asmenims, jo turimomis žiniomis ji siekia tai padaryti, siekdama išvengti pinigų išieškojimo iš jos. Antstolis 2020 m. birželio 12 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad skolos suma yra didelė, pavojų, kad skolininkė turtą gali paslėpti ar išvaistyti, siekdamas išvengti neįmanomo išieškojimo, areštavo skolininkei priklausantį turtą išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą. 2020 m. birželio 12 d. antstolis, patikrinęs registrų duomenis ir nustatęs skolininkei priklausantį turtą, surašė skolininkės turto arešto aktą 30 713 Eur sumai, kuriame nurodė, kad šiai sumai apriboja skolininkės disponavimo teises žemė sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), o taip pat pastebėjo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Skolininkė L. M., nesutikdama su tuo, kad antstolis S. V., raginimo surašymo metu areštuodamas jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė ženkliai didesnė už išieškomą sumą, bei manydama, jog antstolis veikė neteisėtai ir nepagrįstai, tokiu būdu pažeisdamas skolininkės ir išieškotojo teisių pusiausvyrą vykdomojoje byloje, prioritetą suteikiant išieškotojui, dėl tokių antstolio veiksmų pateikė skundą, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio S. V. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl turto arešto ir 2020 m. birželio 12 d. turto arešto aktą antstolio S. V. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjos L. M. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų atmetė, sprendė, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai areštavo skolininkės turtą, kadangi skolos suma jai, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Pareiškėja L. M. su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, todėl pateikė dėl jos atskirąjį skundą.
14. Atskirajame skunde pareiškėja L. M. nurodo, kad antstolis turto arešto aktu areštavo visą pareiškėjos turimą turtą, kurio vertė yra daug didesnė nei išieškoma suma. Taip, apeliantės nuomone, buvo pažeistos jos teisės, skolininkės ir išieškotojo teisių pusiausvyra, prioritetą suteikiant išieškotojui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
15. CPK 678 straipsnis nustato, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau, nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, antstolis gali pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu nustatys, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).
16. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad apeliantės įsiskolinimas sudaro 32 706,21 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos. Antstolis 2020 m. birželio 12 d. turto arešto aktu areštavo visą pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstoliui turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasis CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Taigi klausimas dėl realios areštuoto turto vertės dar neišspręstas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis 2020 m. birželio 12 d. turto arešto aktu areštuodamas skolininkės turtą, nenurodydamas areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto areštavimo, kadangi šiuo metu areštuoto turto įkainojimas dar nėra atliktas, todėl pagrindo konstatuoti, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti ir pripažinti antstolio atliktus veiksmus neteisėtais, nėra. Be to, apeliantė teigdama, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad turto arešto aktu areštuoto turto reali kaina yra didesnė ir jo pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepateikė. Šiuo metu vykdomojoje ir civilinėje bylose nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta skolininkės turto vertė, kuri leistų padaryti išvadą, kad antstolis areštavo daugiau turto, nei buvo būtina, ir tokiais veiksmais pažeidė skolininkės teises.
17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo antstolio skundžiamų veiksmų teisėtumą ir skundžiamų patvarkymų pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Pirmosios instancijos teisme turėtos procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos – 3,63 Eur, ir apeliacinės instancijos teisme turėtos tokios paskirties išlaidos – 4,83 Eur, viso 8,46 Eur, atmetus pareiškėjos (apeliantės) atskirąjį skundą, priteistinos į valstybės biudžetą iš pareiškėjos (apeliantės).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš pareiškėjos L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,46 Eur (aštuonis eurus ir 46 centus) bylinėjimosi – procesinių dokumentų įteikimo – išlaidas. (Ši suma mokėtina į biudžeto surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.