Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. M. pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. ATPK 124 straipsnyje 6 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo užtraukia baudą nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

Pareiškėjas neneigia, kad, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį, tačiau nurodo, kad tai padarė būtino reikalingumo būklėje, nes jo mamai staiga pablogėjo sveikata. ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad bylos medžiagoje nėra pareiškėjo iškeltą versiją patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pareiškėjo pateikta pažyma (b. l. 16) yra neinformatyvi, joje abstrakčiai nurodyta, kad A. M. nustatyta išeminė širdies liga, tačiau šis susirgimas nėra ūmus, o jokių duomenų apie staigų sveikatos pablogėjimą 2010 m. rugpjūčio 15 d. naktį byloje nėra. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde iškelta versija laikytina pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinis atsakomybės arba sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, todėl teigti, jog minėtą pažeidimą pareiškėjas padarė būtino reikalingumo būklėje, nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant paskirtą 1200 Lt baudą. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda. Apeliantui teisė vairuoti transporto priemones, kaip asmeniui, neturinčiam 2 metų vairavimo stažo, atimta minimaliam terminui. Pažymėtina, kad švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17?103/2007, N1?1396/2007, Nr. N444-3096/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas yra labai pavojingas, nes asmuo leistiną važiavimo greitį, įvertinus galimą paklaidą, viršijo net 125 km/h, tuo keldamas sau ir kitiems eismo dalyviams didelį pavojų, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Tai, kad pažeidimas užfiksuotas tamsiu paros metu, plačiame kelyje, neleidžia daryti išvados, kad tokia veika galėtų būti laikoma nepavojinga. Taip pat byloje esanti pažyma patvirtina, jog pareiškėjas jau buvo baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą (b. l. 7), kas leidžia daryti išvadą, jog anksčiau skirtos nuobaudos tikslų nepasiekė, be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra ne kartą išaiškinta, jog sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjui skirta ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. M. (J. M.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarimą J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.