- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-329-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01220-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-329-227/2019
Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01220-2018-3
2019 m. balandžio 9 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. ir suinteresuoto asmens I. S. atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-461-844/2019 pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio L. J. veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkė) I. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio L. J. vykdomoje byloje Nr. 0053/18/01703 priimtus 2018-11-08 patvarkymą tenkinti I. S. skundą, 2018-11-08 patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, 2018-11-13 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo teismui.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018-11-13 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo teismui, kadangi 2018-11-08 patvarkymu antstolis nusprendė nutraukti vykdomąją bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą (vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti), nes 2018-11-08 patvarkymu tenkino skolininkės skundą.
3. Nurodė, kad kreipėsi į antstolį su tikslu gauti papildomos informacijos, o būtent leisti išieškotojui susipažinti su skolininkės skunde ir antstolio patvarkymuose minimu 2017-12-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (toliau – Protokolas). Antstolis informavo, kad vykdomojoje byloje nebuvo surašytas Protokolas, išieškotojas gali susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga antstolio kontoroje. 2018-11-22 pareiškėjas susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga ir šioje byloje nerado jokio Protokolo. Pagal jo rašytinį ir žodinį prašymą antstolis atsisakė pateikti 2017-12-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (arba nors jo kopiją), dėl to išieškotojui tapo akivaizdu, kad vykdomojoje byloje toks dokumentas neegzistuoja ir tokį dokumentą antstolis jam atsisako pateikti. Antstolio minimas faktinių aplinkybių konstatavimas įvyko pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose patalpose, jam nežinant ir nedalyvaujant. Be to, išieškotojas su Protokolu supažindintas nebuvo, nors antstolis savo patvarkymuose sprendimą motyvuoja būtent 2017-12-14 protokolu, t. y. jam yra akivaizdu, kad vykdymo procese 2018-11-08 procesinis sprendimas priimtas vadovaujantis įrodymais, su kuriais proceso dalyvis (išieškotojas) supažindintas nebuvo. Be to, šis įrodymas prie vykdomosios bylos neprijungtas, dėl to diskutuotinas klausimas ar antstolis galėjo priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir jos užbaigimo vadovaujantis prie bylos neprijungtais įrodymais. Tokie antstolio procesiniai veiksmai pažeidžia CPK imperatyvias normas, proceso rungimosi principą ir neužtikrina proceso dalyviui procesinių teisių, todėl šie antstolio procesiniai veiksmai gali būti skundžiami.
4. Vykdomojoje byloje skolininkė pateikė 2018-11-05 skundą ir jo prieduose Protokolo nepateikė, t.y. nepateikė visų įrodymų savo skundui pagrįsti, dėl to jos 2018-11-05 skundas privalėjo būti atmestas. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Bet nagrinėjamu atveju antstolis neužtikrino išieškotojo procesinių teisių ir grubiai pažeidė nurodytą teisės normą, kadangi priėmė patvarkymus be įrodymų, todėl antstolio patvarkymai yra nemotyvuoti. Antstolis priėmė sprendimą vadovaujantis įrodymais (Protokolas), kurie nėra prijungti prie bylos, t. y. įrodymais kurie privalo būti vertinami kaip tiesioginiai įrodymai ir kurie privalėjo būti prijungti. Dėl to 2018-11-08 antstolio priimti patvarkymai tenkinti I. S. skundą ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, negali būti laikomi teisėtais, kadangi yra nemotyvuoti.
5. 2019-01-10 teisme buvo gautas I. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl su tuo susijusių dokumentų prijungimo prie bylos, kuriame pažymima, kad I. S. naudojosi advokatės J. M. teisine pagalba dėl V. G. skundo, 2018-12-05 antstolio patvarkymo įvertinimo, dėl atsiliepimo rengimo, todėl patyrė išlaidas ir prašė priteisti jai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 360 eur + 21 proc. PVM (75,60), iš viso 435,60 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir susijusių dokumentų prijungimo.
