Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2093-748/2015 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. Š. ir I. Š. dėl prievolės pripažinimo solidaria,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, jog pagal 2012 m. liepos 31 d. V. Š. duotą vekselį 140 000 Lt sumai D. B. solidariai yra atsakingi atsakovai V. Š. ir I. Š. bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, prašydama Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė, jog ieškovės D. B. apeliacinis skundas neatitinka procesinio pobūdžio reikalavimų, numatytų CPK 80 str. 4 d., t. y. apeliacinis skundas neapmokėtas atitinkamo dydžio žyminio mokesčiu, nustatė apeliantei 10 dienų terminą nuo teismo nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Apeliantė D. B. 2016 m. sausio 12 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, jog pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį, o 2015 m. sausio 6 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą, nutarė atidėti 1 000,93 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau, susipažinus su teismų praktika bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis žyminio mokesčio mokėjimo klausimais, ji suprato, kad pirmosios instancijos teismas byloje pareikštus ieškinio reikalavimus nepagrįstai priskyrė turtiniams, todėl netinkamai nustatė mokėtiną žyminio mokesčio sumą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, kad apeliantė ieškinyje nereiškia jokių turtinių reikalavimų, todėl už jos reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidaria nagrinėjimą žyminis mokestis turi būti mokamas kaip už neturtinio pobūdžio ginčą, nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ieškovės ieškinio reikalavimas suformuluotas kaip ieškinys dėl pripažinimo, neprašoma priteisti konkrečią sumą, tačiau ieškovė siekia nukreipti prievolės pagal atsakovo V. Š. duotą vekselį išieškojimą į atsakovės I. Š. kaip solidarios skolininkės turtą. Todėl pripažinimas, kad prievolė solidari, reikštų tai, kad ieškovė įgytų 140 000 Lt dydžio reikalavimo teisę ne tik į V. Š., bet ir į jo sutuoktinę I. Š., o pastarajai atsirastų turtinė 140 000 Lt dydžio prievolė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu kreditorius reiškia atskirus reikalavimus kiekvienam iš solidariųjų skolininkų, tokie reikalavimai apmokami žyminiu mokesčiu pagal bendrąsias taisykles.

Apeliaciniame skunde ieškovės nurodytas teiginys, jog nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 suformuota taisyklė, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas (tik) ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą, yra nepagrįstas, nes yra paimtas atskirai iš tos nutarties motyvų visumos. Paminėtoje byloje buvo sprendžiamas kitoks nei šioje nagrinėjamas klausimas, t.y. dėl žyminio mokesčio reiškiant ieškinį CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana) ir prašant pripažinti negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Todėl teismas toje byloje ir nurodė, kad tokiu atveju, „...teismo sprendimu kasatoriui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos...“. Taigi, ir tuomet reikalavimo pobūdis buvo vertinamas inter alia turtinės naudos (ne)gavimo kontekste. Nagrinėjamoje byloje, jei būtų patenkintas ieškovės reikalavimas, ji akivaizdžiai įgytų turtinės naudos galimybę.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio pobūdžio nustatymą ir jo apmokestinimą žyminiu mokesčiu, o tuo pačiu ir apeliacinio skundo apmokestinimą žyminiu mokesčiu, dėl ko tenkinti atskirąjį skundą nėra teisinio pagrindo.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Palikdamas nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šioje nutartyje teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, siekdamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, nustato ieškovei konkretų terminą – iki 2016 m. balandžio 14 d. – Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus ieškovės D. B. atskirąjį skundą, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamos 6,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei D. B. terminą iki 2016 m. balandžio 14 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą, t. y. pateikti įrodymus apie sumokėtą 1100,56 Eur žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,88 Eur (šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.