Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui J. Š. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje, apie kurį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą apie įteikiamus dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), nedalyvavo, prašymų dėl posėdžio eigos nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, nurodė, jog priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko teisę žinoti savo tėvus, priteisti vaiko poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad D. L. gimė (duomenys neskelbtini), motina – B. L., (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti (e. b. l. 35).

B. L. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo mokama 152 Eur globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, vienkartinė išmoka vaikui, išmoka įsikurti (e. b. l. 5-7, 40). J. Š. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam mokamas darbo užmokestis (e. b. l. 41-45). J. Š. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (e. b. l. 47-48). B. L., J. Š. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 49-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. spalio 18 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Š. yra D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999994 proc. tikimybe (e. b. l. 78-83).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis).

Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Ieškovė prašo nustatyti, kad jos nepilnametės dukters D. L. tėvas yra J. Š.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akte nurodyta, kad J. Š. yra D. L. biologinis tėvas su 99,9999999994 proc. tikimybe. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, todėl yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad J. Š. yra D. L. tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nustačius vaiko tėvystę, bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta įteikiant šaukimą CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą apie siunčiamus dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamoje vietoje), nedalyvavo, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažamečiam vaikui daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, be to, atsakovas su dukra nebendrauja, nepilnametės gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina ieškove B. L.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 300 Eur per mėnesį. Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių dukros poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio taip pat neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų atsakovas nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 300 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokamos tikslinės socialinės išmokos. J. Š. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam mokamas darbo užmokestis. J. Š. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. B. L., J. Š. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Teismas sprendžia, jog abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauni, neturintys sveikatos problemų (priešingų duomenų byloje nėra pateikta), todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnametės dukters poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai D. L. priteisiamas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. birželio 20 d.) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė B. L.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia šalių mažametei dukrai išlaikymo nuo jos gimimo (2019 m. vasario 28 d.), nesirūpina dukra, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą už tris mėnesius (nuo vaiko gimimo (2019 m. vasario 28 d.) iki 2019 m. gegužės 28 d.) kiekvieną mėnesį po 150 Eur, iš viso 450 Eur. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis pagrįstas ir tenkintinas.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė prašo priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-2076-7945 pagrindu. Pateikta 2018 m. liepos 5 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė už ieškovei teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, už byloje atliktą ekspertizę ir už pažymas patyrė 672,08 Eur išlaidas, ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo. Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti tėvystė ir 41 Eur žyminis mokestis už išlaikymo vaikui priteisimą, iš viso 116 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, ir byloje susidariusios 18,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (elektroninės bylos popierinės kopijos b. l. 2), iš viso 134,94 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 20 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. gegužės 28 d.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 134,94 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 672,08 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 08 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, šį sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.