7. Nustatė, kad antstolis L. J. 2018-10-30 užvedė vykdomąją bylą Nr. 0053/18/01703, pradėtą pagal 2018-10-05 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-386-758/2018, kuriame buvo numatoma išieškoti pareiškėjo naudai iš skolininkės I. S. nepiniginį išieškojimą visa apimtimi: baldai ir buitinė technika butuose adresu (duomenys neskelbtini). 2018-11-08 I. S., gavusi procesinius dokumentus, antstolio kontorai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2018-10-30 patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis padarė išvadą, kad V. G. suklaidino jį, pateikdamas vykdomąjį raštą vykdymui be pagrindo, 2018-11-08 patenkino skolininkės skundą, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir 2018-11-13 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje. 2018-11-19 antstoliui buvo pateiktas V. G. prašymas, kuriuo jis prašė pateikti atsakymą ir leisti susipažinti su Protokolu ir esant būtinumui gauti jo kopijas. 2018-11-21 antstolis informavo, kad vykdomojoje byloje nebuvo surašytas Protokolas, su bylos medžiaga pareiškėjas gali susipažinti antstolio kontoroje. Pareiškėjas grindžia savo skundą tuo, kad nebuvo supažindintas su Protokolu.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog teismo sprendimu, kur buvo patvirtinta surašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra numatyta, kad baldai ir buitinė technika nurodytuose butuose atitenka V. G., butais jis disponuoja. Išvardintų baldų ir buitinės technikos sąrašo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra. I. S. 2017-12-13 13.14 val. registruotu laišku V. G. išsiuntė raktų komplektus nuo butų ir to niekas neginčijo. Nuo raktų išsiuntimo dienos iki vykdomojo rašto pateikimo praėjo beveik metai, nors sprendimas priimtas 2017-09-15. Byloje nėra duomenų, kad po raktų išsiuntimo V. G. būtų pareiškęs pretenzijas dėl baldų ir buitinės technikos I. S..
9. Teismas vadovavosi CPK 635 straipsnio, Antstolių įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo V. G. nebuvo užsakęs ir antstolis, priimdamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nesivadovavo Protokolu, kuris buvo surašytas I. S. prašymu. Be to, nesant nei vykdomajame rašte, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių baldų ir buitinės technikos sąrašo, Protokolas neturi reikšmės antstolio 2018-11-08 patvarkymo tenkinti I. S. skundą, 2018-11-08 priimto patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei 2018-11-13 priimto patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo teisėtumui.
10. Pažymėjo, kad pagal CPK 650 straipsnį ir bendrąsias įrodinėjimo taisykles civiliniame procese pareiga pateikti įrodymus apie tai, kad sprendimas šioje dalyje nebuvo įvykdytas, tenka išieškotojui. Pripažino, kad išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui turėjo pateikti duomenis, įrodančius, kad teismo sprendimas šioje dalyje nėra įvykdytas. Todėl 2018-11-13 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo yra pagrįstas.
