Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimo bausme vieniems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš P. J. 1200 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinta nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. R. jo atstovavimui patirtų išlaidų advokato padėjėjui dalį 400 Eurų, procesinėmis išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti A. R. naudai iš P. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

5.1. Nekyla ginčo, kad nustatytu laiku ir vietoje tarp P. J. ir nukentėjusiojo A. R. kilo konfliktas: nuteistais neleido įeiti į klubo vidų A. R. ir liudytojo D. B., o jie brovėsi į vidų. Tačiau nuteistasis laikosi nuoseklios pozicijos, kad jis smūgio nukentėjusiajam nesudavė ir jo nesužalojo. Teisme jis nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas durimis, susistumdymo metu, kai jis norėjo klubo duris uždaryti. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad byloje išaiškintos aplinkybės, jog nukentėjusysis A. R. į medikus dėl sužalojimo kreipėsi net po dviejų savaičių, o nukentėjusiojo parodymus patvirtina jo draugai, kurie gali būti suinteresuoti, kelia pagrįstas abejones dėl A. R. sužalojimo apskritai būtent tą dieną. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia versija paremta tik menamais teiginiais, kurių nepatvirtina jokie faktiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylos įrodymus, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Aplinkybė, kad dėl sužalojimo į gydymo įstaigą A. R. kreipėsi po pakankamai ilgo laiko, vertinant bylos įrodymų visumą, neduoda pagrindo abejoti, kad jis buvo sužalotas kaltinime nustatytomis aplinkybės ir kad jį sužalojo ne kas kitas, o P. J..

5.2. Nukentėjusysis A. R. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes, kad prie naktinio klubo durų įvykus konfliktui tarp jo ir jo draugo D. B. bei apsaugos darbuotojo, šis sudavė jam staigų smūgį kaire ranka į dešinę veido pusę, kurio jis net nesitikėjo ir po kurio parkrito. Jo parodymuose jokių prieštaravimų nėra, todėl nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo abejoti jo duodamų parodymų teisingumu ir objektyvumu. Be to, teismas tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus vertino objektyviai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis dėl kokių nors priežasčių siektų apkaltinti apeliantą ir dėl to duotų jį šmeižiančius parodymus. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis iš karto po sumušimo, nesikreipė į medikus bei teisėsaugos institucijas, o tikėjosi, kad praeis ir medikų pagalbos neprireiks, ir tik sveikatos būklei pablogėjus, kreipėsi į medikus, o nustačius žandikaulio lūžius, kreipėsi į policiją ir dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, tik patvirtina, kad nukentėjusysis nesiekė tyčia apkaltinti P. J..

5.4. Kaip matyti ir specialisto išvados, nukentėjusiajam konstatuoti abipusio apatinio žandikaulio lūžimas kairėje ir dešinėje kampų srityse, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti būtent 2015-04-30 vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje paveikus nurodytas sritis kietu buku daiktu. Nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Teismo posėdyje apklausta ekspertė Zofija Makšimaitė išvadą patvirtino ir paaiškino, kad pagal sužalojimo pobūdį, dvi savaites nukentėjusysis galėjo jausti skausmą, tačiau galėjo ir pilnai išsižioti, vėliau atsirado žandikaulio tirpimas. Tirpimas gali atsirasti ir po savaitės ir po dviejų. Patvirtino, kad sužalojimas būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui, suduodant smūgį į dešinę pusę. Maža tikimybė, kad galėjo taip sužaloti su durimis. Taip pat specialistė paaiškindama savo pateiktą išvadą nurodė, kad sužalojimas, pasireiškęs lūžimu dviejose vietose galėjo būti padarytas ir vieno smūgio metu, nes tokiu atveju nuo smūgio pasislenka žandikaulis. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismui nebuvo pagrindo remtis ekspertės Zofijos Makšimaitės duota išvada ir jos paaiškinimais, nes jie grįsti nukentėjusiojo parodymais. Ekspertė tyrimą atliko ir išvadą surašė remdamasi ne nukentėjusiojo parodymais, o jai pateiktais duomenimis. Atlikto tyrimo išvadoje ekspertė nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2015 m. balandžio 3 d., t.y. jos duota išvada neprieštaravo nukentėjusiojo A. R. bei liudytojų D. B. ir V. J. nurodytai aplinkybei, kad A. R. buvo suduota būtent prie naktinio klubo, konflikto su apsaugos darbuotoju P. J. metu.

5.5. Skunde P. J. neteisingai interpretuoja, jog teismas pats patvirtino nukentėjusiojo parodymų nepatikimumą, vertindamas parodymo atpažinti metu gautus duomenis kaip nepatikimus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, tai nurodė ir pats apeliantas skunde, teismas išsamiai aptarė ir išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu atliktų asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas (t. 1, b. l. 56-57) ir asmens parodymų atpažinti (t. 1, b. l. 58-59) protokolų duomenis ir argumentuotai paaiškino, kodėl šiais duomenimis nesiremia, tačiau nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus teismas laikė teisingais, objektyviais ir jais rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, teismas teisingai nurodė, kad minėtų parodymo atpažinti metu nukentėjusiojo pateiktų duomenų nepripažinimas įrodymais lemiamos reikšmės šioje byloje neturi, kadangi remiantis kitais išanalizuotais įrodymais nekyla abejonių dėl to, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo ir kumščiu jam sudavė P. J., ir todėl nelemia kitokio teismo įrodymų visumos vertinimo. Įvertinus šiuos aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad P. J. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismas, parinkdamas P. J. bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, BK 54, 61 straipsniuose numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių nepažeidė, įvertino nusikaltimo sunkumą, pobūdį bei pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. P. J. neteistas, dirbantis, turi šeimą, du mažamečius vaikus. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad P. J. nėra linkęs nusikalsti ir skyrė jam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, su kurios paskyrimo aukštesnysis teismas visiškai sutinka.

Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civiliniai ieškiniai - turtinės ir neturtinės žalos atlyginimai iš nuteistojo nukentėjusiajam A. R. išspręsti teisingai, motyvuoti ir su šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

6.1. Neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. R. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 4000 eurų, kurią ir prašė priteisti. Teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad jam padaryta neturtinė žala vertintina 1200 eurų dydžio suma. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo šiam nukentėjusiajam neturtinė žala priteista tinkamai, atsižvelgus į visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, kolegija nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų turėję esminės įtakos kitokio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, priėmimui. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas – nustatyti sužalojimai veido srityje. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės.

6.2. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir tam pagrįsti nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose. Nuteistasis pateikė apeliacinės instancijsos teismui pažymą apie priskaičiuotą darbo užmojkestį ir prašo atsiževlgus į jame nurodytus duomenis, sprėęsti dėl priteisto ieškinio sumažinimo. Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais bei teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, dėl ko prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti buvo ženkliai sumažinta, taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nusikalstamų veiksmų padariniams. Kolegija taip pat pažymi, kad P. J. skunde nurodyta pakankamai sena teismų praktika, o paskutiniu metu ji keitėsi ir neturtinės žalos dydis už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą svyruoja nuo 500 ik 2500 eurų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-266/2013, 2K-68/204, 2K-300/2014). Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje buvo vadovautasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, tame tarpe ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, dėl ko prašo priteisti suma ir buvo sumažinta. Pažymėtina, kad P. J., darbingo amžiaus, dirbantis asmuo, todėl jo turtinė padėtis nėra išskirtinis veiksnys, dėl kurio ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo turėtų būti dar labiau mažinamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos P. J. sudaro 34,74 euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo P. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo P. J. nepriteisti.