11. Teismas vadovavosi CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjas apskundė antstolio veiksmus ir teismas turėjo visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes. Teismas neįžvelgė pareiškėjo, kaip bylos šalies, piktnaudžiavimo savo teisėmis ir nematė pagrindo priteisti iš jo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
12. Pareiškėjas V. G. atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
13. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad po raktų išsiuntimo V. G. nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl baldų ir buitinės technikos I. S., nors pati skolininkė atsiliepime nurodo, kad išieškotojas kelis kartus buvo pateikęs prašymus išduoti vykdomuosius raštus, kas iš tiesų buvo. Tik 2018-10-05 teismui išdavus vykdomąjį raštą V. G. turėjo pagrindą kreiptis į antstolį. Be to, vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 2 d.). Antstolis priėmė patvarkymus be įrodymų, todėl jie yra nemotyvuoti ir naikintini. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojui sudarė pagrįstą prezumpciją, kad vykdomasi dokumentas tinkamai pateiktas vykdyti ir antstoliui pakanka pateiktos informacijos, papildomos informacijos jis neprašė pateikti, o vėliau išlikusius neaiškumus antstolis nemotyvuotai vertino skolininkės naudai. Pareiškėjas galėtų pateikti civilinėje byloje darytą turto vertinimo ataskaitą, kurioje teismo sprendimo priėmimo metu matomi bute esami baldai ir kiti vertingi daiktai. Antstolis galėtų šią informaciją palyginti su jo atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris surašytas po teismo sprendimo priėmimo. V. G. 2018-06-28 kreipėsi į Utenos apskrities VPK Visagino PK su pareiškimu dėl daiktų pasisavinimo (ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas), kas patvirtina, kad jis dėjo pastangas atgauti daiktus. Taip pat pareiškėjas turi advokatės J. M. raštą teismui, kur yra vardinami apžiūrėti bute esantys daiktai. Tuo tarpu skolininkė nepateikė visų įrodymų savo skundui pagrįsti, 2018-11-05 skundas privalėjo būti atmestas ir antstolis dėl to neturėjo pagrindo bylą užbaigti. Antstolio sprendimas priimtas vadovaujantis įrodymais, su kuriais išieškotojas ne tik supažindintas nebuvo, bet jų aplamai nėra byloje.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 650 straipsnio normą, nurodė, įrodyti, jog sprendimas šioje dalyje nebuvo įvykdytas, tenka išieškotojui, nors tokia pareiga nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatoma specialiems subjektams, bet ne fiziniams asmenimis. Išieškotojas nepatenka į CPK 650 straipsnio 2 dalyje numatytų išieškotojų kategoriją. Antstolis ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 634 straipsnio 2 dalies normą, pagal kurią antstolis privalėjo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, t.y. antstolis neturėjo pagrindo užbaigti bylos, bet privalėjo iš išieškotojo pareikalauti papildomos informacijos. Be to, tuo atveju, kai sprendimo vykdymas yra neaiškus, įstatymas suteikia galimybę ne tik papildomai rinkti įrodymus, bet ir kreiptis į teismą dėl išaiškinimo vadovaujantis CPK 278, 589 straipsniais. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.
15. Nurodo, kad teisėtai išduotas vykdomasis raštas nepagrįstai buvo nevykdomas; antstolis skundžiamus patvarkymus priėmė nemotyvuotai, neatsižvelgęs į būtinumą surinkti papildomus įrodymus; nebuvo aktyvus ir nesiekė tinkamai išsiaiškinti kaip įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti; neatsižvelgė į būtinumą antstoliui veikti aktyviai (CPK 645 str.), nepagrįstai plečiamai aiškino imperatyvią 650 straipsnio normą ir pažeisdamas CPK 613 straipsnį iš esmės pritarė antstoliui dėl nemotyvuotų patvarkymų priėmimo. Teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą ir nustatęs, kad sprendimo priėmimui trūksta papildomų įrodymų, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t.y. suteikti V. G. galimybę pagristi savo reikalavimus papildomais įrodymais ir pateikti į bylą papildomus dokumentus (turto vertinimo ataskaitos, policijos dokumentai, advokatės raštas ir kt.), be kurių šio ginčo teisingai išspręsti neįmanoma.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė I. S. prašo atskirojo skundo netenkinti.
Šalies argumentai
17. Nurodo, kad apeliantas nepateikia duomenų dėl ankstesnio kreipimosi dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi jis anksčiau kreipėsi į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo kitais pagrindais, nesusijusiais su bylos aplinkybėmis. Teismas nedarė išvadų, nurodytų skunde: kad apeliantas „nepateisinamai ilgą laiką nereiškė pretenzijų dėl daiktų perdavimo“; kad tai turėjo kažkokios reikšmės vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti; kad sprendė dėl vykdomo dokumento pateikimo vykdyti termino. Teismas tik konstatavo faktines aplinkybes, kad jokių pretenzijų dėl baldų ir buitinės technikos pareiškėjas nereiškė, nors nuo buto raktų išsiuntimo dienos iki vykdomojo rašto pateikimo praėjo beveik metai. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti negali būti jokia sėkmingo įvykdymo prezumpcija, nes objektyviai gali egzistuoti (ar atsirasti) visa eilė aplinkybių, dėl kurių net ir antstolio atliekamas priverstinis vykdymas nebus įvykdytas, be to, jei tampa aišku, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepagrįstai arba jo įvykdymas neįmanomas, antstolis nutraukia vykdomąją bylą ir grąžina vykdomąjį dokumentą.
18. Nurodo, kad tuo atveju, jei išieškotojas norėjo pateikti kokius nors turėtus įrodymus, jis galėjo pateikti juos ne tik antstoliui, bet ir pirmosios instancijos teisme. Apelianto minimi dokumentai buvo jo sudaryti ar gauti jo iniciatyva (2018-06-28 V. G. kreipimasis į Utenos apskrities VPK Visagino PK ir šio kreipimosi pagrindu jo gautas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą). Neaišku, apie kokią turto vertinimo ataskaitą ir kokioje civilinėje byloje kalba apeliantas, kaip ir kokia apimtimi tai siejasi su ginču. Jei apeliantas pirmosios instancijos teisme norėjo pateikti kažkokius papildomus įrodymus ir to nepadarė, bei jais nesirėmė (o mini juos tik atskirajame skunde), tai neaišku, kaip teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Nei 2017-09-15 Visagino miesto apylinkės teismo sprendime nei jokiame kitame dokumente nebuvo nustatytas joks baldų ir/ar buitinės technikos sąrašas ir/ar šių daiktų perdavimo tvarka. Antstolis neturėjo pareigos V. G. supažindinti su Protokolu, kadangi konstatavimą atliko I. S. ir jis atliktas tada, kai ji su vaikais turėjo teisę gyventi butuose pagal sprendimą, kadangi pareiškėjui buvo pritaikytos kardomosios priemonės (įpareigojimas gyventi skyriumi, nebendrauti ir neieškoti ryšių su kita šalimi, nesiartinti prie jos arčiau kaip 10 m. atstumu ir prie vaikų arčiau nei 20 m. atstumu), todėl pareiškėjas fiziškai ir nebūtų galėjęs dalyvauti surašant Protokolą. Protokolas nėra vykdomojoje byloje ir nei antstolis, nei teismas juo nesivadovavo. Teismas papildomai nurodė, kad nesant nei sprendime, nei vykdomajame rašte jokio baldų ir buitinės technikos sąrašo, šis Protokolas neturi jokios reikšmės antstolio patvarkymams. Nutartyje niekur nėra nurodyta, kad teismas rėmėsi CPK 650 straipsnio 2 dalimi, tiesiog nurodyta, kad išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą turi atsakyti už savo pateiktų duomenų teisingumą, kas yra bendroji išieškotojo pareiga. Teismas šioje byloje neturėjo taikyti ar kažkaip vertinti teismo sprendimo išaiškinimo instituto, nes to byloje niekas neprašė ir pats sprendimas šioje dalyje yra visiškai aiškus, apeliantas šį klausimą kelia tik apeliaciniame procese. Mano, kad apelianto elgesys įrodo, kad jo veiksmai iš esmės yra nukreipti ne į pažeistų jo teisių gynimą, o naudojami kaip psichologinio spaudimo priemonė, nukreipta į kitą proceso dalyvį.
19. Suinteresuotas asmuo I. S. atskiruoju skundu prašo pakeisti 2019 m. sausio 30 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir su tuo susijusių dokumentų prijungimo prie bylos. Prašo prijungti prie bylos dokumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme - 435,60 Eur.
20. Nurodo, kad teismas vadovavosi CPK 443 straipsnio 6 dalimi, tačiau visiškai neatsižvelgė į šiame straipsnyje nustatytą išimtį, numatančią, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti išspręstas, o šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Suinteresuotas asmuo turėjo akivaizdžiai priešingus interesus, nes vykdomojo dokumentu priėmimas vykdyti sukeltu kitai šaliai priešingų teisinių pasekmių. Tam, kad galėtų apginti savo teises ir interesus teisme, kita šalis turėjo kreiptis teisinės pagalbos ir patyrė pagristų išlaidų, kurios turėtų būti jai atlygintos. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nustatymo faktas neturi nieko bendra su patirtu bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, nes užtenka konstatuoti tik tai, kad šalys byloje turėjo priešingus interesus, o sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo naudai. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių, atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus, todėl turėtų būti I. S. priteistos pilnai.
21. Atsiliepimai į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.
25. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010).
26. Vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmas pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nagrinėjamu atveju antstolis 2018-10-30 patvarkymu priėmė vykdymui 2018-10-05 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-386-758/2018, kuriame buvo numatoma išieškoti pareiškėjo naudai iš skolininkės I. S. nepiniginį išieškojimą visa apimtimi: baldai ir buitinė technika butuose adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė skolininkei 2018-10-30 raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
27. Pažymėtina, kad skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, gali kreiptis į antstolį, pateikdamas įrodymus, jog yra įvykdęs teismo sprendimą, dėl kurio yra išduotas vykdomasis raštas ir pradėti vykdymo veiksmai. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms, antstolis turėtų nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, konstatuodamas, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti. Priešingu atveju, antstoliui nenustačius, jog skolininkas yra įvykdęs teismo sprendimą ir pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkas bet kokiu atveju išsaugotų teisę paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų, skundo pagrindu nurodydamas aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo įvykdymu. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad skolininkė pateikė antstoliui skundą, prašė panaikinti priimtus patvarkymus, vykdomąją bylą nutraukti ir nurodė, kad ji iš butų išsikėlė ir juose paliko visus ten buvusius baldus bei buitinę techniką, kadangi sprendime jų sąrašas nepateiktas, ir šios aplinkybės buvo konstatuotos Protokolu, raktai išsiųsti išieškotojui registruotu paštu, išieškotojas tik po metų kreipėsi dėl daiktų išieškojimo, nepateikė įrodymų, kad sprendimas šioje dalyje neįvykdytas, todėl jai neturėtų kilti neigiamos pasekmės. Skolininkė pateikė antstoliui pranešimą, adresuotą išieškotojui, dėl raktų, bei pašto išduotą kvitą. Gavęs tokį skundą antstolis panaikino savo priimtus patvarkymus ir vykdomąją bylą nutraukė vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, konstatuodamas, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti. Nurodė, kad išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą, atsakoko už duomenų teisingumą. Apeliantas skundė tokius antstolio veiksmus argumentuodamas tuo, kad skolininkė nepateikė antstoliui Protokolo, antstolis nemotyvuotai nutraukė vykdomąją bylą. Atskirajame skunde nurodo, kad antstolis ir teismas, esant neaiškumams, turėjo prašyti išieškotojo pagristi savo reikalavimus papildomais įrodymais ir pateikti į bylą papildomus dokumentus.
28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad vadovaujantis CPK 650 straipsnio 2 dalimis, pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. Kitais atvejais nėra reikalavimo išieškotojui įrodyti, jog skolininkas nėra įvykdęs sprendimo, kaip minėta ankščiau, tokius duomenis turėtų pateikti skolininkas. Nutraukus vykdomąją bylą, pakartotinai to paties vykdomojo dokumento negalima pateikti vykdyti (CPK 630, 632 straipsniai). Jeigu antstolis nutrauktų vykdomąją bylą, sprendimo dalis, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, taptų faktiškai nebeįvykdoma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko neišsiaiškintos faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl to, ar skolininkė įvykdė sprendimo dalį, pagal kurią baldai ir buitinė technika butuose adresu (duomenys neskelbtini), turėjo atitekti išieškotojui. Manytina, kad bylą nagrinėjant iš naujo turėtų būti išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su 2017-12-14 faktinių aplinkybių konstatavimu, raktų nuo butų perdavimu, tiek išieškotojui, tiek skolininkei sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus, susijusius su baldų bei buitinės technikos perdavimu.
29. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, neišsiaiškino faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjo skundą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijuos teismui iš naujo nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme bus iš naujo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.